Bičiulis Arvis paminėjo studijinę aparatūrą gaminančią Strauss Elektroakustik. Gaminių nedaug, bet profesionalios aparatūros gamintojams tai būdinga.
Pažvelkime ką šveicarai sukūrė.
Visi monitoriai pasyviniai, o mažiausi SE-HF-3 štai kokie dalykiškai dailūs:
Matau puikius sprendimus: geras žemadažnis, platus ŽD-VD modulis formuoja geresnę horizontaliąją sklaidą, AD modulis akustiškai suderintas sinfaziniam garsui gauti, geras fazės apgręžėjas, puikios jungtys, realūs deklaruojami parametrai. Modulinė konstrukcija patogi pajungti aktyvinį filtrą ir taip pagerinti parametrus. Nepigūs – pora ~7400 € – bet muziką atkurtų taip gerai, kiek tokio dydžio kolonėlės gali.
Patiko didesnio jautrio monitoriai su ruporais. SE-MF-1 arba SE-MF-4 taip pat pasyviniai dvijuosčiai ir taip pat moksliškai sukonstruoti. Tikriausiai žemadažniai yra TAD TL-1102 – tokio dydžio geresnių nežinau, todėl kaina nestebina (pora ~24 k€).
Strauss didžiausi monitoriai yra akustinė klasika. Matyti, kad SE-MF-2.1 kolonėlių žemadažnis yra geriausias studijinis TAD TL-1601, bet 2″ ruporiniam moduliui pastabų turėčiau – nenaudočiau CD ruporų ir rinkčiausi berilinį draiverį. 2″ AD draiverių potencialas milžiniškas, todėl galima naudoti dažninės kritimo kompensavimą, bet tada blogėja fazių pasiskirstymas. Beriliniai TD-400x būtų išeitis, bet tada kaina pašoktų. Tiesa, ir dabar ji nemaža – apie 65 k€ už porą.
Noriu atkreipti dėmesį į FA dydį. Gera matyti žemyn nukreiptą ruporą, tada garsas geriau fokusuojamas į klausytoją. Neabejoju, kad per tokius aparatus gerai skambėtų visi įrašai. 
Noriu atkreipti dėmesį į pagrindinių parametrų seką, parodančią kokia dažninę, kokius iškraipymus ir kokį jautrį gali turėti pasyvinės kolonėlės su 13, 27 ir 40 cm dydžio garsiakalbiais. Ši serija taip pat parodo 2-juosčių AS potencialą, kokio dydžio turi būti FA ir kad svarbu kontroliuoti sklaidą.