Kas dėjosi muzikos įrašų fronte 9-ame dešimtmetyje?
Trumpai apie studijų sukauptą bagažą iki 1990-ųjų.
Didelė konkurencija 1980-aisiais neleido didinti įrašų studijų paslaugų kainų, nors valanda kainavo brangiau negu 70-aisiais. 80-aisiais studijos pasiekė brandą, nebesivystė taip sparčiai kaip 70-aisiais, bet įrengti studiją kainavo žymiai brangiau. Daugelis studijų buvo įsigiję SSL arba Neve pultus, o tai reiškė padidėjusią konkurenciją ir didesnį spaudimą mažinti kainas. Tai išryškėjo nuo 1985-ųjų, kai studijos pradėjo užsidaryti. Tada sekė pro-aparatūros gamintojų bėdos, nes darėsi sunkiau parduoti savo produkciją. 7-8 dešimtmečio recesija (naftos krizė) problemas dar pagilino ir į 9 dešimtmetį įrašų studijos ėjo susilpnėjusios.
Įrašų technologijos nenustojo vystytis. Garso inžinieriai pastebėjo, kad atlikus skaitmeninių magnetofonų darbo sinchronizaciją, įrašo takelį galima valdyti/perkonstruoti pilnai. Tai buvo didžiausias laikmečio atradimas, leidžiantis „konstruoti“ muziką iš skirtingų takelių, keisti laiko kodą, įrašams naudoti semplerius. Dėl ribotos skaitmeninės įrangos atminties garso kokybė iš semplerių buvo prastesnė negu iš skaitmeninių magnetofonų, bet tai buvo laikina. 1980-aisiais atsiradusi technologija pradžioje buvo brangi, bet rinkoje pasirodė daug muzikos įrašų iš semplerių, padarytų skaitmeniniais MIDI įrenginiais.
Studijose atsirado programavimo inžinieriai, be kurių garso inžinieriams būtų sunku. Taip pat nauji žodžiai ir pavadinimai – Synclavier, Emu Emulator, Kurzweil 250, Roland Sync, lydėję Frankie Goes to Hollywood, Depeche Mode ir kitų grupių to laikmečio albumus. Skaičiau apie studiją, sukaupusią 1000 akustinių būgnų semplų ir kad reikiamam garsui įrašyti jiems nebereikėjo kviesti muzikantų. Akai semplai studijose tapo plačiai naudojami, jų pagrindu buvo kuriama naujoji šokių muzika. Elektroninė muzika išsiliejo į platų srautą, ją kurti galėjo su atlikėjais nebendraujantys „kompozitoriai“. Atari 520ST ir ankstyvieji Apple Macintosh kompiuteriai tapo svarbesni už mikrofonus arba pultus, muziką buvo galima kurti namie.
Didžiosios studijos neskubėjo įsigyti moderniausius skaitmeninius instrumentus, manydami, kad tai muzikantų reikalas. Takoskyra tarp studijų ir muzikantų didėjo.
Namų studijoms buvo patogu dirbti su naujausiomis technologijomis, daug jų projektų sukosi aplink sekvenserius, semplerius ir MIDI. Galima sakyti, kad 80-ųjų pabaigoje namų studijos tapo skaitmeninėmis. Pusiau profesionalioms namų studijoms užteko siauro takelio magnetofonų, tik reikėjo sinchronizuoti jų darbą. Į pagalbą atėjo nebrangūs specializuoti kompiuteriniai įrenginiai šiam darbui palengvinti. Namų studija galėjo gyvuoti turėdama nebrangų 12 kanalų Akai MG1212 skaitmeninį magnetofoną ir mikšerį viename. Masinei kūrybai durys buvo atvertos.
Akai reklama 1985 m. Home studio žurnalo viršelyje