- This topic has 26 replies, 1 voice, and was last updated October 11, 2021 at 14:44 by
.
-
Posts
-
1980-aisiais madas diktavo didžiosios įrašų studijos.
1982 m db žurnalo viršelyje Can-Am Recorders įrašų studija Kalifornijoje: 24 takelių magnetofonas, Quad-8 Coronado automatizuota konsolė, Otari MTR 90 magnetofonas, JBL Bi-Radial monitoriai, Dolby triukšmų mažinimo sistema. Ši studija iki šiol veikia.
Sudėtingus pultus gamino ne viena firma, bet anglų Neve buvo vieni iš lyderių:
Kitų 1980-ųjų techninių naujienų sauja:
Labai mažai žinome apie Japonijos ir kitų Rytų kraštų įrašų studijas. Japoniški įrašai būna kokybiški, ten seniai gaminama gera studijinė aparatūra. Dar daugiau – Japonija turi aukščiausios klasės įrenginių gamintojų beveik visose įrenginių grupėse. Neaplenkiami Stax, Nakamichi, plačiai naudojami Sony, Tascam, Fostex, Yamaha, Pioneer/TAD studijiniai įrenginiai arba Kinoshita, GT Sound garso monitoriai. Japonų gamintojai Vakaruose turėjo atstovus ir ten jiems sekėsi.
Viena iliustracija iš skaitmeninės eros saulėtekio.
1982 m db žurnale Mitsubishi skaitmeninį magnetofoną reklamuoja Rojus Segalas iš Kalifornijos Fantasy Studio. Šioje studijoje įrašyti Deivas Brubekas, Creedence Clearwater Revival, Santana, Četas Beikeris ir kiti skambūs vardai. Rojus Segalas atnaujino įrangą ir pagerino studijų akustiką, todėl verta įsiklausyti. Rojaus S. vertinimu, skaitmeninių magnetofonų atsiradimas prilygsta magnetinės juostos išradimui. 35 dB pagerėjusi įrašų dinamika, patikimumas ir gera kaina Mitsubishi X-80 magnetofoną daro svarbiausiu garso suvedimo įrankiu, iš kurio plokštelių gamintojai gali pasidaryti kiek nori įrašų kopijų ir pagaminti lako diskus. Produkcija geriau skamba, lengviau ją parduoti.
Elektronika vystosi sparčiai, o skaitmeninę aparatūrą pavyti būtų neįmanoma! Garso monitoriai taip pat tobulėja, bet tas tobulėjimas žymiai lėtesnis. Po truputį gerėjo garso kontrolės kambarių akustika, bet tada prasidėjo kobalto alkis ir Alnico magnetų kainų šuolis pristabdė garsiakalbių tobulinimą. Iš ryškiausių pagerinimų būtų berilio membranų gamybos technologijos atradimas ir tai nutiko 70-ųjų pabaigoje.
7 – 8 dešimtmečiuose buvo suformuoti reikalavimai garso sklaidai, rinkoje buvo didelio jautrio koaksialinių studijinių garsiakalbių. Vienas didžiausių monitorių gamintojas JBL pamažu ėmė grįžti prie 2-juosčių, nutraukė akustinių linzių gamybą. Svarbus buvo UREI konstruktorių darbas, leidęs sukonstruoti akustiškai suderintus monitorius Altec-604 koaksialinių garsiakalbių struktūros pagrindu. Pasyvinių monitorių erai trūko vieno – norint sumažinti difrakcinius iškraipymus, garso monitoriai turėjo būti montuojami kambario galinėje sienoje.
Įrašų studijų specifikacijos rodo, kad populiariausi buvo JBL, UREI, Tannoy, Altec Lansing monitoriai.
Nežinau – rinkčiausi 4-juosčius ar naujesnius JBL 2-juosčius, bet žinau kaip svarbu yra kontroliuojama garso sklaida.
80-ais populiarius 4-juosčius JBL 4343 studijose ėmė keisti 2-juosčiai JBL 4430 ir 4435 su biradialiniais ruporais. 40 metų rinkoje laikėsi kolonėlės su Altec-604 koaksialiniais garsiakalbiais, todėl JBL buvo priversti rasti būdų garso rezoliucijai pagerinti.
Amerikiečių UREI sugebėjo sukonstruoti filtrus, leidžiančius padidinti monitorių rezoliuciją. United Recording Electronics Industries (UREI) buvo įrašų, bet ne garsiakalbių įmonė, bet Bilas Putnamas buvo nuovokus ir jam pavyko pagriebti sėkmę. Istorija labai įdomi, todėl bus verta prie jos sugrįžti.
Alnico magnetai leidžia gauti mažiausius ŽD garsiakalbių iškraipymus, bet iki šiol nepavyksta surasti pilnaverčio pakaitalo. Tai buvo pirmoji blogoji žinia iš 8 dešimtmečio.Garso monitorių lenktynėse nugalėtojais galima pripažinti Altec Lansing 604 Duplex koaksialinius garsiakalbius. 50 metų nuo 1940-ųjų ryškia linija ėjo per UREI 800 serijos, Audiotechniques Big Red gaminius, bet 604 Duplex galima studijose pamatyti iki dabar.
Nuotraukoje dama laiko Audiotechiques filtrus, leidusius akustiškai suderinti abiejų garsiakalbių darbą ir pagerinti monitorių su 604 Duplex garso rezoliuciją. Didelius nuopelnus pasiėmė UREI studijų įkūrėjas Bilas Putnamas, išradimą pristatęs AES (Audio Engineering Society) konferencijoje 1977-ųjų gegužę, bet Time-aligned filtrų šiems garsiakalbiams autoriais reiktų laikyti Edą Longą (Ed Long), brolius Saksus (Sherwood ir Doug Sax), bei Riką Andersoną (Rick Anderson) iš Audiotechniques.
Kas dėjosi muzikos įrašų fronte 9-ame dešimtmetyje?
Trumpai apie studijų sukauptą bagažą iki 1990-ųjų.
Didelė konkurencija 1980-aisiais neleido didinti įrašų studijų paslaugų kainų, nors valanda kainavo brangiau negu 70-aisiais. 80-aisiais studijos pasiekė brandą, nebesivystė taip sparčiai kaip 70-aisiais, bet įrengti studiją kainavo žymiai brangiau. Daugelis studijų buvo įsigiję SSL arba Neve pultus, o tai reiškė padidėjusią konkurenciją ir didesnį spaudimą mažinti kainas. Tai išryškėjo nuo 1985-ųjų, kai studijos pradėjo užsidaryti. Tada sekė pro-aparatūros gamintojų bėdos, nes darėsi sunkiau parduoti savo produkciją. 7-8 dešimtmečio recesija (naftos krizė) problemas dar pagilino ir į 9 dešimtmetį įrašų studijos ėjo susilpnėjusios.
Įrašų technologijos nenustojo vystytis. Garso inžinieriai pastebėjo, kad atlikus skaitmeninių magnetofonų darbo sinchronizaciją, įrašo takelį galima valdyti/perkonstruoti pilnai. Tai buvo didžiausias laikmečio atradimas, leidžiantis „konstruoti“ muziką iš skirtingų takelių, keisti laiko kodą, įrašams naudoti semplerius. Dėl ribotos skaitmeninės įrangos atminties garso kokybė iš semplerių buvo prastesnė negu iš skaitmeninių magnetofonų, bet tai buvo laikina. 1980-aisiais atsiradusi technologija pradžioje buvo brangi, bet rinkoje pasirodė daug muzikos įrašų iš semplerių, padarytų skaitmeniniais MIDI įrenginiais.
Studijose atsirado programavimo inžinieriai, be kurių garso inžinieriams būtų sunku. Taip pat nauji žodžiai ir pavadinimai – Synclavier, Emu Emulator, Kurzweil 250, Roland Sync, lydėję Frankie Goes to Hollywood, Depeche Mode ir kitų grupių to laikmečio albumus. Skaičiau apie studiją, sukaupusią 1000 akustinių būgnų semplų ir kad reikiamam garsui įrašyti jiems nebereikėjo kviesti muzikantų. Akai semplai studijose tapo plačiai naudojami, jų pagrindu buvo kuriama naujoji šokių muzika. Elektroninė muzika išsiliejo į platų srautą, ją kurti galėjo su atlikėjais nebendraujantys „kompozitoriai“. Atari 520ST ir ankstyvieji Apple Macintosh kompiuteriai tapo svarbesni už mikrofonus arba pultus, muziką buvo galima kurti namie.
Didžiosios studijos neskubėjo įsigyti moderniausius skaitmeninius instrumentus, manydami, kad tai muzikantų reikalas. Takoskyra tarp studijų ir muzikantų didėjo.
Namų studijoms buvo patogu dirbti su naujausiomis technologijomis, daug jų projektų sukosi aplink sekvenserius, semplerius ir MIDI. Galima sakyti, kad 80-ųjų pabaigoje namų studijos tapo skaitmeninėmis. Pusiau profesionalioms namų studijoms užteko siauro takelio magnetofonų, tik reikėjo sinchronizuoti jų darbą. Į pagalbą atėjo nebrangūs specializuoti kompiuteriniai įrenginiai šiam darbui palengvinti. Namų studija galėjo gyvuoti turėdama nebrangų 12 kanalų Akai MG1212 skaitmeninį magnetofoną ir mikšerį viename. Masinei kūrybai durys buvo atvertos.
Akai reklama 1985 m. Home studio žurnalo viršelyje80-ųjų gale jau buvo daug programinės įrangos muzikai įrašyti ir kurti. Voyetra sukūrė programų IBM PC, Opcode pardavinėjo MIDI sekvenserį Apple Mac kompiuteriams, buvo priemonių mažesniems Commodore 64 ir Atari ST personaliniams kompiuteriams. Paradoksalu, bet naujosios technologijos darėsi tokios populiarios, kad namų studijos techniškai aplenkė didžiąsias. Galima daryti dar tokią išvadą – 8 dešimtmečio pabaigoje populiarioji muzika pasiekė lūžį, kai nebeliko ribos tarp muzikos kūrimo ir vartojimo. Išvadą iliustruoja faktas, kad 1985 buvo pradėtas leisti namų studijoms skirtas Sound On Sound žurnalas, kur reklamuojami ir apžvelgiami namų įrašams skirti įrenginiai bei įrašymo technologijos (šiuo metu SOS žurnalas apima aukštos klasės namų aparatūrą). Pokyčius palaikė muzikantams ir techniniams darbuotojams skirti specializuoti žurnalai.
Iš lentynos paėmiau to laikmečio „Digital Audio“. Žurnale daug apie CD, apie muzikos albumus, nemažai reklamos, bet 1985 liepos numeryje įdomus straispnis – Holophonics Breaks Ground In Sound‘s „New Frontier“. Pristatyta naujausia erdvinio garso formavimo technologija, kurią po kelių metų išgirdau Roger Waters albume Amused To Death (1992).
Vakar LRT parodė naujausią filmą Depeche Mode – Dvasios miške, o šiandien perklausiau jų viską kas mano lentynoje. Filme matėme, kad grupės fanai nuperka bilietus į 5 ar į 8 koncertus iš eilės. Į Vokietiją mergina skrenda iš Mongolijos per Maskvą. Arba kitas atvyksta iš Kolumbijos, kad pabūtų bendraminčių būryje. Masės pakvaišusios, man taip pat labai patinka Depeche Mode, bet ši elektroninės muzikos grupė kaip tik populiarios muzikos slinkties link nedidelių įrašų studijų pavyzdys – 1983, 84 ir 86 metais albumus grupė įrašė didelėje Hansa studijoje Berlyne, o vėliau persikėlė į mažesnes Some Bizzare, Mute Records, Sire Records.
Grupė naudoja sinklavyrą (sintezatorių) E-mu semplerį ir daug skaitmeninio signalo formavimo priemonių. Tokią elektroninę muziką sukurti ir viską iki garso suvedimo atlikti galima nedidelėje privačioje įrašų studijoje.
Personal Jesus (1989)Aštuntame dešimtmetyje skaitmeninės technologijos stipriai paveikė muzikos įrašymo studijų ir studijinės aparatūros gamybos sektorius. Vis daugiau muzikos buvo kuriama ir miksuojama skaitmeninėmis technologijomis. CD laimėjo visas lenktynes ir tapo pagrindiniu garso nešėju. Skaitmenizacija įrašų industrijai ekonomiškai buvo naudinga, suaktyvino muzikos rinką, dalį studijų sužlugdė, kitas paskatino susijungti į stambesnius vienetus, žymių vardų sumažėjo. Privačios studijos priešingai – suklestėjo.
Profesionali skaitmeninė įranga buvo brangesnė, skaitmeniniams projektams reikėjo daugiau laiko, todėl dažniausiai kainuodavo brangiau negu analoginėje epochoje. Kol įrašams buvo galima skirti daug pinigų, įrašų studijų sektorius galėjo būti pelningas. Išlaidos modernizacijai, aukštos bankinės palūkanas ir įkainių kritimas 80-ųjų pabaigoje studijų laivą išsiūbavo, o techniškai ginkluotos namų studijos sudarė papildomą konkurenciją didžiosioms.
Nemaža įrašams reikalingų darbų dalis išsikėlė iš studijų, o MIDI įrenginiai leido muzikantams išeiti iš įprastos studijinės aplinkos. Albumų grafinis apipavidalinimas buvo integruojamas į patį įrašų procesą, pasikeitė stambiųjų studijų struktūra. Studijose buvo nedideli miksavimo kambariai, didelių kambarių muzikantams groti nebereikėjo, nes tikrų koncertų įrašymas studijoms buvo ne toks svarbus kaip garso signalo formavimas. Naujas technologijos gimdė naujus muzikos žanrus, pasikeitė populiariosios muzika gamybos metodai, gamintojai vis daugiau patys ėmė kurti muziką. Įsitvirtino ne tik namų studijos, bet atsirado įrašų paslaugų dilerių tinklas.
Elektroninei muzikai namų studijos buvo ypatingai patogios, o įprastos studijos kai kuriems muzikos stiliams pasidarė nereikalinga prabanga. Skaitmeninės profesionalios įrangos reklama taip pakeitė rinką, kad buvęs muzikos instrumentas 1980-aisiais tapo tiesiog buitine preke. Pavyzdžiui, Yamaha DX7 sintezatorių galėjo turėti paprasti muzikantai, buvo galima užprogramuoti ir tiesiog namie organizuoti įrašų sesiją.
Jubiliejinis koncertas
Iš dviejų 1990-ųjų įrašų sesijų įrašėme šeimyninį albumą. Namų “studijoje” buvo 1985-ųjų Yamaha DX7 sintezatorius, akustinė gitara, grojantys ir dainuojantys žmonės, pora kondensatorinių mikrofonų bei kompiuteris.
Nuo 1960-ųjų populiarioji muzika pasikeitė žymiai. Soul išsilaikė, bet populiariausią Rock & Roll stilių 70-tais pakeitė Pop Rock. 70-ais sužvilgo Disco, o dešimtmečio pabaigoje ryškiai šviesti pradėjo skaitmeninės pažangos produktai – Techno-pop, New Wave, House. 80-ųjų pabaigoje populiarumo viršūnę prarado plati ir gili Pop Rock muzika, kurią išstūmė House, Eurodance.
Pop muzikos stilių dinamiką galima pamatyti filmuke, bet akivaizdu, kad skaitmeninės technologijos keitė įrašų studijas, atsirado visiškai nauji muzikos žanrai, gamyklos kepė pelningą produkciją, o spauda skubėjo aptarnauti skaitytojus ir griebti savo dalį.
Eurodance neklausiau ir nemėgstu, bet prisimenu iš pasilinksminimo vietų 1980-ais sklidusį ritmišką garsą.
- You must be logged in to reply to this topic.