Ruošdamas apžvalgą apie garso įrašų studijas pasižvalgiau į pop muzikos raidą.
Ano amžiaus pradžioje populiariausia buvo simfonija, vėliau country, džiazas, rhythm and blues, rokenrolas, soul, pop rokas, disco. Muzika buvo grojama instrumentais, kuriama pagal tam tikras taisykles, buvo galima įvertinti grojančius, kuriančius ir pačius klausytojus.
Į studijas atėjus skaitmeniniams įrenginiams, nuo 1980-ųjų įsiveržė kitokia populiarioji. Techno-pop keitė, house, įsitvirtino hip-hop, electro, punk su visokiais drum and bass arba UK garage.
Muzika mums reiškia garsą iš muzikos instrumentų, partitūras muzikantams arba improvizaciją. Taip pat reiškia mokslus baigusius kompozitorius ir muzikos kocertus. Muziką įrašų studijose įrašo garso inžinieriai.
Nuo 1980-ųjų šiuolaikinė populiarioji elektroninė persikėlė į namų studijas, nes sukurti galima mažai vietos užimančiais MIDI instrumentais ir kompiuterinėmis programomis. Kūrėjui nebereikalingas muzikos disciplinų išmanymas, jam nebereikia mokėti groti, suderinti instrumentą. Šiuolaikinis muzikantas gali neturėti išlavintos klausos, nesugebėti atskirti obojaus nuo klarneto. Elektroninės muzikos kūrėjas negalėtų koncertuoti, o scenoje judančiam dainininkui gali pritarti sintetiniai garsai iš kolonėlių. Pagrindinis šiuolaikinės pop-muzikos dalykas pasidarė PĮ išmanymas ir semplų biblioteka.
Vieną rytą pagalvojau, kad šiuolaikinę “muziką” tiktų vadinti – “mūzas”, bet bičiulis Audrius Š. šiandien paminėjo muzaką ir pateikė nuorodą į šiuolaikinį žodyną:
Muzzak – a term defining any type of music heard inside an elevator, super market, or coffee shop.
Truputį kitaip apibūdinama Muzak muzika Vikipedijoje, bet sulietuvinus galūnę būtų neblogas bendrinis žodis šiuolaikinei elektroninei-kibernetinei muzikai pavadinti.
Muzakas neturėtų kliūti jaunimui, o ir elektroninės muzikos mylėtojai neturėtų supykti. Pabandome pasodinti – gal bus lengviau susišnekėti?
Goldie – Inner City Life.