Reply To: Kodėl skaitmeninis garso signalas gali būti nemėgiamas?

#6474
Belas
Keymaster

    Diskusija apie skaitmeninį garsą nukrypo link kolonėlių, bet skaitytojo laiškas paskatino stabtelti.
    Muzikos mylėtojas paprašė pakomentuoti šį V. D. tekstą:
    tokiu atveju yra viena problema – sistema skamba kaip “iš sėdynės” , čia jau turbūt tikrai nesvarbu ar vinilas ar CD ar MC.
    Mano atveju tik supertweeteris turi 96dB filtrą nupjaunantį žemiau ~22K, tweeteris labai staigiai krenta ties tuo dažniu akustiškai ir jokio papildomo filtro jam nereikia. Prijungus supertweeteri jokių papildomu IMD VD-AD ruože išmatuoti nepavyksta, išgirsti taip pat.
    Taip Vilmantas Dūda pasisakė dėl sprendimo mano garso sistemoje prislopinti aukščiausią muzikos oktavą.

    Aukščiausiųjų muzikos dažnių slopinimą pasirinkau po tyrinėjimų. Kažkada siekiau lygaus atkūrimo iki 20 kHz, o apie klausos nuovargį nesusimastydavau. Iš Kalifornijos parsigabenęs Altec Lansing Model-19 ir pusmetį paklausęs, parametrinį išlygintoją nusprendžiau sureguliuoti taip, kad iki 20 kHz garsas klausymo vietoje būtų vienodo garsumo. Muzikos paklausiau kelias dienas ir išlygintojo aukštųjų dažnių reguliatorius vėl sugrąžinau į neutralią padėtį.
    Išlyginus dažninę garsas pasidarė varginantis ir nebeliko to muzikos klausymo malonumo kaip tai buvo pastačius ruporines Altec-19 vietoje 5-juosčių B&O Beovox M-100. Netrukus suradau pagrindimą: studijiniams garso monitoriams rekomenduojama dažninė su -6 dB/okt nuosekliai mažėjančiu SPL nuo 5 kHz. John Eargle savo knygose tvirtino tą patį, tik išskyrė 4 šiek tiek skirtingus dažninės formavimo būdus įvairios paskirties įrašų studijoms. Ne visi monitorių gamintojai rekomendacijų laikėsi, bet jei papuldavo klausyti su išlyginta dažnine (pvz., Genelec), daugeliui kartu buvusių bičiulių garsas būdavo aštrus ir varginantis. “Varginančio garso” tyrinėjimų kryptį turėjau nukreipti ne į ruporus, o į kolonėlių AD modulių iškraipymus.

    Konstruojant aktyvinę GAS su 1” beriliniais AD kompresiniais garsiakalbiais galėjau suformuoti bet kokią dažninę. Apvalaus ruporo iškraipymai patys mažiausi, kompresinio garsiakalbio jautris (dinaminė atsarga) leidžia laisvai formuoti dažninę. Vėl tyrinėjau, matavau iškraipymus ir klausiau. Pasirinkau krentančią dažninę, nes galėjau klausyti ilgai, garsas nevargino.
    Mano GAS perklausose dalyvavo daug įvairaus amžiaus klausytojų. Įvairių įrašų klausydavome nuo labai tyliai iki garsiai, bet pastabų, kad trūksta aukštųjų dažnių nesulaukiau. Galiu pasakyti, kad dažniau patiriu, kad aukštuosius būtų galima dar -1 dB pažeminti, nes randu aštriai skambančių kūrinių. Paskutinysis buvo žinomo tenoro J. O. iš Niujorko Metropolitan operos teatro įrašo epizodas, kuris geriau skambėjo per Stax elektrostatines ausines. Yra įrašų, kuriuose AD įrašyti santūriau, klausyti būtų galima ir su išlyginta dažnine, bet nedidelis duslumas man netrukdo. Tiems kam tai labai svarbu turėtų rinktis stiprintuvą su tembro reguliatoriais. Dar geriau – su tembro reguliatoriais ir tonkompensavimo funkcija.

    Garso skaidrumui didelę reikšmę turi kambario akustika. Čia gelbsti aktyvinė struktūra, leidžianti priderinti prie kambario, įrašų ir klausytojo norų. Svarbu tai, kad įrašai skirtingi. Pasyvinė GAS turi būti parinkta arba aktyvinė suderinta taip, kad didžioji fonotekos dalis skambėtų gerai. Derindamas savo GAS stengiuosi AD atkūrimą sureguliuoti taip, kad galėčiau klausyti “aštriausius” savo fonotekos įrašus. Paminėjau, kad nežiūrint visų pastangų turiu CD, kuriuose yra aštriai skambančių epizodų. Matyt įraše nepalankiai pasiskirsto garso harmonikos ir atsiranda didesni intermoduliaciniai iškraipymai. Norint to išvengti reikėtų pradėti nuo kambario, kokie būna įrašų studijose, kolonėles sumontuoti sienoje, o aštrius įrašus tiesiog išmesti. 🙂

    Sugrįžtant prie Vilmanto vertinimo, kad mano GAS skamba kaip iš sėdynės, reiktų nepamiršti, kad žmonių klausa turi didelį išsibarstymą.
    Paveikslėlyje klausos jautrio grafikas, kuriame pilka zona rodo, kad girdime skirtingai.Klausos ADCHGrafikas rodo, kad žmonių aukštųjų dažnių girdėjimas gali skirtis 10 – 15 dB arba 3 – 6 kartus. Įrašuose aukštųjų dažnių lygis tikriausiai taip pat skiriasi tiek pat, todėl muzikos klausytojams nelengva išsirinkti aparatūrą. Retai kuris šiuolaikinis stiprintuvas turi tembro reguliatorius, todėl kolonėlių pritaikymas prie kambario, muzikos ir klausytojo yra didelis iššūkis! Atrodytų, suformuoti reikiamą dažninę galima skaitmeniniais kambario rezonansų išlygintojais, bet ši priemonė atsineša degradacijų, todėl siūlau nepaskubėti.

    • This reply was modified 3 years, 4 months ago by Belas.