Bičiuliui pasakiau abejonių apie WE ruporus ir apie galimybes tokiais kokybiškai atkurti muziką.
Keli sakiniai plačiau.
Šiais laikais žmonės mėgsta eksperimentuoti arba tyrinėti įvairiausius praeities įrenginius. WE buvo kino salių įgarsinimo lyderiai. WE 12-A ruporai buvo sukurti amerikiečių kino teatrams. 1920-aisiais buvo siekiama gerai atkurti kalbą ir inžinieriai nustatė, kad vienodu garsumu reikia atkurti nuo 100 iki maždaug 5000 Hz dažnių ruožą. Anais laikais patefonų aukščiausias dažnis taip pat buvo maždaug 5 kHz.
Buvo išbandyta kelių tipų ruporai, bet Vitaphone kinui geriausiai tiko 12-A ir 13-A ruporai; 12-A kabodavo viršuje, o ant grindų stovėdavo 13-A. Šiems ruporams skirtas kompresinis draiveris buvo sąlyginai pavadintas 555-W moving coil receiver. Pirmieji 12 ruporų ir 10 555-W buvo pagaminti 1926 m. vasarą. 12-A buvo įvertinti po 245 $ – dabar tai būtų 14 tūkstančių. 13-A buvo 20 % brangesni. 12-A buvo skirti dialogams atkurti, o didesnieji 13-A – muzikai.
Projektas pasisekė, Racon ėmė gaminti pigesnės konstrukcijos 12-A su sienelėmis iš audinio. Atsirado panašios konstrukcijos 15-A ir 15-B dviems kompresiniams pajungti. Tai buvo eksponentiniai ruporai, kuriems reikalingas ilgas garso kanalas.
High Quality Horn Loudspeaker Systems knygoje Biornas Kolbrekas ir Tomas Dankeris apie ruporus pateikė daug medžiagos. Nufotografavau 5.11.5 paveikslėlį kuriame matome palyginti glotnią 15-A dažninę 60-4500 Hz ruože.
Ar tokie ruporai gali atkurti šiuolaikinius įrašus?
Dinaminės galimybės labai geros, tačiau dažninė nėra pakankamo pločio ir nėra glotni. Ne patys geriausi ir kiti svarbūs parametrai.
Gal reikalus pagerintų modernūs kompresiniai garsiakalbiai?
Deja, dažninę pagrinde formuoja ruporai.
Audiofilas
Kokybiško garso mėgėjų forumas
