Dariau, o kaip jus priejot prie isvados jog kalti gryztamieji rysiai? O ne tarkim prastas stiprintuvas, su prasta schemotechnika, prastais komponentais ir prasta gamybos kultura.
Gryztamas rysis pagal savo esme pagrindiniais komponentais kurie nusako stiprintuvo savybes padaro gryztamo rysio grandine, o ne pati stiprintuva, ir ta pati sako lygtis – didinant stiprinima, pacio stiprintuvo itaka mazeja ir gereja visi jo parametrai.
Beje be gryztamo rysio aplamai neimanoma padaryt stiprintuvo – arba jums reikes tranzistoriu, ar lempu su tam tikru fiksuotu jum reikiamu stiprinimu, bet tada atsiranda kitos problemos – o kaip but su stiprinimo plaukiojimu nuo amplitudes, galios, temperaturos, apkrovos ir menulio fazes?
Nemanau kad stiprintuvas su 0-30% reguliojamu NGR yra labai geras stiprintuvas, nes 30% NGR yra niekai.
Audio elektronika ieina i bendra elektronika, ir ten nera kazkokiu pernelyg dideliu stebuklu, bet be abejo tai reikalauja daug demesio, daugelio desniu supratimo ir teisingo ju panaudojimo. NGR kaltinimas pagrinde kiles is 70-ju, kai nebuvo geru komponentu ir visisko schemotechnikos supratimo, kalbet apie tai siandien kaip minimum yra keista, ir rodo dalyko nesupratima.
Dar kazkaip keista kad kol signalas keliavo per simtus operaciniu studijoje, viskas buvo OK, bet kai tik pasieke galutini vartotoja – NGR pasidare problema?
Turiu stiprintuva kuris tiek puikiai matuojasi, tiek puikiai groja ir manau lengvai apgros bet koki stiprintuva be NGR – gal verta padaryt ABX testa?
