Miuncheno High-End parodose matome šimtmečio senumo projektą. Apie visokias šiuolaikines daugiajuostes dičkes rasite įvairiausių atsiliepimų, bet apie šias WE senovines nesu skaitęs ar girdėjęs blogų. Dideliame kambaryje matydavau susikaupusius muzikos mylėtojus, koridoriuose jie dalindavosi patirtomis emocijomis… Subvuferių tokioms nereikia ir reikiamo jautrio net nesukonstruotume.
Amerikiečių WE kino sistema Mirrophonic Sound System (1936), kurią parodose pristato GIP Laboratory.
Reikia paminėti dar vieną problemą – daugelis stiprintuvų neturi tembro reguliatorių ir tonkompensacijos (loudness). Gamintojams tai palanku, galima atpiginti produkciją, o “aprengus” hai-end rinkodara, kainą galima net padidinti.
Tembro reguliatoriai leidžia kompensuoti įrašų išsibarstymą, užmaskuoti kambario akustinius trūkumus arba klausos degradacijas. Jei stiprintuve reguliatorių nėra, tada žmonės ieško kelių padidinti ŽD arba AD garsumą. Subvuferis arba ultra-tviteris yra prieinamiausias būdas, tačiau nei vienas, nei kitas akustiškai nėra geresni už tembro reguliatorius. Pamažu situacija keičiasi, kreipiasi daugiau patyrusių muzikos mylėtojų, ieško stiprintuvų su tembro reguliatoriais ir tonkompensacija.