Subvuferiai

Viewing 7 posts - 1 through 7 (of 7 total)
  • Author
    Posts
  • #7824
    Belas
    Keymaster

      Ar subvuferiai gali pagerinti muzikos atkūrimą?

      Nupirkus subvuferį tikėtis geresnio garso nereikėtų. Subvuferis yra papildomas žemiausių dažnių atkūrimo modulis, reikalaujantis griežtai apibrėžto integravimo į stereo kolonėlių darbą.
      Pažvelkime giliau.

      AS modulių darbą apibrėžia filtrai. Filtrai konstruojami taip, kad žemesniųjų ir aukštesniųjų dažnių moduliai skyrimo dažnyje spinduliuotų tam tikrą garsumą ir kuo mažiau pakeistų garso signalo fazę. Paveikslėlyje krosoverio darbą parodantis grafikas:L-R 2nd order filter

      Matyti, kad ŽD (Low Pass) ir AD (High Pass) modulių suminis signalas yra tiesė, į abu garsiakalbius bus paduodama vienodos amplitudės signalas, garsas bus neiškraipytas. Jei garsiakalbių jautris skiriasi, kolonėlių filtruose būna slopinimo grandynai garsumui suvienodinti.
      Pavyzdyje antros eilės (12 dB/okt.) selektyvumo filtrai, bet analogiška situacija su kitokiais filtrais.

      Kas nutinka nupirkus subvuferį?
      Kolonėlių darbas žemiausiuose dažniuose būna toks kokį grafike vaizduoja High Pass linija. Jei AS uždaro tipo, nuo tam tikro dažnio garsumas krenta 12 dB/okt statumu, o jei su FA, dažninės kritimas būna statesnis – 18 dB/okt. Tai reiškia, kad subvuferis turi turėti tokį patį Low Pass vidinio filtro suderinimą – 12 arba 18 dB/okt. Stereo kolonėlių ir subvuferio darbo dažniai taip pat turi sutapti. Jei AS žemiausias atkūrimo dažnis, tarkime 50 Hz, subvuferio darbą  nustačius iki 50 Hz turėsime kokybišką bendrąjį garsą. Problema ta, kad rasti subvuferį su reguliuojamu filtro selektyvumu kaži ar būtų įmanoma. Jei kolonėlių ir subvuferio dažninės kritimo kreivių statumas nesutaps, subvuferio darbo dažnio parinkimu glotnios bendrosios dažninės nepavyks gauti.

      Paminėjau 2 AS tipus, bet kolonėlių tipų yra daugiau, todėl subvuferiai turėtų leisti parinkti 12, 18, 24 dB/okt. viršutinio darbo dažnio selektyvumą. Jei subvuferio filtro selektyvumas nebus suderintas su kolonėlių žemiausių dažnių atkūrimo kritimu, arba netinkamai parinkti dažniai, bendroji kolonėlių dažninė turės kuprą arba duobę. Žemųjų dažnių ruožas labai jautrus, nes ten randasi kambarių rezonansai ir antirezonansai, paryškinantys mažiausius subvuferis-kolonėlės dažninės netolygumus.

      Platybėse radau buitinių subvuferių išmatuotas dažnines. Visos skiriasi, bet mes ieškome subvuferio su galimybe pakeisti dažninės kritimo kampą pasibaigus subvuferio darbo dažniams (pvz., aukščiau 80 Hz.): Buitiniai subai

      SVS SB-1000 Pro yra su DSP, galima kompensuoti kambario rezonansus, turi didesnį valdymo meniu.
      Šio akustinė galia nedidelė, bet yra galingesnių. Gamintojas rašo apie namų kiną, bet galbūt tokius pavyktų priderinti prie AS? Vieną problemą išsprendus liktų kitų…

      • This topic was modified 1 week, 6 days ago by Belas.
      #7827
      Belas
      Keymaster

        Kolonėlės konstruojamos taip, kad atkurtų pačius žemiausius įrašytus dažnius. Suprantama, mažoms AS parenkamas ne 20 arba 30, bet 40 arba aukštesnis dažnis. Kompromisą diktuoja efektyvumo sąlyga – nedidelės AS nuo 20 Hz būtų tokios neefektyvios, kad negalėtume įgarsinti net mažiausią patalpą. Teorinis žemiausiųjų dažnių-korpuso dydžio-efektyvumo pagrindas jau buvo aptartas čia.
        Jei kolonėlių atkūrimas, tarkime iki 40 Hz, subvuferis turėtų dirbti ne iki 80 Hz, kaip dažniausiai rekomenduojama, bet iki 40 Hz. Jei kolonėlių dažninė ir subvuferio LP filtras turės vienodą selektyvumą, bendroji dažninė bus glotni. Rasis kita problema – tokia sistema nebus optimali pagal efektyvumą; jei subvuferis gali dirbti iki 80 Hz, kolonėlių dažninė turėtų baigtis ties 80 Hz, bet ne žemiau. Konstruojant nuo aukštesnių dažnių dirbančią AS (ne nuo 40, bet nuo 80 Hz), konstruktorius parinktų garsiakalbius lengvesnėmis membranomis ir net nedidelių lentyninių jautris būtų toks, kaip kupolinių AD garsiakalbių (~92 dB/W/m). Kartu su efektyvumu ateitų dar vienas privalumas – būtų mažesni THD.

        Pažvelkime į tokį atvejį.
        Tarkime, turime kolonėles su dideliais žemadažniais, bet trūksta žemųjų. Daugybė japonų firmų gamino AS su 12“ arba 15“ žemadažniais nedideliuose korpusuose. Spindintis dizainas ir žema kaina suviliodavo, bet garsas buvo prastas.Akai Pioneer Sansui

        Subvuferis padidins žemiausiųjų dažnių garsumą, bet bendroji garso kokybė liks prasta; šiose kolonėlėse primityvūs filtrai, garsą vienu metu spinduliuoja keli garsiakalbiai, garsiakalbiai su silpnais motorais, korpusai prasti, kolonėlės sukonstruotos nusižengiant akustikai.

        • This reply was modified 2 weeks, 2 days ago by Belas.
        #7831
        Belas
        Keymaster

          Galima daryti išvadą, kad lengviau sukonstruoti trijuostę AS, negu prie dvijuosčių lentyninių prikabinti subvuferį?
          AS konstruktoriai stengiasi sugrupuoti garsiakalbius arčiau vienas kito, pasiekti akustinį suderinimą, filtrais pagerinti signalo fazę, sumažinti korpusą, sutaupyti medžiagų. Rinkoje daug pavyzdžių su subvuferiais. Focal daugiajuostės būtų ryškus pavyzdys.Grande UtopiaFocal Grande Utopia 4-juostėje žemiausius atkuria subvuferiai su 40 cm dydžio infra-žemųjų garsiakalbiais.

          MagicoMagico Ultimate su integruotais aktyviniais subvuferiais.
          AvantgardeAvantgarde daugiajuostė su priderintu aktyviniu subvuferiu iš šešių Basshorn modulių.

          • This reply was modified 2 weeks, 2 days ago by Belas.
          #7836
          Belas
          Keymaster

            Esu tyrinėjęs pro-serijos aktyvinį Genelec 7370A SAM subvuferį. Didelis ir nepigus (3700 €), turi aktyvinį DSP krosoverį, leidžiantį parinkti darbo dažnį ir sureguliuoti taip, kad bendroji dažninė su kolonėlėmis klausymo vietoje būtų kuo glotnesnė. Suderininimui reikalingas adapteris, mikrofonas ir GLM (Genelec Loudspeaker Management) PĮ. Tai leidžia suderinti darbą su modernios SAM serijos Genelec monitoriais, bet prie kitų kolonėlių šie subvuferiai nėra pritaikyti.Genelec-7370A-SAM

            • This reply was modified 2 weeks, 2 days ago by Belas.
            #7853
            Belas
            Keymaster

              Panagrinėkime dar vieną pavyzdį.
              Tarkime, turime lentynines KEF LS50, tačiau norime girdėti daugiau žemųjų. Nusprendėme nupirkti subvuferį, dairomės į neblogai užsirekomendavusius REL.

              Dvijuosčių KEF LS50 dažninė glotni, tačiau žemiausios oktavos atkūrimas yra ribotas:
              LS50 FRMatyti, kad lentyninės LS50 dirba nuo ~50 Hz@-6 dB. Kolonėlės su FA, todėl dažninė kritimas ŽD ruože yra 18 dB/okt.
              Pajungus subvuferį ir apribojus į LS50 patenkančius žemiausius dažnius iki 80 Hz, kolonėlių darbas pasidarytų lengvesnis, sumažėtų iškraipymų, išaugtų dinaminės galimybės.
              REL subvuferių derinimo galimybės matyti paveikslėlyje:REL galinė

              Būtų racionalu nustatyti subvuferį dirbti iki 80 Hz, nes aukščiau pradeda reikštis garso kryptingumas ir sumažėtų stereo scena. Tada LS50 darbas turėtų būti apribotas HP filtru taip, kad dažninė būtų ne nuo ~50 Hz, bet nuo 80 Hz (mėlyna linija):

              LS50 FR-su HP filtru

              Jei subvuferio dažninė turi tą patį 12 dB/okt selektyvumą, atitinkamai parinkus darbinį dažnį, bendrasis sistemos garsumas bus be duobių ir be pakilimų. Jei subvuferio selektyvumas kitoks, tarkime 18 arba 24 dB/okt., atitinkamai LS50 HP filtras turėtų būti 3-ios arba 4-tos eilės (18 arba 24 dB/okt.) tiesiai suminei dažninei gauti.
              Atlikus LS50 modifikaciją kolonėlių dinaminis diapazonas padidėtų ir siektų nebe 109 dB, bet 112 dB arba dar daugiau, sumažėtų iškraipymai.
              REL, o ir kitų subvuferių gamintojai efektyvumo arba jautrio nenurodo. Šiuo atveju reikėtų rinktis su 12“ arba dviem tokio dydžio ŽD garsiakalbiais. Nuo 30 Hz galima tikėtis 106 – 110 dB subvuferio dinaminio diapazono ir būtų galima priderinti prie LS50 dinaminių galimybių.

              REL gamina su FA, bet yra ir uždaruose korpusuose. REL G1 MK II uždarame korpuse, būtų neblogas pasirinkimas. LS50 ir G1 MK II iš dvijuostės pavirstų trijuoste:LS50 FR-su REL subu

              KEF LS50 būtų galima palikti dirbti be filtrų, bet tada REL G1 MK II turėtų būti suderintas maždaug 50 Hz dažniui. Tokia sistema turėtų mažą dinaminį diapazoną ir jį ribotų nedidelis LS50 potencialas (109 dB max).
              Subvuferis leidžia pagerinti kolonėlių darbą, yra nepigus įrenginys, todėl pasitenkinti vien geresniu ŽD atkūrimu, atsisakyti ne mažiau svarbaus efektyvumo didinimo būtų neprotinga.

              • This reply was modified 2 weeks, 2 days ago by Belas.
              #7860
              Belas
              Keymaster
                Audiofilams rekomenduočiau rinktis AS su kuo mažiau dažnių juostų. Plačiajuostės netenkina akustinių reikalavimų, bet turime puikių dvijuosčių, nuo lentyninių iki didelio jautrio su ruporais visai įrašų dinamikai atkurti. Turime žinoti, kad subvuferis ateina su dar viena dažnių juosta ir dar vienu krosoveriu. 2-juostės AS gali atkurti pusę muzikos dažnių, 3-juostės – trečdalį, todėl turėti dar vieną dažnių skyrimą kažkur žemiausiose oktavoje akustiškai negeras sprendimas.

                Miuncheno High-End parodose matome šimtmečio senumo projektą. Apie visokias šiuolaikines daugiajuostes dičkes rasite įvairiausių atsiliepimų, bet apie šias WE senovines nesu skaitęs ar girdėjęs blogų. Dideliame kambaryje matydavau susikaupusius muzikos mylėtojus, koridoriuose jie dalindavosi patirtomis emocijomis… Subvuferių tokioms nereikia ir net nesukonstruotume.Agnius-prie-GIP-sistemos_smAmerikiečių WE kino sistema Mirrophonic Sound System (1936), kurią parodose pristato GIP Laboratory.

                Reikia paminėti dar vieną problemą – daugelis stiprintuvų neturi tembro reguliatorių ir tonkompensacijos (loudness). Gamintojams palanku, galima atpiginti produkciją, o apvilkus hai-end rinkodara, kainą galima net padidinti.
                Tembro reguliatoriai leidžia kompensuoti įrašų išsibarstymą, užmaskuoti kambario akustinius trūkumus arba klausos degradacijas. Jei stiprintuve reguliatorių nėra, tada žmonės ieško kelių padidinti ŽD arba AD garsumą. Subvuferis arba ultra-tviteris yra prieinamiausias būdas, tačiau nei vienas, nei kitas akustiškai nėra geresni už tembro reguliatorius.  Pamažu situacija keičiasi, kreipiasi daugiau patyrusių muzikos mylėtojų, ieško stiprintuvų su tembro reguliatoriais ir tonkompensacija.

                • This reply was modified 2 weeks ago by Belas.
                #7879
                Belas
                Keymaster

                  Ar esate pasiruošę atlikti aukštos kvalifikacijos reikalingus darbus sprendžiate jūs, bet mano patarimas būtų nusipirkti AS su tuo pačiu koaksialiniu garsiakalbiu trijuostę, pvz., KEF Q950 arba Blade. KEF konstruktoriai bus išspaudę viską ką gali garsiakalbiai ir bus trumpesnis kelias iki muzikos klausymo.KEF visos

                  ~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~

                  Subvuferiai tinka namų kino sistemoms, nes stiprūs žemieji dažniai padidina kino pojūtį. Koncertų įgarsinimo sistemose subvuferiai taip pat plačiai naudojami, nes suteikia lankstumo; iš atskirų modulių lengviau surinkti sceninę aparatūrą, galima prisitaikyti prie įgarsinimo erdvės dydžio arba muzikantų reikalavimų. Nusipirkus buitinį subvuferį reikės leistis į kolonėlių konstravimo begalybes, todėl garso sistemose subvuferių reikėtų vengti. Lengviau sukonstruoti vientisą AS nuo bet kokių žemiausiųjų dažnių, negu prie turimos muzikos atkūrimo sistemos prijungti subvuferį.

                  • This reply was modified 2 weeks ago by Belas.
                Viewing 7 posts - 1 through 7 (of 7 total)
                • You must be logged in to reply to this topic.