Kodėl muzikos įrašams klausyti nebenaudojamos atvirosios OB kolonėlės?
OB garsą spinduliuoja į abi puses, kambaryje randasi daugybė atspindžių. Įraše buvusi muzikos instrumentų lokalizacija užteršiama parazitiniais atspindžiais, darosi sunku suvokti kur scenoje buvo instrumentas, nukenčia raiška. Monofonijos laikais pagrindinis signalo šaltinis buvo AM radijo imtuvas, šelakinė plokštelė arba buitinis monofoninis magnetofonas. 1957-ais buvo pradėtos leisti stereofoninės vinilo plokštelės ir žmonija įžengė į aukštos kokybės garso pasaulį. 1966-ais pasirodė vokiečių DIN 45500 standartas, nusakantis minimalius buitinės High Fidelity (Hi-Fi) aparatūros parametrų reikalavimus. Norint išgirsti instrumentų lokalizaciją scenoje, aparatūros konstruktoriai ieškojo būdų abiejų kanalų stereo signalus kuo labiau atskirti. Atskiros kolonėlės leido girdėti stereo, žmonės ėmė gerinti kambario akustiką, bet DIN 45500 buvo nuosprendis atvirosioms AS.
Kokybiško garso mėgėjai siekė turėti aparatūrą su High Fidelity ženkliuku, aprašymuose norėjo matyti patvirtinimą, kad aparatas atitinka DIN 45500.
Plačiau apie OB temoje – OB kolonėlės: apžvalga, teorija, rekomendacijos.