Kritikai sako, kad irašai ne atkuria erdvinį garsą, o erdvinį garsą dirbtinai sukuria garso inžinieriai iš daugelio mikrofonų. Teigiama, kad daugeliu atveju audiofilų mėgiama garso scena yra dirbtinas dalykas. Audiofilai tai mėgsta, o klientas visada teisus, kaip sakoma. Daliai audiofilų patinka kaip garso sceną kuria MBL.
Studijiniuose įrašuose scena būna suformuota, bet koncertiniuose įrašuose būna natūralių garsų (įrašytų scenų). GAS tai nesvarbu, nes tikslas yra atkurti kas įrašyta.
Vartotojams įrašų arba GAS technologijos mažai įdomios, kokybiškų garso sistemų daugelis nėra girdėję. Suprasti trukdo forumus eksploatuojantys pardavėjai, siūlantys rinktis ausimis ir negaišti laiko technikai pažinti.
MBL patraukia didele kaina ir sunku patikėti, kad garsas apgaulingas. Audiogourmet parodoje matėme latvių Onda Ligera atvirąją GAS su keturiais 18” žemadažniais ir ruporu centre. Skaitėme, kad žmones sužavėjo, bet nedidelės OB vadovėliuose aplamai nepristatomos. Erzelį sukėlė agresyvi 218 Q Reflector konstrukcija, galbūt atsirado nupirkusių.
Sugrįžkime prie šaknų.
Daugiau kaip prieš 100 metų mokslininkai su inžinieriais ieškojo būdų išsaugoti ir atkurti muziką. Muzikantai būna priekyje, tą galima užfiksuoti viena kolonėle. Monofonijos laikais to užteko, tačiau žmonės norėjo girdėti iš kurios scenos vietos sklinda instrumento garsas. Teisingai realizavus stereo, namie galime girdėti gerą instrumentų lokalizavimą ir netgi jausti scenos gylį. Kvadrofonija buvo priemonė sukonstruoti erdvinį garsą. Gundė noras išgirsti virš klausytojo praskrendančią varną, lėktuvą, bet muzikai tai neaktualu; muziką klausome būdami prieš muzikantus, bet ne tarp jų arba už muzikantų nugarų. Skaitmeniniai metodai leidžia įrašyti ir atkurti tūrinį garsą, bet tai nebe garso, o kino sritis.