Reply To: Kolonėlės, pasyviniai filtrai, ausinės, patalpų akustika

Audiofilas Forums Audiofilo akademija Akustika Kolonėlės, pasyviniai filtrai, ausinės, patalpų akustika Reply To: Kolonėlės, pasyviniai filtrai, ausinės, patalpų akustika

#8284
Belas
Keymaster

    Tomas Š.:
    gal galima daugiau sužinoti apie aktyvios sistemos elementų parinkimą, jų +/- :
    – krosoverio parinkimas – analoginis, elektroninis, skaitmeninis;
    – filtrai – FIR / IIR;
    – stiprintuvo parinkimas kiekvienai garsiakalbių juostai – žemi / viduriai / aukšti? Kaip teisingai paskirstyti galią? A, AB, D klasės – ar būtina naudoti vienodą klasę ar galima maišyti skirtingoms juostoms?

    1. Krosoveriai:
    – analoginis kartu yra elektroninis. Tokie dažniausiai naudojami įrašų studijose, bet reikia stengtis sukonstruoti suderintas AS. Suderinimą (time align) atlikus akustiškai ir pasirinkus tinkamą krosoverio struktūrą, analoginis kelias patinka labiausiai ir šį kelią esu pasirinkęs;
    – skaitmeniniai turi daugiau lankstumo, o pagrindinis yra galimybė suderinti akustiškai nesuderintas AS.
    2. Skaitmeniniai aktyviniai krosoveriai būna:
    IIR (infinite impulse response). Šie yra universalesni ir populiaresni;
    FIR (finite impulse response) filtrai gundo pasiekti tiesinę fazės charakteristiką, bet tai daugiau teorinis žavesys. FIR veikimas paremtas skaičiavimais, dažnių skyrimas realizuojamas programiškai, todėl neišvengiamas garso signalo vėlinimas. GAS su FIR netinka TV programoms ir kitiems vaizdo-garso įrašams stebėti. Yra kitų specifinių dalykų, iš kurių vienas yra tiesinės fazės filtro kuriami “priešskambiai” (ringing).
    3. Stiprintuvų parinkimas priklauso nuo kolonėlių jautrio, patalpos dydžio ir vartotojo poreikių. Didelio jautrio aktyvinių ŽD moduliui reikalingas 150-200 W, bet čia galima naudoti AB arba D klasės stiprintuvus. Jei AD moduliai su ruporais, galios reikia nedaug, bet siūlyčiau dairytis į 20-30 W A-klasės mažai triukšmaujančius stiprintuvus.
    Stiprintuvų darbo klases maišyti galima, nes skirtingų stiprintuvų vėlinimą galima kompensuoti. Aktyvinėms GAS nerekomenduočiau rinktis lempinių stiprintuvų. Paminėjote VD modulius, bet tada reikėtų daugiau žinoti. Paprasto atsakymo čia nebus, nes daugiajuostės aktyvinės savaime yra “akustinis kompromisas”.

    1 – 2 punktus galiu iliustruoti palyginimu iš kitos sferos.
    Analoginės ASM skaičiavimo mašinos pačios greičiausios – čia būtų apie analoginius krosoverius, o skaitmenininės skaičiavimo mašinos duoda didžiausią tikslumą – būtų skaitmeniniai krosoveriai.
    Galima sakyti, kad GAS yra analoginė skaičiavimo mašina, tik vietoje rodyklinių indikatorių rezultatui nuskaityti, stiprintuvo išėjime yra linijinio variklio apvija (garsiakalbis). Garsui greitis yra svarbu, čia geriausiai tinka analoginis signalo apdorojimo būdas. Siekiant paspartinti skaitmeninį garso signalo apdorojimą, naudojami aparatūriniai sprendimai (IIR). Jei rezultato siekiama skaičiavimais, prarandamas laikas, todėl IIR turi privalumų prieš FIR.
    ~~~~~~~~~~~~~~~~~
    Turime kuo pasidžiaugti – Tėviškėje greit turėsime kokybiškų didelio jautrio aktyvinių GAS su skaitmeniniais krosoveriais. Tada jūs, audiofilai, galėsite klausyti, vertinti, džiaugtis ir rašyti atsiliepimus. Galbūt kada nors skirtingos aktyvinės GAS susiglaus viename kambaryje ir įvyks palyginamoji perklausa. Džiaugiuosi tą jausdamas.
    • This reply was modified 2 years, 6 months ago by Belas.