Šiuolaikiniai žmonės nemėgsta skaityti. Populiarūs tapo filmukai, kuriuose galima rasti labai naudingos informacijos, bet kartais filmuojasi menkai išmanantys “specialistai”.
Nedaug žiūriu filmukų apie GAS, bet Paul McGowan iš PS Audio yra aktyvus filmukų kūrėjas. Yra kanalas – Ask Paul, mažiau patyrę klausia, o patyręs specialistas paviešina atsakymą.
Neseniai diskusijoje apie didelio jautrio AS bičiulis-audiofilas pateikė nuorodą į filmuką, kur P. McGowan atsako į klausimą – Ruporiniai ar įprasti garsiakalbiai yra geriau. Išklausiau, bet atsakymo neišgirdau. Pastebėjau svarbių klaidų, todėl pasidalinsiu į ką reikėtų atkreipti dėmesį.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Filmuko epizode apie ruporus svarbi klaida, nes autorius sako, kad ruporai pakeičia garsą, dėl to naudojamas dažninės koregavimas (2′:40″ – 3′:20″ epizodas). Ne pirmą kartą stebiu nesuprantančius ruporų “specialistus”, todėl trumpai parašysiu.
Filmuke matyti, kaip prie burnos autorius prideda iš delnų sudarytą ruporą ir iš tiesu girdime garso pasikeitimą. Garso (tembro) pasikeitimas ne todėl kad ruporas iškreipia garsą, o todėl, kad ruporas – ypatingai toks nedidelis iš rankos plaštakų – turi palyginti aukštą žemiausiųjų dažnių atkūrimą, įvyksta autoriaus kalbos spektro apribojimas iš ŽD pusės ir girdime pasikeitusį tembrą. Tas pats nutiktų, jei tembro reguliatoriumi ar HP filtru apribotume signalą į plačiajuostę kolonėlę.
Visi ruporai turi tam tikrą žemiausią atkuriamą dažnį, tas dažnis yra žinomas. Kolonėlių konstruktoriai filtrus parenka taip, kad į atitinkamo dydžio ruporą patektų tik aukštesni už kritinį ruporo dažnį signalai, o žemesniuosius palieka atkurti kitam (didesniam) ruporui arba įprastos konstrukcijos garsiakalbiui. Yra žinoma, kaip visi akustiniai keitikliai, ruporai taip pat turi iškraipymus. Iškraipymai priklauso nuo ruporo formos, bet seniai išmokome parinkti ruporus taip, kad tenkintų keliamos užduoties sąlygas; salių ir stadionų įgarsinimui naudojami CD (tolygaus spinduliavimo lauko) ruporai, namų GAS dažniau naudojami kitokios formos ruporai mažiausiems iškraipymams gauti (tractrix, apvalūs…).
Filmuke paminėtas dažninės koregavimas kartais naudojamas ruporinių AS dažninės korekcijai, kai palyginti dideliu ruporu norima švelniai pakelti aukščiausią ruporinio modulio atkuriamą oktavą ar dvi. Čia kalbame apie kitką – apie dažninės koregavimą AD ruože, o ne apie tembro pasikeitimą dėl ruporo apribojimo ŽD ruože. Su filmuko autoriaus teiginiu apie ruporo garso pasikeitimą ir dėl to neva reikalingu naudoti dažninės koregavimą tai nesusiję.
Paminėsiu kitą epizodą.
3′:50″ epizode autorius šneka apie 97 dB super-didelį ruporų jautrį, bet ruporinių modulių jautris iš tiesu būna žymiai didesnis (105-110 dB/W/m). Matyt neatsargiai ar iš nežinojimo P. M. paminėjo didelio jautrio AS su ruporais ir 15″ žemadažniais, bet pusiau-ruporinių AS bendrąjį jautrį apriboja ŽD modulis ir jautris dirbtinai sumažinamas iki ~97 dB/W/m.
Kodėl ruporai skamba skirtingai nuo įprastų kolonėlių filmuke neatskleista, autorius nepamini pagrindinius ruporų ypatumus – ruporai turi didelį akustinį slopinimą ir kontroliuojamą sklaidą.
Paul McGovan, CEO PS Audio
-
This reply was modified 1 year, 7 months ago by
Belas.
