Diskusijoje apie Wolf Von Langa kolonėles D. Š. parašė –
“dipolis žemuose dažniuose leidžia geriau sukontroliuoti bosą palyginus su tradicine uždara dėže arba faziku, nes mažiau žadina kambario rezonansus”, o kitas OB kolonėlių privalumas yra “aštuoniukės” spinduliavimas, duodantis didesnį negu korpusinių AS kryptingumą (DI).
OB yra dipolis, sklaidos charakteristika iš tiesu „8“ formos, bet tokią turėtų garsiakalbis labai didelėje apskritimo formos panelėje, panelė turėtų būti kažkur lauke ant medžio, arba pakelta kambaryje tarp lubų ir grindų. Labai nepraktiška, nesu tokių OB matęs, visos buitinės “lentos” nedidelių gabaritų su plačiajuosčiais ir pastatytos ant grindų.
Galima įžvelgti „aštuoniukės“ tipo kryptingumą iš ant grindų stovinčios nedidelės stačiakampio formos panelės, bet kambaryje teorija stipriai pakitusi ir buitinių mažųjų OB privalumus keičia trūkumai; dipolinių AS labai mažas žemųjų dažnių atkūrimo efektyvumas, tam pačiam garsumui reikia žymiai daugiau galios, garsą iškreipia kambaryje esantys parazitiniai atspindžiai. Kolonėlės paprastai būna pasuktos į klausytoją, todėl atspindžiai bus nuo visų sienų – galinės, šoninių ir net nuo grindų. Tą nuo grindų garsą esu patyręs Kalifornijoje pas bičiulį Džoną, kai klausiau jo elektrostatinių. Turėjau dar kartą sugrįžti, kad suprasti kodėl garsas toks, lyg ant parketo būtų pribarstyta stiklo šukių – toks buvo sudėtingas po kambarį klaidžiojantis garsas.
Reikia nepamiršti, kad „aštuoniukės“ kryptingumas sudarytas iš dviejų apskritimų. Tada garso sklaida iš abiejų OB pusių -6 dB lygyje bus plati. ŽD ruože praktiškai turėsime tiek pat atspindžių kiek iš didelių AS uždarose dėžėse, tik reikės maždaug 10 kartų daugiau galios tam pačiam garsumui gauti. Kadangi mažose OB būna 2 ar daugiau žemadažnių, ekvivalentinis spinduliuotuvas būna nebe 35 cm – toks iš vieno 15“ garsiakalbio dėžėje – o tampa super-didelis (90 – 100 cm). Tai veda prie žemesnio skyrimo dažnio (~350 Hz) ir reikia konstruoti 3-juostę OB. Jei pasiliksime prie 2-juostės, tada sklaida nebus homogeniška, bus keli siauri spinduliavimo lapeliai ir stacionaraus akustinio lauko aplamai nebebus.
Ar tai blogai?
Nelabai, nes OB kolonėlėse yra svarbesnių bėdų, skandinančių kažkokį sklaidos nehomogeniškumą.
OB rekomenduoja statyti maždaug per metrą nuo sienų. Man tai būtų didelis nepatogumas, reikėtų ieškoti vietos atsisėsti paklausyti buitinių OB, stebėti kad vaikas nelandžiotų ir kažko nenutrauktų.
Kambario sienos su OB akustiškai turi būti geresnės negu klausant didelio jautrio AS. Esame skaitę, kad mažosios OB tinka akustiškai neįrengtuose kambariuose, bet tuo patikėti aš dar nepasiruošęs.
Įdomus tas faktas, kad įrašų studijose nedidelių OB nėra. Nėra ir didelių OB, nes ten netilptų. Nesu matęs vadovėlių, kur būtų aprašytas mažųjų OB darbas ir kaip jas suprojektuoti geriausiam rezultatui gauti. Teorijos nesukursi, nes daug nežinomųjų.
Įdomus tas faktas, kad įrašų studijose nedidelių OB nėra. Nėra ir didelių OB, nes ten netilptų. Nesu matęs vadovėlių, kur būtų aprašytas mažųjų OB darbas ir kaip jas suprojektuoti geriausiam rezultatui gauti. Teorijos nesukursi, nes daug nežinomųjų.
Gal sunku susitarti, nes šnekame apie skirtingo lygio GAS? Gal žmonėms patinka garsinių iliuzijų pasaulis? Iš tiesu matau vieną gundantį ypatumą – mažosios OB yra “plastiškiausias” daiktas eksperimentuoti.
Esu matęs beveik ant šluotkokčio sukabintus plikus garsiakalbius, pavadintus OB „kolonėlėmis“. Buvo parašyta apie privalumus, bet aš rinkčiausi Tatsuyoshi Moriyama OB stereo sistemą su 15“ žemadažniais ir ruporais viduryje. Tokia būtų netoli teorijos, garso negadintų atspindžiai, būtų pilnavertis muzikos atkūrimas.
