Reply To: Apie melą, neišmanymą ir rinkodarą

Audiofilas Forums Mano sielos ruporas Pokalbiai apie garso inžineriją Apie melą, neišmanymą ir rinkodarą Reply To: Apie melą, neišmanymą ir rinkodarą

#9246
Belas
Keymaster

    Audiofilų grupėje susidūrėme su inžinerijos mokslus baigusiu, gerą aparatūrą konstruojančiu kolekcionieriumi, muziką mylinčiu bičiuliu Sigitu. K. Apsidžiaugęs Sigito tyrinėjimais lempinių stiprintuvų srityje vėliau nustebau pasirinktu metodu parinkti pasyvinius SAK komponentus priešingu būdu – klausant muziką. Tyrimas klausant ir matuojant parametrus duoda tuos pačius rezultatus, bet yra svarbi sąlyga – klausymas turi būti organizuotas double blend (aklaja) metodika, turi dalyvauti daug nesuinteresuotų dalyvių. Kolegos-inžinieriaus metodas nekorektiškas, bet šiais laikais dažnai sutinkamas.
    Pasidalinsiu ką apie tai parašiau.

    Konstravimas klausant yra šių laikų „atradimas“. Lempinius stiprintuvus konstruodavome pagal anų laikų teoriją, o darbus tikrindavome matuodami parametrus. Pagrindinis iškraipymų šaltinis yra aktyvūs komponentai, taip pat transformatoriai – jiems, bet ne pasyviniams komponentams skirdavome didžiausią dėmesį. Jei išėjimo kaskaduose dirba kelios lempos ar tranzistoriai, parinkdavome matuodami parametrus, nes klausant to neįmanoma padaryti.
    Pažvelkime į juostinius magnetofonus.
    Parametrai gerėjo dešimtmečius, nes buvo sukuriamos geresnės galvutės, kokybiškesnės juostelės ir tobulesnės pavaros. Tobulėjo magnetofonų struktūra, profesionalių aparatų konstravimo idėjos kėlėsi į buitinius R2R. Niekam nekilo abejonių dėl parametrų – juostelės greičio, takelių skaičiaus, dažninės, dinaminio diapazono, iškraipymų, detonacijų svarbos. Studijinių magnetofonų parametrai kartais būdavo kuklesni už buitinių, bet tik todėl, kad griežčiau apibrėžti. Tas pats su patefonais, tjuneriais, stiprintuvais, SAK.
    Keli sakiniai apie kolonėlės, svarbiausią GAS komponentą.
    Didelis jautris yra pripažinta struktūra ir kartu – parametras. Tos jautrios būna didelės, kartais su priekio ruporais kaip Altec A-7 arba be tų ruporų kaip Altec-19. Arba kaip Tannoy Westminster su priekio ruporais ir Tannoy M1000 studijiniai monitoriai be priekio ruporų. Teorija sako, o parametrai parodo, kad į namus reiktų rinktis be priekio ruporų. Ne A-7 ar Westminster, nes su ruporu nebus tikslaus tembro atkūrimo. AS su priekio ruporais gali žavėti mikrodinamika, “koncertinis” skambesys, daugelis tokių norėtų, bet muzikos kambariui geriau rinktis tas iš įrašų studijų, o ne iš kino salių A-7, A-8 ir pan.
    Teorija taip pat pasako kokių problemų sukelia daugiajuostės AS ir kaip tų problemų išvengti. Kad sektoriniai ruporai sukurti didelėms erdvėms tolygiai įgarsinti, kad mažiausius iškraipymus turi apvalūs ruporai ir kad trumpi neturi “ruporinio” garso… Neįsivaizduoju kaip būtų galima sukonstruoti ir suderinti kolonėles klausant skirtingų dydžių fazes apgręžėjus, įvairias AS korpusų konstrukcijas, klausant filtrus arba garsiakalbių pajungimo laidus?
    Altec Lansing Engineering Notes, JBL Technical Notes, AES Papers, patentai yra AS projektuotojų duona, bet nesu skaitęs, kad kolonėles patartų konstruoti pagal – “patinka kaip skamba muzika”. “Patinka kaip skamba” yra mokslų negraužusių vartotojų ir šiuolaikinės rinkodaros argumentas. Štai kodėl mane suglumino SAK konstruojantis kolega Sigitas K. Tikiuosi mudu turėsime progų pasitikrinti – mokslo ar empyrinis kelias yra tiesesnis.
    Turėjau savo “tyrinėjimo klausant” pamokų.
    Svarbiausia buvo ta, kai sulaukęs 35 (~1985) buvau papuolęs padėti draugui – Mark Levinson ar Threshold pradinis stiprintuvas geresnis? Pirmasis buvo brangiausias pasaulyje (~4500 $), o Threshold dvigubai pigesnis. Maskvoje pradinius ilgai klausėme per JBL 4343 monitorius ir Stax elektrostatinėmis ausinėmis. Atrodė geriau skambėjo Threshold, bet kaina neleido sakyti – Saša, parduok tu tą Mark Levinson! Dilemą išsprendė mūsu kančias stebėjusi bičiulio mama-pianistė ir Threshold pradinis liko pajungtas muzikai klausyti.
    Galiu paminėti šviežesnę pamoką apie laidus.
    Į susitikimą tauragiškis K. Š. atsivežė savo gamybos signalinį laidą. K. Š. prisistatydavo elektronikos specialistu, konstruodavo lempinę aparatūrą iš kuo senesnių komponentų, turėjo būrį gerbėjų. Susitikę išsiaiškinome, kad K. Š. turi radijo aparatūros remontininko kvalifikaciją, “auksines ausis”, bet savo laido nuo standartinio už kelis $ atskirti jam nepavyko.
    Perklausos yra svarbiausias etapas – aparatūra konstruojama muzikai klausyti! Konstravimas, remontas, derinimas be teorijos žinojimo ir parametrų matavimo yra grubiausias koks gali būti kelias geram aparatui sukurti arba ištirti. Galbūt inžinierius Sigitas K. mane privers suabejoti – palauksiu.
    Iliustracijai Axihorn ruporo aprašymas ir jo tyrinėjimas parametrais.
    (Norint parsisiūsti, reikės patvirtinti, kad pdf dokumentas saugus ir nurodyti – Open document)

    Genys_Audiofilams

    • This reply was modified 3 weeks, 5 days ago by Belas.