Buitinių kolonėlių apibūdinimas

[Belas]

Naujos technologijos būna brangios, todėl pirmiausia jos pritaikomos profesionaliose srityse. Jei išradimas tinka masinei gamybai, prasideda spartus tobulinimas. Kaina sumažėja ir rinkoje atsiranda daug naujos aparatūros. Buitinės kolonėlės vystėsi kartu su profesionaliaja garso aparatūra, bet mums įdomesni ne senieji lempiniai radijo imtuvai su plačiajuosčiu garsiakalbiu, o atskirai parduodamos Hi-Fi kolonėles.
Muzikai klausyti paprastai žmonės renkasi nedidelės ir nebrangios AS, galinčios atkurti visą muzikos spektrą. Kadangi kambariai nedideli, garsiakalbių efektyvumas nėra svarbu, todėl galima naudoti nedidelius žemadažnius. Jei tokio rezonansas bus žemas, nedideliame korpuse garsiakalbiai su sunkiomis membranomis ir gumos pakabomis galės atkurti žemiausią muzikos oktavą. Sukonstruoti daugiajuostę mažo jautrio GAS su glotnia dažnine taip pat paprasta, nes VD ir AD atkuriančių garsiakalbių pasirinkimas didelis. Kokybiškoms buitinėms AS konstruoti reikėjo surasti metodiką ir tai buvo padaryta praėjusio amžiaus viduryje.
Populiariausių kolonėlių istorijos pradžią siečiau su amerikiečio Edgar Villchur iš Acoustic Research (AR) 1956 m. patentu, kuriame buvo aprašytas “garsiakalbio darbas uždarame korpuse”.  Šio inovatyvaus ir elegantiško sprendimo pagrindas paprastas – didelės eigos su žemu Fs  žemadažnio darbą “amortizuoja” uždarame korpuse esanti oro “spyruoklė”. Įvykdžius tam tikras sąlygas, kolonėlė gali turėti glotnią dažninę ir trumpą impulsinio signalo atsaką. Atsivėrė vartai Hi-Fi klasės buitinėms kolonėlėms ir netgi visai nedidelės galėjo atkurti žemiausius dažnius su mažais dažniniais ir netiesiniais iškraipymais. Tikra sensacija, nes kolonėles buvo galima pasidėti į knygų lentyną!

Acoustic Research AR-1 dvijuostės su 12″ žemadažniu kolonėlės rinkoje pasirodė 1955-aisiais ir kainavo 185 $. Vėliau buvo sukonstruotos populiariosios trijuostės AR-3 su tuo pačiu žemedažniu, su VD kupoliniu squawker’iu ir kupoliniu AD. Acoustic Research šovė į populiariausiųjų Amerikoje AS gamintojų viršūnę, užkariaudama trečdalį visos rinkos. AR-3 buvo plačiai naudojamos įrašų studijose ir ilgai išsilaikė rinkoje. Dabar AR-3 galima pamatyti Amerikos Nacionaliniame Istorijos muziejuje Vašingtone.

Svarų indėlį taip pat įnešė ADS-Braun tandemas. Braun Vokietijoje gamino gerus garsiakalbius, o Michael Kelly Amerikoje užregistravo ADS (Analog & Digital Systems) įmonę ir ėmėsi kolonėlių konstravimo su Braun garsiakalbiais. Ilga istorija baigėsi nesutarimais tarp Braun ir ADS, bet muzikos mylėtojai gavo nedidelių ir pigių, sudėtingų ir brangių ADS buitinių kolonėlių seriją.
Sparčiausias buitinių AS vystymosi laikotarpis buvo 7-as ir 8-as XX a. dešimtmečiai. Galima  paminėti kelis didesnius kokybiškų buitinių kolonėlių gamintojus – Advent, Thiel, KLH, KEF, Infinity, Bose. Danijos Dynaudio ėmė konstruoti specialiai pritaikytus garsiakalbius, kurių bazėje buvo sukurti aukštus reikalavimus atitinkančios kolonėlės-monitoriai. Į šį sąrašą tiktų įrašyti anglų Rogers/BBC, kurių LS3/5a mažylės iki šiol populiarios ir studijose, ir tarp muzikos mylėtojų.

• This topic was modified 5 years, 7 months ago by Belas.

[Belas]

“Buitinių kolonėlių” sąvoka apima daugybę kitų tipų kolonėlių. Quad specializavosi elektrostatinių, o MBL – visakrypčių. Yra kolonėlių su juostiniais (ribbon) arba su Heilo aukštadažniais. Su subvuferiais ir su VD-AD koaksialiniais. Būna sudėtinguose labirintiniuose korpusuose arba garsiakalbis tiesiog įtvirtinamas lentoje. Būna ir visai be lentos, kaip latviškų Onda Ligera garsiakalbiai, kabantys ant stovo.
Pabandysiu surašyti bendrus buitinių kolonėlių ypatumus:

• nedidelis jautris (mažas efektyvumas);
• nekontroliuojamas garso spinduliavimas (prasta sklaida);
• mažas dinaminis diapazonas;
• daugiajuostėse AS sunku užtikrinti garsiakalbių darbo sinfaziškumą, todėl įrašytos scenos atkūrimas būna prastesnis;
• kolonėlės gerai dirba vidutinio garsumo diapazone, o mikrodinamikos atkūrimas būna prastesnis .

Buitinės turi svarbių privalumų. Dauguma yra mažos, lengvos ir nebrangios, tačiau akcentuoti tai neleidžia High-end segmento buitinės kolonėlės, kurios labai brangios ir gremėzdiškos.
Masinių gaminių rinkoje visad ankšta, o tai iššaukia nesibaigiančių naujovių laviną. Kolonėlių rinkoje taip pat matome galybę, pavadinčiau anti-mokslinių sprendimų. Gamintojai pirkėjus suvilioja naujomis vartojimo sąvybėmis, nematytu dizainu, akustinių parametrų visumą palikdami už borto. Šiais laikais galima nusipirkti labai pigių, bet galima išleisti milijoną už mažaverčių High-end kolonėlių porą. Paaiškinti galima tuo, kad pardavimus įtakoja įvaizdis, o šiais laikais tai brangiai kainuoja.

Infinity Reference Standard IRS 5

[Belas]

Kodėl AR-3 arba Rogers LS3/5a buvo populiarios ir tinkamos naudoti įrašų studijose?
Pirmiausia dėl to, kad turėjo gerus parametrus. AR-3 ir LS3/5a kolonėlių dažninė yra glotni, be žemųjų ir aukštųjų dažnių paryškinimo. Garsiakalbiai ir filtrai sukonstruoti taip, kad impedanso kreivė išsilaiko nominalios varžos zonoje. Reiškia, šias kolonėles galima naudoti su nebrangiais stiprintuvais. Nedaug rasite šiuolaikinių buitinių, pasižyminčių pagrindinių parametrų subalansavimu.
Iš trūkumų reiktų paminėti, kad buitinių kolonėlių su “guminiais” ŽD garsiakalbiais tarnavimo laikas yra trumpas. Rinkoje neberasite nei parametrus išsaugojusių senųjų kolonėlių, nei garsiakalbių joms suremontuoti.

AR-3 populiarumui įtakos taip pat turėjo prieinama kaina ir gera rinkodara. Acoustic Research buvo sugalvojusi ne vieną puikų savo produktų pristatymą.
1960-aisiais naująsias AR-3 nusprendė pristatyti su styginiu kvartetu. Pradžioje grodavo muzikantai, o nuo kažkurio momento groti nustodavo. Tęsdavo mosikuoti rankomis, bet muzika jau skambėdavo iš kolonėlių. Po kažkiek laiko muzikantai nuo instrumentų nukeldavo rankas, o klausytojai ir toliau girdėjo muziką. Susižavėjusiems klausytojams buvo aišku, kad muzika ir garsas per AR-3 yra sunkiai atskiriami.

[Belas]

Pagrindinis buitinių kolonėlių privalumas yra maži gabaritai, nes naudojami nedideli žemadažniai. Kitas požymis būtų mažesnė kaina, o apjungus abu gautume “tipinio” žemadažnio konstrukcijos apibūdinimą: ferito magnetas, nedidelė “ilga ritė trumpame” magnetiniame lauke, žemas 20-40 Hz rezonansas, gumos pakaba, štampuotas skardos šasi. Tokių garsiakalbių jautris priklauso nuo diametro, o taip pat nuo rezonanso dažnio ir būna 82-92 dB/W/m diapazone.
Studijinių artimojo lauko monitorių konstrukcija panaši į buitinių AS, todėl galioja tie patys dėsningumai.

Westlake Audio Lc6.75 yra tipinis kokybiškų nedidelių dvijuosčių AS pavyzdys. Naudojamos įrašų studijose ir namų GAS.

[Belas]

Efektyvumas yra svarbiausias visų keitiklių, tame skaičiuje – akustinių parametras. Deja, buitinės kolonėlės yra labai mažo efektyvumo įrenginiai.
Stereophile žurnalo redaktorius Džonas Atkinsonas 1998-aisiais suskaičiavo kokias AS jie tyrinėjo ir pateikė statistinius rezultatus. Išmatavus 261 buitinių kolonėlių komplektų paaiškėjo, kad daugiausia jų buvo labai nejautrios – 85 dB/W/m arba turėjo 0,19 % efektyvumą.  Tyrinėtų kolonėlių jautrio diapazonas svyravo tarp 80 ir 90 dB/W/m.

Viename forume kilo diskusija – ar Magico Q7 yra didelio jautrio AS, jei gamintojas deklaruoja 94 dB? Forumietis parašė, kad nusipirkto dar porą 200 W (@ 4 Ω) A-klasės monoblokų, sujungęs tiltine schema gavo 800 W galią ir apsidžiaugė geresne savo GAS su Magico Q7 Mk I dinamika. Dabar laukia naujesnio modelio Magico Q7 Mk II.
Q7 iš tiesu įspūdingos: sveria 340 kg, atlaiko 1200 W galią, kainuoja 229 k$. Kadangi Q7 yra 4 Omų, tikras deklaruojamas jautris būtų -3 dB mažesnis (91 dB/W/m). Forume parašius, kad tai mažo jautrio įrenginys kilo triukšmas – su dviem 12″ žemadažniais kolonėlės negali būti mažo jautrio! Tuolab, tai viršija Stereophile laboratorijoje išmatuotų AS jautrio vidurkį…

Vienas pagrindinių visų buitinių AS požymių yra mažas efektyvumas. Nesvarbu, tai didžiausios Focal “Grande Utopia”, Wilson “WAMM Master Chronosonic”, B&W “800 D3 Diamond”, kažkokios Spendor ar Magico – visų jautris nedidelis. Pirmiausia tai dėl to, kad buitinėse AS naudojami kupoliniai tviteriai, turintys ~92 dB/W/m ribinį jautrį. Įvertinus pasyvinių filtrų slopinimą ir nuostolius laiduose, net su dideliais žemadažniais buitinių AS jautris retai perkopia 92 dB/W/m. Ypatingai tų šiuolaikinių, atkuriančių žemiausius girdimus dažnius.

Galbūt keli 10 -12″ ar integruoti subvuferiai su 15″ žemadažniais ir deklaruojama didžiulė kolonėlių galia gali išgelbėti situaciją?
Deja, negali. Rinka džiaugiasi, nes mažo jautrio galingoms kolonėlėms reikia galingų stiprintuvų, bet net su 4 monoblokais tiltiniame jungime tas džiaugsmas bus trumpas; kilovatinė galia kaitins rites, padidės iškraipymai, bet maksimali akustinė galia nepadidės.

Aną diskusiją užbaigiau pateikdamas trumpą skyrelį iš storo vadovėlio garso inžinieriams – Handbook for Sound Engineers (The New Audio Cyclopedia), Glen Ballou. Siūlau perskaityti, o giliau besidomintiems siūlau peržvelgti į anksčiau paviešintus grafikus, padedančius suvokti kolonėlių dydžio, jautrio ir žemiausių atkuriamų dažnių santykį.

[Author]

Posts