- This topic has 23 replies, 2 voices, and was last updated December 30, 2023 at 15:15 by
.
-
Posts
-
FB grupės dalyviui trumpai atsakiau į kitą V. D. laiško dalį –
Mano atveju tik supertweeteris turi 96dB filtrą nupjaunantį žemiau ~22K, tweeteris labai staigiai krenta ties tuo dažniu akustiškai ir jokio papildomo filtro jam nereikia. Prijungus supertweeteri jokių papildomu IMD VD-AD ruože išmatuoti nepavyksta, išgirsti taip pat.Žinome, kad dažnių juostų didinimas yra viena iš IMD iškraipymus mažinanti priemonė. Aktyvinėse kolonėlėse su 10 dažnių juostų iškraipymai būtų nuslopinti, nes nebūtų sąlygų rastis antrajai ir aukštesnėms THD harmonikoms. Su IMD reikalai sudėtingesni. Kolonėlių dažnių juostų didinimas situaciją gerina, bet lieka kitas klausimas – kokius iškraipymus generuoja patys garsiakalbiai, koks jų linijiškumas, kokia dinaminė priklausomybė?
Daugiajuostės AS leidžia naudoti pigesnius garsiakalbius arba būna paprasčiau garsiakalbius keisti kitais. Daugiajuostės vilioja pirkėjus, todėl daugiajuostės AS plačiai naudojamas buitinių kolonėlių gamintojų manevras. Kitas dalykas su Goto. Produkcija brangi, bet nesu matęs Goto garsiakalbių iškraipymų matavimų. Abejonių kelia konstrukcija ir vienetinė-rankinė gamybos technologija. Žinau, kad Goto garsiakalbiai išsiderina, kad žmonės periodiškai siųsdavo savo kompresinius draiverius gamintojui į Japoniją patikrinti ir sureguliuoti. Man taip pat kyla abejonių, kad Goto kompresiniai yra mažų iškraipymų šaltinis. Esu kvietęs Vilmantą D. atvykti išmatuoti jo aukštadažnio draiverio iškraipymus, bet bičiulis atsisakė. Būtume palyginę su TAD kompresiniais garsiakalbiais, diskusija įgautų dalykiškumo. Nesiplečiant turime žinoti, kad daugiajuostės AS, o ypatingai didelio jautrio su apvaliais ruporais netenkina Akustikos reikalavimo spinduliuoti garsą iš vieno taško. Vilmanto D. paminėti didelio slopinimo filtrai problemos neišsprendžia, o “programiniai” FIR dalytuvai ateina su specifinėmis problemomis.Jei mano vertinimas pasirodė aštrus, skaitytojams siūlau perskaityti ką apie Goto parašę kiti. Žemiau 2 nuorodos į Romythecat.com forumą:
– apie Goto 505 draiverių „skylę“ dažninėje ir apie Goto garsiakalbių kokybę;
– apie Goto distribuciją.Peržiūrėjau naujausią Aleksandro Lvovičiaus Balajevo. iš Maskvos GAS apžvalgą.
Šis interviu jau aplink muziką iš failų. Tie patys plačiajuosčiai Ferguson Hill ruporuose iš skaidraus plastiko, o signalas iš MSB SAK. Muzika nebe iš juostinių magnetofonų, bet iš galybės brangiausių skaitmeninių aparatų ir pabaigos nematyti…
Šį kartą garsas visai prastas, pateisinti įrašymo technologija nepavyktų. Pirmoji Elos Fidžerald daina demonstruoja specifinį plačiajuosčių garsiakalbių skambėjimą, bet toliau filmuke esantys įrašai tiktų nebent tolerantiškam melomanui. Kalbu apie įrašo iš Qobuz serverio – filmuko 14:37 epizodas: Hanne Boel – After Midnight. Sunku atpažinti Cassandra Wilson – Strange Fruit ir kitus įrašus.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
1. Dideli pinigai kokybiško garso negarantuoja.
2. Tiesiausią kelią surasti padeda žinios.
3. Kokybiškam muzikos atkūrimui plačiajuosčiai garsiakalbiai yra prastas pasirinkimas, tokių kolonėlių įrašų studijų garso kontrolės kambariuose nepamatysi.
LP plokštelė buvo geras šaltinis, bet garso kokybę lemia signalas-garsas keitiklis – kolonėlės. Jei apie vinilo plokšteles, tai čia matyčiau tokius dalykus:
– audiofilai mėgsta sunkesnį kelią;
– daug žmonių varginantį vadovėlių skaitymą keičia gundančiais eksperimentais;
– dalis muzikos mylėtojų naudojasi proga paprekiauti, stengiasi purenti praeities dirvą;
– bičiuliams sunku būna pripažinti, kad brangiai už patefoną sumokėjus, geresnis garsas iš CD grotuvo už šimtą.Esu skaitęs, kad labai geras vinilo traktas apgroja labai gerą cd traktą.
Gali taip būti, bet CD formatas niekuo dėtas; absoliuti dauguma vinilo diskų iškepti iš skaitmeninių failų, todėl priežastys ne skaitmenoje. Apie akustines priežastis galite perskaityti čia.Kita vinilo diskus mėgstančių legenda – vieniems patinka skaitmenos tikslumas tačiau su mažiau gyvybes, kitiems plokštelės organiškumas, intymumas, betarpiškumas, muzikalumas. Vinilo plokštelės ne mada, tai realybė.
Skaitmenos tikslumas yra svarbiausias mūsų siekis. CD įrašuose mažiau gyvybės, bet gyvybė pasibaigia ties mikrofonu ir garso inžinieriaus dėlione įrašų studijoje. Ploksteles organiškumas, intymumas, betarpiškumas, muzikalumas…, bet tie dalykai su muzikos įrašais ir muzika nesusiję, yra individualūs, subjektyvūs, nepatikrinami.
Dalinuosi nuoroda į David Mellor iš “Audio masterclass” filmuką Vinyl is digital. Get over it!
Paskyręs 14 minučių sužinojau patyrusio specialisto nuomonę. Abejojantiems dėl skaitmeninių šaltinių kokybės pradingtų noras pyktis, nes įrašai į vinilo plokšteles seniai iš skaitmeninių master-failų.
Filmuke paminėta, kad prieš 44 metus (1979-ais) skaitmeniniu būdu Stephen Stills albumas įrašytas anuometiniu, palyginti primityviu būdu. Buvo naudojamas 3M profesionalus 16 bitų 48 kHz ASK įrenginys, bet tai buvo žingsnis į aukščiausią LP diskų kokybę.
Vinilo diskai iš skaitmeninių failų ėmė skinti apdovanojimus, o mes džiaugdavomės ant voko matydami kuo daugiau “D” – digital.
Naudojant skaitmenines garso signalo apdorojimo priemones buvo išvengiama elektronikos triukšmų, master-failų dinaminis diapazonas persikėlė aukštyn virš 80 dB, buvo itin glotni dažninė, nebeliko detonacijų problemos, buvo maži iškraipymai, neliko failų kopijavimo nuostolių. Nuo tada vinilo diskų garso kokybės potencialą lėmė mechaninis formatas, plokštelės gamybos lygis, patefonas, galvutė, RIAA korektorius.
Yra sakančių, kad yra nusivylę garso iš CD kokybe, kad vinilas skamba geriau. Neva, skaitmeninis garsas šaltas, aštrus, varginantis…
Filmuke pateikiamas atsakymas, kurį užrašysiu savais žodžiais lietuviškai:
Kadangi vinilo diskuose dažninė nuo 5-10 kHz ritasi žemyn, garso inžinieriai naudoja korekcijas dažninei iš LP išlyginti. Tą koreguotą albumo masterį su pakeltais AD įrašius į kompaktą, dažninė atkuriama be nuostolių ir girdime “aštrumą/šiurkštumą” (harshness).
Apie tai filmuko epizode nuo 10:30.
Atsiradus CD nutiko nemalonus dalykas – įrašų studijos ir radijo stotys pradėjo kompresuoti garsą. Vinilo dinaminis diapazonas buvo menkas kompresuotam garsui įrašyti, o CD dinaminis diapazonas leido įrašinėti kompresuotą muziką itin garsiai. Triukšmingoje aplinkoje garso kompresavimas pagerino girdimumą, bet nukentėjo įrašų kokybė.
Dar vienas dalykas buvo tai, kad СD eros pradžioje skaitmenizuoti analoginiai įrašai, buvo atlikti paskubomis, nebuvo patirties, buvo išleista daug prastos kokybės CD. Po kažkiek laiko reikšmingesnius albumus įrašų studijos ėmė dar kartą skaitmenizuoti, bet CD rinkoje likę daug prasto garso inžinierių darbo. Žmogus sugadinti gali viską, bet skaitmenos kaltinti negalima. Filmuko autorius sako, kad nereikia sugrįžti prie analoginių įrenginių, kad reikia sugrįžti prie gero skaitmeninio įrašo formavimo (klausykite nuo 12:00).
Dalykai seniai suprasti, bet koją kiša neišmanymas ir suinteresuotumas – žmonės stengiasi išsaugoti vinilo diskų, patefonų vertę, nori uždirbti.
Mačiau yra 351 Davido Meloro filmukų – visi rasime ką paklausyti.
- You must be logged in to reply to this topic.