- This topic has 2 replies, 1 voice, and was last updated January 17, 2021 at 19:39 by
.
-
Posts
-
Prisiminiau dar sovietiniais laikais turėtą lempinį magnetofoną Willi Studer F-36. Tai buvo 1957 metais sukonstruotas, apie 1962 m. gamybos aparatas, kurį iš Šveicarijos parsivežė akademikas Zigmas Januškevičius. Akademikas buvo didelis klasikinės muzikos mylėtojas ir turėjo galimybių lankytis Vakaruose. Dalyvaudavo Ciuriche vykstančiose tarptautinėse kardiologų konferencijose ir iš ten parsiveždavo aparatūros bei įrašų. Teko garbė šį žmogų konsultuoti garso aparatūros srityje. Kai magnetofono galvutės sudilo, akademikas nusprendė klausyti tik plokštelių ir man pasitaikė proga įsigyti F-36.
Willi Studer “36 serija” pradėta gaminti 1951 m., o F-36 buvo pirmasis Revox stereofoninis magnetofonas. Tai 2 takelių pusiau profesionalus magnetofonas: atskiri įrašymo-atkūrimo traktai, trijų Papst variklių Direct-Drive pavara su sinchroniniu vedančiuoju varikliu, linijiniai išėjimai. Įrenginys lempinis, korpuse buvo sumontuotas labai geras 20 cm dydžio plačiajuostis garsiakalbis. Aparatas galėjo dirbti vertikalioje padėtyje, turėjo linijinius išėjimus geresnei garso aparatūrai pajunti.
Man magnetofonas atiteko pilnai veikiantis, bet sudilusiomis galvutėmis ir apdilusiu vedančiuoju velenu. Pavyko gauti 2 takelių Tandberg TD 20A galvutes ir priderinti darbui su lempiniais stiprintuvais.
Dėl vedančiojo veleno sudilimo buvo sumažėję greičiai, bet pagaminau naują variklio ašį, įpresavau vedančiajame variklyje ir greičiai atsistatė. Elektriniai F-36 parametrai buvo atstatyti o gal ir pagerinti. Turėjau puikų profesionalios struktūros magnetofoną plokštelėms įsirašyti.
Anais laikais buvau tyrinėjęs daug gerų magnetofonų. Tėviškės muzikos įrašinėtojai savo buitinius Akai, Sony, Philips atveždavo suderinimui arba remontui ir galiu pasakyti, kad kažkoks geriausias buitinis 4 takelių Akai GX-636 neprilygo 2 takelių lempiniam Revox F-36.
Sekantis žingsnis buvo studijinis ML STM-310 magnetofonas, bet tai jau kita istorija.
Pakilusi magnetofonų banga pažadino kasetinių antrinę rinką, žmonės pradėjo prisiminti ir vėl klausyti seniai pamirštų kompakt-kasečių. Turiu smagių prisiminimų ir kelis magnetofonus, bet man tai tik praeities aidas. Komercinėje pasiutpolkėje aplink magnetofonus nedalyvausiu, bet šie įrenginiai labai įdomūs inžineriškai – magnetofonai jungia mechaninį preciziškumą, sudėtingą elektroniką ir reikalauja ypatingos priežiūros. Už patefonus magnetofonai žymiai sudėtingesni. Kaprizingi, bet labiausiai mane gundantys aparatai, neskaitant kolonėlių, kur susipynusios kelios sritys – akustika, elektronika, psichoakustika.
Revox buvo šveicarų gamintojo Willi Studer prekinis ženklas. Gamino kolonėles, stiprintuvus, patefonus, kasetinius ir CD grotuvus, bet pagrindinis arkliukas buvo juostiniai magnetofonai. Aukščiausią pripažinimą buvo išsikovoję Revox studijiniai juostiniai.
Prisiminimuose apie Kauno Direktorių namų įgarsinimą paminėjau studijinį magnetofoną МЭЗ-102А Ст. Tai buvo pirmasis mano tyrinėtas ir naudotas studijinis aparatas, apie kurį šiais laikais buvo nelengva surasti informacijos. Trumpai pristatysiu šį sovietinį milžiną.
МЭЗ-102А buvo monofoniniai studijiniai aparatai, gaminami Maskvos televizijos ir radijo eksperimentinėje gamykloje nuo 1974 m. Perskaičiau, kad monofoninių buvo pagaminta ~700, o stereofoninių МЭЗ-102А Ст – apie šimtą. Du iš to šimto buvo Kaune: vieną pritaikiau Direktorių namuose, o kitą Kauno Čiurlionio muziejaus muzikos klausymo salėje.
Aparatai tokie sunkūs, kad dviese nepaneši. Svėrė per 100 kg, o ir gabaritai dideli – 89 x 61 x 44 cm. Suvirintas plieno šasi, sunkūs varikliai, modulinė konstrukcija neprilygo vakarietiškiems, bet anų tada nebuvo. МЭЗ-102А Ст sukonstruotas senesnio МЭЗ-101 pagrindais, todėl kinematinė schema buvo gerai patikrinta.
МЭЗ-102А Ст įrašydavo 2 takelius standartinėje 6,3 mm pločio juostelėje 38 arba 19 cm/s greičiais, dažninė buvo 31 – 16000 Hz (+/-3 dB), detonacijos <0,04 ir 0,05 %, dinaminis diapazonas >66/64 dB, iškraipymai <2 % (1 kHz). Namie pas mane anais laikais buvo geresnių parametrų 4 takelių Trio/Kenwood TT-50 juostinis, bet visų sąvybių požiūriu profesionalūs magnetofonai geresni už buitinius. Tik vėliau mano lempinis Villi Studer F-36 galėjo konkuruoti su МЭЗ studijiniais. Atsakymas paprastas – F-36 turėjo pro-aparatų kinematiką ir tai buvo 2 takelių stereo magnetofonas.
Studijinis MЭЗ-102А
Užtikau filmuką, kur apie МЭЗ-102А matyti daugiau.
- You must be logged in to reply to this topic.