- This topic has 56 replies, 5 voices, and was last updated December 15, 2024 at 23:06 by
.
-
Posts
-
Sukanka 50 metų nuo KPI Pop klubo “Smūtkeliai” įkūrimo. Buvau atsakingas už “Smūtkelių” fonoteką. Studentų kavinėje “Saulutė” 1970-aisiais pradėjome organizuoti diskotekas, kuriai įgarsinti naudojau savo sukonstruotą garso sistemą. Neseniai parašiau prisiminimus, kurių vienas epizodas tinka mūsų forumo DIY temai.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Besimokydamas Šiaulių K. Didžiulio politechnikume 1967-aisiais nusprendžiau pasigaminti stereo aparatūrą. Sugundė žurnale «Радио» gal 1966 m. publikuota schema, pagal kurią susikonstravau kolonėles ir stiprintuvą. Sistema buvo aktyvinė su atskirais lempiniais stiprintuvais: dvitaktis stiprino žemuosius dažnius, o atskiras vientaktis stiprintuvas aptarnavo viduriniuosius ir aukštuosius. „Aktyvinė“ aparatūros struktūra maždaug 3 kartus padidino įgarsinimo sistemos galią ir sumažino iškraipymus. Apie tai, kad pasirinkau gerą techninį sprendimą sužinojau po 20 metų, kai atsirado vakarietiškos literatūros.
Mano kolonėlės buvo nemažos, riešutu faneruotose ir nulakuotose dėžėse. Priekio paneles dengė toks pat geltonas akustinis audinys, kokį matydavome ant aukščiausios klasės „Simfonija-001“ radijolos kolonėlių. Kolonėlėse buvo sumontuoti moderniausi garsiakalbiai 6ГД-2, 3ГД-1 ir 3ГД-15. Parduotuvėje nenusipirksi, bet man pavyko sumedžioti Rygoje.
Stiprintuvą sumontavau ant skardos šasi. Šaltkalvystės darbams pasinaudojau Šiaulių Televizorių gamyklos įrenginiais, kai ten atlikome politechnikumo praktiką. Po darbo valandų likdavau fabrike, keliaudavau į mechaninį cechą ir prašydavau darbininkų skardos. Arba leisti atsistoti prie tekinimo staklių. Dažykloje paprašiau, kad stiprintuvo šasi nudažytų pilka kaltine emale, o galvaniniame ceche užsakiau nuchromuoti bronzos skardos priekio panelę. Panelėje išgraviravau užrašus, nuo Musima Elgita elektro-gitaros nukopijavau reguliatorių ir komutatorių rankenėles. Toks tada buvo septyniolikmečio „gero stiprintuvo“ suvokimas, bet aparatūra išties atrodė dailiai. Viską užbaigiau Šiauliuose, bet tikrąjį pritaikymą mano lempinė GAS surado KPI Pop klubo “Smūtkeliai” diskotekose 1969-72 m.Mūsų diskotekos buvo pirmosios LTSR, o galbūt ir visoje TSRS. Išsaugojome šį 1971 m. skelbimą:
Stačiakampėse kolonėlės su įprastais garsiakalbiais neišvengiami difrakciniai iškraipymai. Priežąstis paprasta – visų garso spinduliuotuvų sklaida žemiausiųjų dažnių ruože yra tokia plati, kad garso banga sklinda AS priekio panele, pasiekia korpuso briauną ir susidaro antriniai spinduliavimo šaltiniai. Dar didesnė antrinio spinduliavimo koncentracija būna korpuso kampuose.
Antrinis spinduliavimas pablogina įrašyto garso lokalizaciją ir padidina iškraipymus. Efektyviausia kovos priemonė būtų AS talpinti kambario sienoje, kaip tą matome įrašų studijose. Buitinėse GAS tai brangus ir nepatogus būdas.
Kitas būdas būtų naudoti ruporus, leidžiančius suformuoti reikiamą AS sklaidą, sumažinanti atspindžius nuo sienų ir grindų. Deja, ruporai naudojami didelio jautrio GAS, o tokios sistemos yra brangios.
Kokie yra paprastesni difrakcinių iškraipymų mažinimo būdai?
Efektyviausias būtų AS apvaliuose arba glotnių formų korpusuose. Nuotraukoje Munro Sonic EGG 150 beveik tobulų formų dvijuostės:
Monitorių gamintojas Genelec korpusus išlieja iš aliuminio lydinio. Ši technologija leidžia pasirinkti formą su mažais difrakciniais iškraipymais. Papildomai difrakcijas mažina ir AS parametrus gerina akustinė panelė:
Iš pigiausių difrakcinių iškraipymo mažinimo būdų galima paminėti garso absorbuojančių medžiagų panaudojimą AD draiverių zonoje. Kartais naudojamas akustinis porolonas, bet tinka ir veltinis:
Akustiką išmanantys kolonėlių gamintojai siūlo specialias garsą absorbuojančias paneles. Paminėsiu studijinių monitorių ir kokybiškų buitinių kolonėlių gamintoją Westlake Audio, savo mažosioms AS parduodantį akustines užmautes (Muffs).
Nuotraukoje Westlake Audio dvijuostės ir trijuostės su akustinėmis užmautėmis:
Paprasčiausias būdas būtų ant kolonėlių užmesti kažkokį adijalą ar pagalvę. Būtent apie tai FB grupėje parašė Robertas Robertatorius – “Pagalvėlės ant viršaus, kai stipriai užgazuoju, mažiau AD nuo lubų pareina”:
Komentarui nepritarčiau, tačiau pagalvė iš tiesu kažkiek sumažina difrakcijas. Žymiai geriau būtų ne pagalvė, o kolonėlių viršutinę ir priekio šonines briaunas dengiantis garsą absorbuojantis kilimėlis arba iš porolono pagamintas “balnas”. Estetiškai negražu, tačiau tai sumažins difrakcinius iškraipymus.Elektronikos forume padiskutavome apie didelio jautrio kolonėles. Savo pirmąją ruporinę planuojantis susikonstruoti forumietis renkasi 12″ ŽD garsiakalbį, atkuriantį nuo 42 Hz, bet mano nuomone, GAS turi atkurti nuo 30 Hz. Apie tai aname forume parašiau kelis žodžius.
Nuskenavau Ane Brun dainą “These Days”. Paveikslėlyje didelės rezoliucijos spektras, parodantis, kad įraše yra 36 Hz žemieji. Malonumas juos klausyti, kai ausis paglosto iš kažkur ateinantis oro gūsis. Ne bumtelėjimas, bet kažkoks bučinys ausims, lyg rūke klausyčiau į mane atriedančių jūros bangų…
Jei kolonėlės atkurs 40 Hz@-6dB ir bus 94 dB/W/m jautrio, tokios suteiks daugiau malonumo negu geriausios lentyninės. Investuojant laiką ir pinigus į AS konstravimą, reiktų pasistengti atkurti nuo 35 Hz, nes yra populiarios muzikos su tokias dažniais. Didelio jautrio AS su 30 Hz būtų racionalus taškas visiems įrašams atkurti – Ane Brun, Wanamaker hyper-vargonams ar elektroninei muzikai. Namų kino sistemai garso kokybė mažiau svarbi, todėl “racionali” GAS būtų su subvuferiais garso efektams pasiklausyti.
Džono Kalinovskio namai pilni didelių kolonėlių su ruporais. Amerikoje buvo daugiausia ruporinių garso sistemų ir ten jos vystėsi. Džonas suranda nebenaudojamus įrenginius, restauruoja ir prikelia gyvenimui. Taip pat pats konstruoja, bet pagrindinis šio specialisto dėmesys seniems projektams, kuriais jis dalijasi FB grupėje – The Horn Loudspeaker Forum.
Nuotraukoje naujausias John Kalinowski projektas muzikai klausyti su Community Leviathan ruporais iš stiklo pluošto, kurie po restauracijos vėl blizga. Šioje sekcijoje sumontuoti Altec 515B (4 vnt.) žemadažniai. Aukštuosius atkuria sekcijiniai ruporai su Vitavox kompresiniais draiveriais, pajungais prie pirmos eilės filtrų.
Sveiki, pasidariau žemadažniui dėžę paskaitęs lenkišką instrukciją ir neturėdamas žalio supratimo apie tos dėžės darymą. Pagalvojau jog Vas = 70l reiškia, jog tiek litrų dėžė turi būti. Akivaizdu klydau, paskaitinėjęs daugiau, dėžės matmenys daromi pagal kelis parametrus. Šitoj srity nenusimanau, todėl klausiu čia. Kokia dėžė turėtų būti Boschmann V-1250SNI žemadažniui?
Parametrai:- Fs 32,40 Hz
- Zo 60,31
- Sd 2,70
- Dia 30
- BL 13,52
- no 0,63
- SPL 90 dB
- Qms 6,34
- Qes 0,37
- Qts 0,35
- Vas 70,19 L
- Cms 241,75
- Mms 99,86
- Mmd 94,33
- Xmax 10,5 mm
- Max: 700 W
- RMS: 400 W
- Skersmuo 30 cm
- Varža 4 Ohm
- Dažnis: 30 – 2.000 Hz
- Efektyvumas: 88 dB
Internete daug kolonėlių korpusų tūrio skaičiuoklių. Bakstelėjau vieną, nurodžiau, kad konstruoju uždarą AS ir gavau rekomendaciją gaminti 23 ltr. dėžę.
Paminėsiu, kad rezultatas bus apytikslis, nes garsiakalbių gamintojų T/S parametrai būna netikslūs. Pigių garsiakalbių parametrai gali būti klaidingi. Norint patikimo rezultato pirma reikėtų išmatuoti parametrus, nuspręsti kokio tipo korpusą konstruosite ir leistis į dėžės tūrio skaičiavimus.Apie 1980 m. Kauno įmonių direktoriai nutarė įkurti “Direktorių namus”. Susitarė su Vadovų kvalifikacijos kėlimo įstaigos vadove, kad ten, Kauno Rotušės aikštėje esančiame sename pastate bus suteikta salė ir kitos reikalingos patalpos direktoriams susitikti. Mano žiniomis, idėjos iniciatorius buvo mūsų Kauno Radijo gamyklos (KRG) direktorius L. Jankauskas, kuris pažadėjo įgarsinti susirinkimų salę. Iš kažkur žinojo, kad KRG eksperimentiniame konstravime biure (EKB) esu paniręs į garso techniką. Pasikvietė pokalbiui ir paprašė pagalbos. Pasakiau, kad galiu įgarsinti taip, kad salėje būtų galima girdėti kas į mikrofoną kalbama ir kad bus galima klausyti muzikos. Priekyje stovėtų dvi S-90, o ant salės sienų reikėtų mažesnių kolonėlių. Salė vidutinio dydžio, gal šimtui sėdėtojų. Paaiškinau, kad pailgam kambariui įgarsinti reikia pakabinamų AS. Kolonėles sukonstruočiau, bet reikia garsiakalbių iš Rygos ir mūsų stalių cecho pagalbos. Dar reikės nupirkti stiprintuvą, profesionalų juostinį magnetofoną, studijinį mikrofoną, o kitką padaryčiau pats ir viską sumontuočiau.
Direktorius planui pritarė ir atsirado progą nuvykti į Rygą pas pažįstamus akustikus. Ten Rygos gamyklos direktoriaus pavaduotojas komercijai Jurijus S. buvo pažįstamas ir ant atsivežto garantinio laiško greitai atsirado viza – Отпустить согласно гарантийному письму. Atsivėrė garsiakalbių ir kolonėlių cechų, konstravimo biuro bei produkcijos sandėlių durys. Garsiakalbių/kolonėlių ceche vyr technologu dirbo kitas artimas pažįstamas Jurij D. ir aš galėjau prisisemti visko ko man reikia. Prikrovėme puspilnį mūsų УАЗ-ziką garsiakalbių, filtrų, radijo audinio, įkėlėme kelias 35АС-1 (S-90) ir dar visokių smulkmenų.Sukonstravau dvijuostes AS su 6ГД-2 nuo Simfonija kolonėlių ir 10ГД-35 aukštadažniais nuo S-90. Salei reikėjo 10 kolonėlių ant 2 sienų, bet stalių paprašiau faneruotų korpusų pagaminti dvigubai daugiau. Garso kryptį nusprendžiau formuoti sudėtingesnės formos korpusu, bet tada reikėjo kairiųjų ir dešiniųjų kolonėlių. Netaisyklingos formos korpusai turėjo kitą privalumą – buvo mažesni vidiniai rezonansai. 6ГД-2 jautrūs plačiajuosčiai, o 35 Hz rezonansas leidžia atkurti žemuosius. Filtrai su orinėmis ritėmis storu laidu, dalinai panaudojau S-90 kolonėlių komponentus, bet schema kitokia. Surinkus bandomąją porą, perklausa vyko mūsų 26-oje laboratorijoje, kur konstravome naktinio matymo televizines sistemas tankams. Vieni klausė tylėdami, bet du buvo patyrę garso vertintojai. Nudžiugau išgirdęs, kad mano kolonėlės skamba geriau už tada geriausias S-90. Žinoma, manųjų garsas nuo S-90 labai skyrėsi.
Leningrade nupirkau Brig-001 stiprintuvą, iš Maskvos kažkas parvežė du studijinius МЭЗ-102А Ст stereo magnetofonus. Nežinau “direktorių namų” salės likimo, bet kelios poros mano kolonėlių buvo nukeliavusios muzikai namie klausyti. Iš 20 kolonėlių viena pora sugrįžo, o kitą perdažiau baltai ir pakabinau garaže. Daiktai seni, iš anų laikų nuotraukų nėra, todėl teko nufotografuoti kas palėpėje likę ir kas garaže kabo.
Prisiminiau dar vieną projektą.
Nežinau kas buvo iniciatorius, bet 1981 ar 82 metais man pasiūlė dalyvauti Kauno Čiurlionio muziejaus įgarsinimo projekte. Matyt miesto valdžia skyrė lėšų muziejuje įrengti vietą M. K. Čiurlionio muzikai klausyti, o mūsų gamyklos direktoriaus paprašė padėti.
Įdomu tai, kad akustinės dalies užduoti vykdė Leningrado ВНИИРПА (Всесоюзный научно исследовательский институт радиовещания и акустики). Ten dirbo daug geriausių akustikos žinovų, tame skaičiuje I. A. Aldošina, parašiusi ne vieną knygą iš kurių pats mokiausi. Beje, ši specialistė vėliau buvo AES garbės nariu. Leningrado instituto specialistai dalyvavo kuriant mano jaunystės svajonę, lempinį radijo imtuvą Festival, įgarsino Maskvos Lužnikų stadioną, tiekė aparatūrą Maskvos Ostankino telecentrui, kūrė Estonija serijos kolonėles Talino Punane RET gamyklai.
Anais laikais buvo stengiamasi nukopijuoti geriausius Vakarų šalių gaminius. Leningrado akustikai buvo gavę pažangiausias KEF Model-105 kolonėles ir iš jųs gavosi 100 АС-001 Орбита. Tyrinėjo amerikiečių ESS Laboratory AMT1 su Heilo aukštadažniais, bet nežinau ar šis projektas buvo sėkmingas.
Nuotraukoje ВНИИРПА akustinė kamera, kurioje sėdi angliškų KEF Model-105, ESS AMT1 ir 100 АС-001 Орбита tyrinėtojos.
Istorija pasikartojo – mane pasikvietė Kauno Radijo gamyklos direktorius ir paprašė prisijungti prie į Kauną atvyksiančios akustikų komandos iš Leningrado. Gavau studijinį magnetofoną МЭЗ-102А Ст, įrašiau Čiurlionio plokšteles, modifikavau aparatą, kad pasibaigus juostelei automatiškai būtų sugrįžtama į pradžią ir aparatas vėl startuotų be žmogaus pagalbos. Rami Čiurlionio muzika iš juostelės skambėdavo ištisą dieną, lankytojai galėdavo prisėsti ir pasiklausyti kokybiško garso.
Šis projektas buvo įdomus, nes galėjau matyti tai, ką neseniai galėjome pamatyti tik užsienio žurnaluose – KEF 105 ir B&W 801 buvo patys progresyviausi akustiškai suderintų kolonėlių-monitorių projektai. Susipažinau su akustikais, dalyvavau perklausoje ir darbų priėmime. Prieš porą metų lankiausi muziejuje, bet ten senosios aparatūros nebebuvo. Čiurlionio muzika skambėjo per prastas kolonėles, matyt iš CD grotuvo. Anos GAS garsas buvo nepalyginamai geresnis…Anais laikais retai fotografuodavome, bet platybėse radau reklaminę, kur kairėje KEF Model-105, o dešinėje sovietinis analogas 100 AC-001 Orbita.
- You must be logged in to reply to this topic.