- This topic has 2 replies, 1 voice, and was last updated June 14, 2023 at 17:54 by
.
-
Posts
-
Pažiūrėjau filmą, nusijuokiau, prisiminiau.Kviečiu pažiūrėti apie paMaskvyje esančią karinių dronų “gamyklą” ir tada sugrįžti paskaityti ką esu patyręs.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Filmukas apie rusiškų karinių dronų gamyklą Dubnos mieste palei Maskvą priminė komandiruotę į kitą sandariai uždarytą paMaskvio miestą, kuriame buvo kuriamos ir gaminamos pažangiausios sovietinės mikroschemos. Tada į išblizgintą Zelenogradą nepatektum, bet aš turėjau “II” slaptumo formą ir galėjau nuvykti parsivežti mūsų darbams reikalingų, pagal mūsų užsakymą pagamintų vaizdo matricų naujoms videokameroms sukonstruoti. Kažkuriais 198x-ais pasiėmiau mūsų pašto dėžės siuntimą į slapčiausią МЭП – Elektroninės Pramonės Ministerijos – почтовый ящик хххх ir su garantiniu laišku kišenėje išvykau pas elektronikos kolegas-inžinierius. Kitas tikslas vykti į Maskvą buvo kartu su bičiuliu A. M. klausyti super-kokybiškos garso sistemos, į kasetes nusikopijuoti LP diskų, su patyrusiu bičiuliu prie Енисели konjako taurės pačiauškėti apie muzikos atkūrimo sistemas.Sugrįžtant prie karo temos paminėsiu, kad Kauno Radijo gamyklos Eksperimentinio konstravimo biuro Specialios aparatūros skyriuje konstravome naktinio matymo televizines sistemas rusiškiems tankams. Kuriant kažką naujo pradedama nuo Mokslinio-tiriamojo darbo. Rusiškai vadinamas НИР trukdavo metus arba du. Žinoma, pasibaigdavo “sėkmės” istorijos ataskaita, nes norėdavome gauti mūsų ministerijos karinės pramonės skyriaus pinigų tęsti darbus. Tada НИР ataskaita virsdavo Bandomojo-tiriamojo darbo (ОКР) užduotimi ir mūsų skyrius 2-3 metus turėdavo darbo ir pinigų. Kadangi mūsų naktinio matymo prietaisai būdavo prastesni už kopijuojamus (!) vakarietiškus, pabaigus ОКР sekdavo ne gamyba, bet prasidėdavo naujas НИР kažkokio naujesnio, TSRS šnipų kanalais iš Vakarų gauto ir mums perduoto vaizdo kameros pavyzdžio tyrinėjimo ir analogo sukonstravimu. Kadangi vakarietiškas pavyzdys būdavo dar tobulesnis, tokiam gaminti vėl neturėjome elektronikos komponentų. Ruošdavome užduotis Elektronikos ministerijai komponentams pagaminti, НИР-ОКР ir vėl НИР-ОКР sukosi ratais ir… visi TSRS inžinieriai turėdavome darbo į valias.Prisiminiau specifinį vieno mūsų ОКР etapą.ОКР baigdavosi bandomųjų pavyzdžių gamyba, o tada su savo naktinio vaizdo sistemomis važiuodavome pas užsakovą. Bandymai vykdavo naujausius tankus konstruojančioje gamykloje dar labiau slaptoje vietoje netoli Leningrado. Mūsų atstovas-inžinierius kartu su tankų konstravimo biuro generolu lipdavo į tanką naktį važiuoti miškingame poligone. Generolas nebuvo pratęs prastai matyti, todėl supykęs spyrė į mūsų “moderniausios” naktinės TV sistemos monitorių ir rusiškai riktelėjo – нихуя я тут не вижу! Mūsiškiam inžinieriui nesmagu, bet kartu atsiveria galimybės imti konstruoti geresnę sistemą už dar kelis milijonus rublių.Skaitmeninė vaizdo kamerų era prasidėjo išradus ПЗС (прибор с переносом заряда) matricas. Šie vaizdas-signalas keitikliai dirba diskretiniu-skaitmeniniu nuskaitymo principu, todėl tai buvo naujos kartos, skaitmeninės video kameros. Skaitmeninės buvo mažesnės už analogines, patikimesnės, pigesnės, bet… kokybe neprilygo amerikoniškoms RCA su Sony ПЗС keitikliais. Galima paminėti, kad mūsų ПЗС kameros buvo pirmosios TSRS karinės paskirties skaitmeninės vaizdo kameros.
Zelenogradas buvo žalias, švarus, erdvus, modernus miestas, į kurį traukiniu vykau iš Maskvos. Tai buvo TSRS Elektronikos pramonės centras, bet tokių “specializuotų” miestų-satelitų aplink Maskvą buvo ne vienas. Filme pamatėme Dubną, kur buvo mokslo ir atominės pramonės lopšys. Šiandien matyt jau numarintas – tokias mintis sukelia filmas su darbo aktoriais ir gynybos ministru S. Šougu priekyje. TSRS laikais meluodavome pasauliui, o dabar Rusija kuria spektaklius sau.Sužinojau apie Rūtos Skudienės darbą, kur sudėliota Lietuvos džiazo istorija. Į 1920 – 1990 metų laikotarpį sutelpa XX a. pradžioje Kauno “Metropolyje” groję lietuviško džiazo pradininkai, apie kuriuos nieko nežinojau, o taip pat mano jaunystės metais atsiradę džiazo perlai – Viačeslavo Ganelino trio, Petro Vyšniausko kvartetas, Kęstučio Lušo, Marinos Granovskajos, Gintauto Abariaus ir kitų gerai žinomų tautiečių muzikinė veikla. Ten dailiai surašyti tekstai, nuotraukos ir muzikos įrašai.
Nuoširdžiausi linkėjimai ir padėka resurso autorei Rūtai Skudienei (Žalnieriūtei), buvusiai Kauno ansamblio “Eglutės” gitaristei.
Čia nuoroda – Lietuvos džiazas (jazzhistory.lt).
Dalinuosi bičiulio Gintauto nuoroda, kur filme 1976-ųjų Leningrado džiazo festivalis. Dalyvavo V. Ganelino trio, o pirmoji jų plokštelė Con Anima – Džiazo kontrastai išleista 1977-ais. Jausdamas reikšmę tais metais nusipirkau dvi, bet buvau per jaunas viską kas įrašyta suprasti.
Filmas nukėlė į praeitį, kada džiazas buvo tramdomas, o mes turėjome pasaulinio lygio avangardą, free-jazz atstovus – Viačeslavo Ganelino, Vladimiro Čekasino, Vladimiro Tarasovo trio.
Gorod.Osen.Ritm.: Leningrado dikselendas upiniame tramvajuje, Leonido Čižiko trio, Maskvos “Melodija”…, Viačeslavo Ganelino trio filmo pabaigoje nuo 26′:26”.
- You must be logged in to reply to this topic.