Audiofilas › Forums › Praktika › GAS perklausos › Apie tyrinėjimus klausant
- This topic has 7 replies, 2 voices, and was last updated November 17, 2023 at 17:12 by Stasys.
-
AuthorPosts
-
February 4, 2019 at 13:01 #1876
GAS yra technikos sritis, o techninius įrenginius geriausiai apibudina parametrai. Kadangi klausa neišmatuojama, atsiranda vietos spekuliacijoms. Aparatūros gamintojai arba patys susikonstravę aparatūrą nepateikia pilno aparatūros išmatuotų parametrų komplekto. Netgi nesistengia to daryti, nes parametrai apsunkintų rinkodaros skyriaus darbą – parduoti produkciją svarbiau, negu parametrai! Yra objektyvi priežąstis – aparatūros pirkėjai matavimų tiesiog nesuprastų. Buitinės garso aparatūros srityje įsivyravo saldi reklamą, vadovėlinių tiesų paieškas paliekant pačiam vartotojui.
Objektyvių ir subjektyvių GAS tyrimų rezultatai paprastai koreliuoja gerai, bet tyrinėjimus klausant reikia atlikti akluoju ABX būdu. Paprastai sakant, klausytojas neturi žinoti kokį aparatą kada jis klauso.Tyrinėjimų klausant istorija prasidėjo dar Edisono laikais ir yra neatsiejama nuo elektroninių garso sistemų tobulinimo.
Norint sumažinti išorinių veiksnių įtaką, testuojant reikėdavo užspausti nosis.
- This topic was modified 2 years, 2 months ago by Belas.
February 4, 2019 at 19:02 #1883Platybėse randame įvairiausių vertinimų, tame skaičiuje neigiančių aklųjų tyrinėjimų naudą. Mano patirtis sako, kad geresni aparatūros, kambario, klausos parametrai tiesiogiai susiję su geresniu įrašų atkūrimu. Todėl aklojo ABX testavimo metodikoms aš pritariu.
Objektyvius ir subjektyvius muzikos atkūrimo aparatūros vertinimus tyrinėjo Henning Moller iš Bruel & Kjaer. Tyrinėjimai atlikti ir mokslinis straipsnis Multidimensional Audio publikuotas 1978-aisiais, bet dabartiniais hai-endinės aparatūros laikais jis dar aktualesnis.
Straipsnį galite parsisiųsti (į pranešimą apie galimus pavojus parsisiunčiant nekreipkite dėmesio), o neturintiems techninio išsilavinimo skaitytojams siūlau perskaityti išvadas:Audio is easily and meaningfully perceived by the “global” subjective human mind, and comprehended simultaneously. A similar “meaning” can be obtained in the objective world of measurements if – as in the human mind – a reasonable amount of “local” objective measurements are simultaneously considered and weighted. No single measurement is sufficient.
Most of the “dimensions” in this paper are literally very old, but if they are viewed from a higher dimension a meaning might be seen. So far, we have all been “flat animals” in the Audio domain. However, today six measuring domains seem to strongly correlate to the subjective perception of Audio. If a multidimensional viewpoint is adopted we might be able to measure and interpret what it is all about – good sound.- This reply was modified 1 year, 8 months ago by Belas.
February 4, 2019 at 19:29 #1891Bene žymiausias garso sistemų tyrinėtojų yra amerikietis Floyd Toole. Ilgai dirbęs Harman International konsultantu. Tada ir buvo pristatytas išsamus darbas apie tai, kaip reikia tyrinėti aparatūrą akluoju (Double blend) būdu.
Tokių kaip JBL tyrimo laboratorijų neturime, bet visiems kokybiško garso mylėtojams ir aparatūros konstruktoriams rekomenduoju pažiūrėti ir užsirašyti ką Floyd Toole papasakojo Muzikos mokslo ir technologijų paskaitoje 2015-aisiais.February 5, 2019 at 15:04 #1894Profesoriaus Floyd T. filme (žiūr. ankstesnį postą) matėme Harman susivienijimo moksliškai įrengtą perklausų kambarį, kur pagal atitinkamą metodiką atliekami kolonėlių tyrinėjimai.
Neseniai FB sutikau Sean Olive, kuris yra dirbęs su Floyd Toole. Jaunystėje Sean grojo, vėliau dirbo įrašų studijose, o dabar vadovauja Corporate R&D Acoustics Group. Tyrinėja ne tik AS, bet taip pat mikrofonus, ausines, stiprintuvus, muzikos kambarius, automobilines audio sistemas, stereo ir erdvinio garso algoritmus.Nuotraukoje moksliškai organizuotas kolonėlių testavimas akluoju double blind tyrinėjimo metodu, kurį praveda Harman tyrinėjimų laboratorijos darbuotojas Todd Welti (nuotrauka iš Sean Olive FB paskyros):
October 29, 2021 at 17:06 #7667FB grupėje perskaičiau apie pradedančiojo kelią link kokybiško muzikos atkūrimo.
Neseniai užsikabinau už audio, norisi išbandyti ir vintažinę techniką, na ir kainos atrodo įkandamos.– Kaip vyksta medžioklė, kaip išsirinkti neklausius ir neprašauti? Pvz. gerų ir blogesnių kolonėlių charakteristikos gali juk būti vienodos.– Kaip atskirti aukštenės klasės modelį nuo žemesnės klasės modelio?– Ar visada brendas yra gero garso garantija?
– Yra sąrašas jau užsirekomendavusios technikos?Galbūt forumo skaitytojams bus įdomus mano atsakymas.
Tokiems kaip R. S. reikia padėti, patarti pinigus tvirtai laikyti saujoje, nesiblaškyti, nepaskubėti. Tada Tėviškėje rasis vertingos aparatūros ir kiti galės nuvykti jos paklausyti.
Internete galima rasti visko, todėl liksite suglumęs ir ateisite į FB pasitarti. Džiaugsmingai pasitiks prekiaujantys bičiuliai, sulauksite svaiginančių pasiūlymų pirkti patefoną, lempinį stiprintuvą, klausyti iš failų, sienas apklijuoti medžio kaladėmis arba nusipirkti egzotinių kabelių.
Garso atkūrimas yra seniai suprastas dalykas. Garso aparatūra vertinama objektyviai – parametrais. Galima ir subjektyviai, bet perklausos taip pat turi būti organizuotos “moksliškai”; turi būti daug dalyvių, turi būti ta pati aplinka, tas pats kolonėlių pastatymas, tie patys įrašai ir kita. Plačiau apie tai amerikietis F. Toole iš Harman Kardon pasakoja konferencijoje – siūlau pažiūrėti.
Yra įrodymų, o ir pats tvirtinu, kad mokslinis ir praktinis aparatūros tyrinėjimas duoda tuos pačius rezultatus. Akivaizdu, kad perklausų organizuoti moksliškai nepavyks. Pačiam paklausyti daug garsos sistemų neužteks laiko, pinigų, jėgų. Jei apie nebegaminamas, tai paklausyti prieš perkant būna reta galimybė. Štai kodėl žinios yra pagrindinis pagalbininkas ir juo aš naudojuosi. Jei žinių trūksta, reikėtų dairyti specialisto pasikonsultuoti. Žinau ne vieną mūsų grupėje dalyvaujančių, bet reikėtų bendrauti asmeniškai.- This reply was modified 3 years, 1 month ago by Belas.
March 24, 2023 at 15:47 #9466March 29, 2023 at 10:09 #9468Į programą papildomai įtraukiau didžiausio pasaulyje instrumento – Wanamaker Legacy vargonų įrašą – Symphonie-Passion op. 23 (Ressurrection epizodas) ir Steely Dan – What a Shame About Me. Nors klausysime mono režimu, paminėti įrašai leis patikrinti dinamines pasyvinės ir aktyvinės GAS galimybes.
- This reply was modified 1 year, 8 months ago by Belas.
November 17, 2023 at 17:12 #9695Puikiai skambančios ir labai kokybiškai pagamintos kolonėlės! Turėjau didelį malonumą sudalyvaut perklausoj.
Čia mano atsiliepimas po perklausos:
Didelis ačiū už puikią perklausą! Kolonėlės man labai patiko.
Tiesą sakant net nesitikėjau, kad skirtumas bus toks ženklus. Namie klausant irašų per ausines pasyvus variantas man labiau patiko, bet klausant “gyvai” situacija pasikeitė. Išgirdau daug niuansų, kurių per ausines tiesiog nesigirdi (ausinės pakankamai geros – Sennheiser HD580).
Žemiausiuose dažnuose jau nesijautė žemų trūkumo. O žemo dažnio kontrolė su aktyviu krosoveriu buvo ženkliai geresnė. Ypač klausant garsiai. Bosas – tikslesnis, labiau artikuliuotas.
Ir čia nieko keisto. Pasyvus filtras turi gan didelę ominę varžą – net 4 droseliai įjungti nuosekliai. O kai filtras aktyvus, garsiakalbis jungiasi tiesiai prie stiprintuvo su labia maža vidaus varža. Todėl dempferavimas šiuo atveju stipresnis ir rezultate geresnė žemo kontrolė.
Aukštų dažnių srityje situacija panaši. Garsas skaidresnis, tikslesnis. Bet čia skirtumas labia nedidelis, vos jaučiamas (bent man).
Vidurinius dažnius lygint buvo kiek sunkiau. Tiesiog vokalas (ypač moteriškas) per kolonėlę su aktyviais filtrais skambėjo kiek garsiau. Todėl kalbėt apie kokybinius skirtumus nesigauna. Abu variantai vokalą atkuria itin kokybiškai. Balsai labai tikroviški, natūralūs. Tiesiog lygis mažumėlę nevienodas. Kai kuriems kūriniams aš atidaviau balsą už pasyvų variantą vien todėl, kad vokalo man pasirodė per daug. Bet čia filtrų sureguliavimo reikalas. Česlovas sureguliavo taip, kaip jam patinka, aš sau susireguliuočiau kiek kitaip.Kolonėlės skamba tikrai puikiai. Tiek su aktyviu, tiek su pasyviu filtru. Bet aktyvus filtras tikrai turi privalumų.
Klausant stereo režimu tikėjausi, kad vokalas išlys kiek į priekį (nes su aktyviu filtru vokalo srityje garso lygis kiek didesnis). Bet ne, taip nenutiko. Su scena viskas tvarkoj. Visi instrumentai ir atlikėjai savo vietose, lokalizacija tiesiog puiki. Instrumentai nepadidinti. Viskas tiesiog idealu.
Važiuojant namo supratau, ko man dar norėtųsi iš Česlovo kolonėlių. Paprastai kolonėlėse būna pora potenciometrų (ar perjungėjų) aukštų ir vidurinių dažnių tiksliam paderinimui. Kiekvienam pagal savo ausis ir savo kambarį. Nors aktyvių filtrų dėžutėj tikriausiai jau yra tokie paderinimai? Tik Česlovas mums jų nerodė.
Dar kartą didelis AČIŪ.- This reply was modified 1 year ago by Belas.
-
AuthorPosts
- You must be logged in to reply to this topic.