Diskusijoje apie laidus Darius Valiūnas parašė:

kai aš konstruoju galvutes, su garsu mano mažytė mikro ritė pavirsta drambliu, aš apie laido įtaką nediskutuoju, vien lakas ir jo storis ant vielos, garsą keičia neatpažįstamai. Varis gali turėti skirtingą minkstumą, tai visai kitos vibracijos elektronų kelyje, jo paviršiaus grublėtumas elektronų kelią keičia tarsi ekvalaizeris, žinoma bandyti skirtumą išgirsti su teliko priedėliu prasmės nėra.

Kol Darius V. nepaaiškino, tokiems teiginiams ši vieta bus tinkamiausia.

Apie audio propogandą parašyta psiaudomokslų tinklapyje Rationalwiki. Ten yra ir naudingų patarimų.

Apie laidus ir kabelius esu parašęs daugiau techninių žodžių, kuriais norėčiau pasidalinti.

Jungiamieji laidai yra pati paprasčiausia GAS grandis, todėl jai skirti daugiau dėmesio neverta. Atsakymai surašyti elektronikos vadovėliuose, kur teigiama, kad žemųjų dažnių srityje laidų ir kabelių parametrai turi labai mažą įtaką. Faktiškai, GAS laidų parinkimui užtenka elektriko konsultacijos ir nedaug pinigų. Dauguma muzikos mylėtojų tai supranta, ypatingų laidų neieško, diskusijose nedalyvauja. Lietuvoje matome jautresnių bičiulių, toje nepaneigiamos įtakos sąvokoje įžvelgiančių galimybių pasireikšti. Tikriausiai čia slypi mokslo oponentų energija ir noras pradėti manipuliacijas.
Visi žinome, kad apdulkėjusio rezistoriaus ar kondensatoriaus parametrai pasikeičia. Reiškia, net viena dulkė pakeičia garsą. Kitaip sakant, viskas turi įtakos! Logiška, todėl gamintojams atsiranda proga prigaminti žaisliukų… Gražių laidų, audiofilinių saugiklių, kaladėlių, CD diskelių drožtukų, juodkūnių ir dar bala žino ko.
Jei mokslas tokius dalykus neigia, tuomet reikia rasti kitų būdų įsiūlyti ir gerai uždirbti. Būdas yra – laidų įtaka įsitikinsite klausant! Mes, Lietuvos inžinieriai ir GAS konstruktoriai negalime to paneigti, nes patys mažai išmanome apie žmogaus klausos ypatumus. Mums užtenka žinoti, kad laidai įtakos neturi, bet muzikos klausymo požiūriu juk esame vienodi specialistai kaip ir tie laidus girdintys… Diskutuoti sunku, nes „Grandinių teorijos“ oponentai nepripažįsta.

Lietuvos universitetuose į girdėjimo galimybes nesigilinama, bet šiais laikais randame puikios literatūros. Esu susikomplektavęs keletą storų knygų, o kai kurias spėjau perversti. Pasirodo, Kembridžo universitete yra speciali „Girdėjimo suvokimo“ (Auditory Perception) mokslininkų grupė, kuriai vadovauja nusipelnęs profesorius (Emeritus Professor) Brian Moore. Kadangi šį specialistą seniai žinau iš kitų knygų, buvo įdomu susipažinti su jo darbais girdėjimo srityje.

^{Kembridžo universiteto Psichologijos katedros Girdėjimo Suvokimo Grupė}

Storoje knygoje „Girdėjimo psichologija“ aprašytas atskirų ausies sričių darbas. Taip pat klausos pasikeitimai, kai ausis pasiekia maskuojantis signalas. Arba klausos darbas triukšmo aplinkoje… 450 psl. monografijoje aprašytos ekvivalentinės schemos, pateikiami grafikai ir klausos bei girdėjimo galimybių modeliavimų rezultatai. Ten ir apie klausos jautrumą dažnio pasikeitimui (Pitch Perception), ir garso lokalizacijos suvokimą (Space Perception), bet įdomiausias mums būtų praktinis skyrius (Practical Applications). Šiame skyriuje nagrinėjama klausos nuostolių įtaka, o Hi-Fi garso atkūrimo sistemų psichoakustika skyrelyje apžvelgiami įrenginių parametrai, stiprintuvų, kolonėlių, CD grotuvų ir kitų skaitmeninių šaltinių svarba ir įtaka. Pabaigoje yra kolonėlių laidų ir optinių kabelių vertinimas.
Išvados visiškai atitinka elektroniniam suvokimui, bet girdėjimo profesoriaus B. Moore žodžiai čia taip pat svarbūs.
B. Moore išvadose parašyta:
Laidų gamintojai teigia, kad specialūs kolonėlių kabeliai gali pagerinti garso kokybę. Iš dalies tai tiesa, nes kai kurios AS geriau dirba su mažos varžos kabeliais, bet tai absoliučiai nereikalauja ypatingų kabelių. Paprasčiausiai, ilgesni kabeliai turėtų būti storesni, kad jų varža neviršytų ~0,5 Omų. Teiginiai, kad egzotiniai kabeliai duoda “pilnesnį bosą” arba “raiškesnius aukštuosius” neturi jokio pagrindo.
Daugelis modernių skaitmeninių įrenginių jungiami skaitmeniniais kabeliais. Ir čia kartais teigiama, kad kabelio kokybė turi įtakos garsui. Pasikartosiu – tokie teiginiai yra be pagrindo. Standartinis optinis kabelis, kurį randame CD ar DVD grotuvo dėžėje yra visiškai tinkamas įrenginio kokybiškam darbui užtikrinti.

Verdant diskusijai apie laidus bičiulis parašė, kad vyresni žmonės – matyt profesorius C. J. Moore arba aš – prastai girdime. Pateikė klausos nuo amžiaus grafikus ir pridūrė –
Kai gimstame pirmus ~20 metu girdime labai gerai.

Jei akcentuojamas AD girdėjimas ir klausos jautris, tada teiginys neteisingas – geriausias girdėtojas būtų žodžius ištarti galintis 1-2 metų vaikas.
Muzikoje ir atkūrime svarbiausios yra žemosios-pagrindinės oktavos, o joms klausyti reikalingos didelės ausys. Šiuo atveju geriausias “girdėtojas” būtų 16-18 metų ištysęs jaunuolis, bet AD jis jau girdi prasčiau. 🙁
Jei kalbame apie muzikos klausytoją, tada nuraminsiu – kuo jums daugiau metų, tuo esate geresnis klausytojas. Patirtis būtina ir GAS kokybės vertinimui, todėl žinau – muziką ir GAS garso kokybę tiksliau galiu įvertinti dabar, bet ne būdamas 30, 40, 50 ar 60 metų.

Gamta taip surėdyta, kad kol žmogų neaplanko ligos, klausa yra prisitaikiusi gamtos garsams girdėti. Muzika su visais instrumentais taip pat prisitaikiusi (pritaikyta), kad ją girdėtume visą aktyvųjį gyvenimą. Dar daugiau – atlikėjai, kompozitoriai, dirigentai tobulumo viršūnę pasiekia senatvėje, jau praradę fizinę formą. (M. Rostropovičius – J. S. Bachas – H. Karajanas).
Jei apie aukštuosius dažnius, tai jie muzikai mažiausiai svarbūs. Dar daugiau – visų kolonėlių “aukštasis atkūrimas” pasibaigia iškraipymais (membranų lūžių problema), todėl aukščiausių muzikos oktavų signalą reiktų nuslopinti, o ne stengtis atkurti iki 20 kHz su lygia dažnine.
~~~~~~~~~~~~~~
Pamatęs mėgėjišką grafiką pasakysiu, kad klausos jautris seniai ištirtas.
Vedantysis RCA specialistas H. Olsonas 1940-ųjų “Akustikos inžinerija” vadovėlyje pateikė, o vėliau “Šiuolaikinis garso atkūrimas” knygoje patikslino klausos dažninės nuo amžiaus priklausomybes. Turime daug svarbesnės medžiagos apie mūsų klausą, o viena jų būtų aukščiau čia paminėta Moore knyga – An Introduction to the Psychology of Hearing. Nuo ten siūlyčiau pradėti ir temos iniciatoriui R. V.

Paveikslėliuose H. Olsono grafikai:
Įvairių vokalo kūrinių ir instrumentinės muzikos įrašų tyrimai rodo, kad spektras koncentruojasi žemųjų-viduriniųjų-aukštųjų dažnių ruože, o dviejose aukščiausiose oktavose (5 – 20 kHz) garso signalo lygis žymiai mažesnis.
Vokiečių mokslininko atliktų tyrinėjimų rezultatai grafikuose:
Matome, kad iki senatvės žmonės gali girdėti visokią muziką. Su amžiumi aukštųjų obertonų girdimumas bus sumažėjęs, bet didesnės įtakos tai neturi. Praradimą galima kompensuoti AD tembro reguliatoriumi, todėl rinkčiausi patirties įrankį (brandų amžių) muzikai ir įrašų atkūrimui vertinti.