MariusB:
Dėl masteringų mano įsivaizdavimas yra toks: atlikėjas studijoje įrašo albumą, tarkim DSD arba 24/192 kokybės ir vėliau savo nuožiūra gali daryti su juo ką nori.
Jokiu būdu! Masteringas arba knygos pdf’as nei muzikantams, nei rašytojui nepriklauso. Įrašus finansuoja ne autoriai, o prodiuseriai, fondai ir pan. suinteresuoti asmenys. Iš ko gyventų visokie Sony Music, EMI, Warner Music ar BMG, jei vienadieniams e-muzikos pardavėjams parduotų muzikos matricas ir teises juos platinti? Nusipirkti galima viską, bet reikia mūvėti labai ilgomis kelnėmis, bičiuliai. Tiesiog ne Tidal ar kito failų pardavėjo interesas tą daryti.
Truputį kitaip su tais, kurie patys parašė ir išleido knygą ar muzikos albumą. Esu vienas tų, finansavęs A. Krištopaičio akvarelių albumą. Taip, turiu knygos pdf’ą ir galiu jį parduoti. Dalykas kitas – pdf’as būtų daug brangesnis už albumą su teise jį skaitmenizuoti ir platinti. Nupirkti diską su teise platinti ir nuripinti į serverį žymiai paprasčiau ir pigiau negu surinti nežinia kur išbarstytus deimantus (garso takelius).
Taip ir su DAKHABRAKHA – Tidal nenupirko visų šio ansamblio albumų. Muzika jiems nesvarbu, bet svarbu nepramauti failų pardavimo biznyje. Panašu, kad tokio tipo biznis vyksta taip, kaip aprašyta Ilja Laurso knygoje “Verslas naujai”: sukuriamos kompanijos, per kelis pirmuosius metus jos “išpučiamos” (arba ne) ir pelningai parduodamos.
Wikipedijoje perskaičiau, kad Norvegų Tidal įkurta 1914, o 2015 buvo parduota. Pernai buvo parduotas trečdalis kompanijos akcijų ir niekas nežino kuo viskas baigsis. Nors Tidal ir Roon būtų mano favoritai, nedžiugina internete perskaityti pranešimai, kad įmonė įsiskolinusi autoriams, o vėlavimai atsiskaityti didėja. Jei neišsisuks ir bankrutuos, pirmiausia nukentės klientai.
Žingsnelis link muzikos.
Į Lietuvą albumų įrašyti atvyksta vis daugiau iš užsienio. Turime akustiškai gerą Kauno Filharmoniją ir gerus garso inžinierius. Kai kurie albumai laimėję tarptautinių apdovanojimų, o vienos studijos ton-meisteris šiemt pakviestas į Grammy apdovanojimų renginį.
2016-ais iš Niujorko Metrapolitan operos buvo atvykęs vienas pagrindinių solistų John Osborn. Mane pakvietė dalyvauti įrašant albumą. Albumą muzikos kritikai pasitiko šiltai, bet sužinojau, kad net galingiausi operos teatrai neįgali apmokėti įrašų. Teatrai ieško ir suranda mecenatų, o šią įrašų sesiją finansavo viena turtinga operos mylėtoja iš JAV.
Galėsiu sužinoti apie “A Tribute to Gilbert Duprez” albumo masteringo teises, bet numatau atsakymą – “masteringas neparduodamas, kreipkitės į Delos Productions“.
Tidal matau šį albumą turi. Už 8 € galima nusipirkti kelis MP3 failiukus. Kiek kainuotų visas CD FLAC formate neparašyta – gal MariusD pasakytų?
Nuotraukoje J. Osborn įrašų sesija Kauno Filharmonijoje (2016 m.)
Esu susukęs trumpą tyzer’į , kuris štai čia.