Mūsų muzikos kolekcija

Audiofilas Forums Kitos diskusijos Kolekcionavimas Mūsų muzikos kolekcija

Viewing 10 posts - 21 through 30 (of 43 total)
  • Author
    Posts
  • #1380
    Anonymous
    Inactive

      Taip, grupė DakhaBrakha yra ir Spotify’uje ir Tidal’e. Tidal’e yra jų albumas The Road, kuris streaminamas CD kokybėje (44 Khz/16 bit).

      Nusipirkus šio albumą elektroninį nekompresuotą variantą (FLAC failai, kainavo €10,64, užtruko viskas mažiau nei 10 min) gaunamas PDF failas su paveiksliukais ir dainų žodžiais dviem kalbom.

      Dar vienas patogus dalykas Tidel’e yra tai, kad rodomi artimiausi grupės koncertai (kovo mėn Prancūzijoje, vėliau – Šveicarijoje) ir pateikiamos nuorodos į bilietų pardavėjus.

      Elektroninės albumo versijos nepadovanosite, bet galite pvz parekomenduoti draugui ir nusiųsti jam nuorodą į albumą.
      Capture2

      Dar dėl komentaro žemiau.

      “Muzika puikiai skamba todėl, kad ji buvo gerai įrašyta, bičiuli MariauB. CD standartas nustatė tokius aukštus parametrus, kad visa muzika į jį sutelpa ir dar lieka daug vietos GAS gerinti. Apie tai diskutuosime kitose temose, bet jei kažkuris norėtų čia, reikėtų nepamiršti parašyti kokia aparatūra buvo įvertintas “absoliučiai puikus skambesys”.”

      Įrašas (studijoje), be abejo, ypatingai svarbus, tačiau, jei įrašas bus geras, o garso atkūrimo traktas (transportas, DAC’as, korekcinis LP atveju, stiprintuvas, GAS ir kt.) bus prastas, tai ir muzika skambės prastai. Studijoje muzika įrašoma aukštesne nei CD raiška ir, jei toks įrašas (nebutinai studijinis originalas, bet aukštesnės raiškos) tampa prieinamas vartotojui ir atkuriamas kokybiškai, tai yra privalumas (aš manau, kad 90+% vartotojų to negauna/neišnaudoja dėl įvairių priežąsčių).

      Kokia aparatūra aš specialiai nenorėjau čia minėti, nes ne ta tema ir, be to, kalba čia ėjo daugiau apie šaltinius (CD, LP, streamingas), o ne apie pilną garso atkūrimo traktą. Sakydamas absoliučiai puikiai aš turiu omeny tai, kad neturiu jokių priekaištų srautui nuo MFS iki mano DAC’o (jame yra daug tarpinių komponentų, darančių įtaką garso kokybei, apie tai bus galima padiskutuoti kitose temose).

      #1381
      Belas
      Keymaster

        MariusB:

        Tidal’e yra jų albumas The Road, kuris streaminamas CD kokybėje (44 Khz/16 bit). Nusipirkus šio albumą elektroninį nekompresuotą variantą (FLAC failai, kainavo €10,64, užtruko viskas mažiau nei 10 min) gaunamas PDF failas su paveiksliukais ir dainų žodžiais dviem kalbom.

        Jei DAKHABRAKHA The Road albumą FLAC formate nupirkai iš Tidal, kodėl Tidal paieškoje Шлях (The Road) surasti man nepavyksta? Nemoku ieškoti?
        Kartu noriu paklausti, kaip galima sužinoti kokią muziką iš Tidal galėsiu nusipirkti? Kur viešinami albumų sąrašai? Kokio dydžio yra Tidal albumų kolekcija? Kokia aparatūra (kokiu diskų grotuvu) atliekamas muzikos nuskaitymas? Jei nuskaitomi ir konvertuojami LP, kokia naudojama įranga?
        Žinome kas ir kokiais instrumentais groja, galime sužinoti kokia įrašų studijų įranga, bet nesu matęs failų pardavėjų techninės ginkluotės aprašymų. Jei MariusB esi sukaupęs žinių, prašau su mumis pasidalinti.

        Studijoje muzika įrašoma aukštesne nei CD raiška ir, jei toks įrašas (nebutinai studijinis originalas, bet aukštesnės raiškos) tampa prieinamas vartotojui ir atkuriamas kokybiškai, tai yra privalumas

        Nepatikėčiau pasakojimais, kad studijos pardavinėja masteringus, o juos nusiperka failų pardavėjai. Čia būtų tas pats, lyg knygų leidyklos parduotų spaustuvei paruoštą knygos pdf’ą. Knygos pdf’as, o taip pat garso masteringas iš tiesu aukštesnės raiškos, tačiau tai “technologinė matrica”, o ne vartojimui skirtas daiktas. Tokie dalykai neparduodami dar dėl to, kad atsirastų juridinės-teisinės kolizijos. Ekonomiškai masteringų pirkimo kelias būtų ypatingai neefektyvus; kokybės nepajaustume, o failų pardavėjas išleistų žymiai daugiau pinigų ir sugaištų daugiau laiko įrašų bazei sukurti. Žinoma, galima nusipirkti senų master-juostų, bet tai kolekcionierių medžioklės objektas.
        Didesnės rezoliucijos failai gali atsirasti iš albumų, tarkime iš SACD diskų. Taip pat galimos įvairiausios techninės manipuliacijos, kai suformuojamas neva-padidintos rezoliucijos failas klientų priviliojimui.
        Jei MFS bazės būtų sudaromos masteringų pagrindu, apie tai būtų garsiai parašyta. Nesu apie tai skaitęs, bet jei šis klausimas bus eskaluojamas, reikės gilintis ir konsultuotis su įrašų studijų darbuotojais.
        Kol neįrodys kitaip, pasilieku prie nuomonės: failų pardavėjų medžiaga geriausiu atveju yra iš diskų. Vinilo, CD, SACD ar DVD-audio. Iš čia kita išvada: net teoriškai MFS parduodama produkcija negali būti aukštesnės kokybės kaip šaltinis (diskas).

        Mano patirtis.
        2016 metų spalį lankiausi skaitmeninės muzikos “gamykloje” ir mačiau iš kur atsiranda muzikinių failų fonoteka. Didelis kambarys pilnas CD, kuriuos darbuotojas jau būna nustryminęs į galingus serverius. Naudojamas geras, bet ne aukščiausios klasės grotuvas ir atitinkama įranga failams paruošti. Įmonė sutvarko autorinių teisių klausimus ir kaupia kuo didesnę failų bazę. Iš MFS galima nusipirkti albumų arba kažkokį paruoštą grojaraštį. Vartotojai – kirpyklos, siuvyklos, kontoros, parduotuvės ir pan. pasirenka muziką, sumoka nuomos mokestį, tam tikram laikui gauna prieigą ir nebereikia patiems viskuo rūpintis. Negaliu vertinti failų įmonės potencialo, bet savininkas sakė, kad jie antrieji pagal dydį Europoje. Man siūlė užsirašyti prisijungimo prie MFS rekvizitus ir veltui parsisiųsti norimos muzikos. Nebuvo aktualu, todėl padėkojęs atsisakiau.
        Dėl

        Dar vienas patogus dalykas Tidel’e yra tai, kad rodomi artimiausi grupės koncertai (kovo mėn Prancūzijoje, vėliau – Šveicarijoje) ir pateikiamos nuorodos į bilietų pardavėjus.

        Sužinoti kur koncertuoja ir nusipirkti bilietus interneto laikais mokame veltui. Tai komercinė informacija, už kurią galima papildomai uždirbti. Man ji būtų perteklinė.

        #1401
        Anonymous
        Inactive

          Man pačiam keista, bet Tidal programėleje šio albumo nerodo, o Roon + Tidal – rodo ir groja. Gal būt tai specifika Roon ir Tidal integracijos. Bet kuriuo atveju, net jei jo ten nebūtų, galima nusipirkti CD arba skaitmeninę albumo versiją ir patalpinti savo serveryje (nes tikrai atsiras tokių nišinių atlikėjų, išleidusių limited edition albumus, kurių nebus pas streamingo tiekėjus ir tai normalu).

          Capture2

          Neturiu informacijos kokio dydžio yra Tidal albumų kolekcija ir kokia aparatūra vyksta diskų nuskaitymas. Aš pasitikiu savo klausa ir kol kas kokybė manęs neapvylė. O dėl albumų gausos visada galima nusipirkti trūkstamą CD.

          Dėl masteringų mano įsivaizdavimas yra toks: atlikėjas studijoje įrašo albumą, tarkim DSD arba 24/192 kokybės ir vėliau savo nuožiūra gali daryti su juo ką nori. Tarkim, streamingo tiekėjams gali perduoti ne originalų failą, bet kiek mažesnės raiškos – 24/48 ir tai jau bus aukštesnė raiška/kokybė, nei CD. Aš nesakau, kad taip būtinai vyksta, bet taip galėtų vykti. Netgi, jei paimami SACD, DVD-A ar CD kaip išeities formatai ir kokybiškai nuskaitomi iš diskų, mane tai tenkina.

           

          #1404
          Belas
          Keymaster

            MariusB:

            Dėl masteringų mano įsivaizdavimas yra toks: atlikėjas studijoje įrašo albumą, tarkim DSD arba 24/192 kokybės ir vėliau savo nuožiūra gali daryti su juo ką nori.

            Jokiu būdu! Masteringas arba knygos pdf’as nei muzikantams, nei rašytojui nepriklauso. Įrašus finansuoja ne autoriai, o prodiuseriai, fondai ir pan. suinteresuoti asmenys. Iš ko gyventų visokie Sony Music, EMI, Warner Music ar BMG, jei vienadieniams e-muzikos pardavėjams parduotų muzikos matricas ir teises juos platinti? Nusipirkti galima viską, bet reikia mūvėti labai ilgomis kelnėmis, bičiuliai. Tiesiog ne Tidal ar kito failų pardavėjo interesas tą daryti.
            Truputį kitaip su tais, kurie patys parašė ir išleido knygą ar muzikos albumą. Esu vienas tų, finansavęs  A. Krištopaičio akvarelių albumą. Taip, turiu knygos pdf’ą ir galiu jį parduoti. Dalykas kitas – pdf’as būtų daug brangesnis už albumą su teise jį skaitmenizuoti ir platinti. Nupirkti diską su teise platinti ir nuripinti į serverį žymiai paprasčiau ir pigiau negu surinti nežinia kur išbarstytus deimantus (garso takelius).
            Taip ir su DAKHABRAKHA – Tidal nenupirko visų šio ansamblio albumų. Muzika jiems nesvarbu, bet svarbu nepramauti failų pardavimo biznyje. Panašu, kad tokio tipo biznis vyksta taip, kaip aprašyta Ilja Laurso knygoje “Verslas naujai”: sukuriamos kompanijos, per kelis pirmuosius metus jos “išpučiamos” (arba ne) ir pelningai parduodamos.
            Wikipedijoje perskaičiau, kad Norvegų Tidal įkurta 1914, o 2015 buvo parduota. Pernai buvo parduotas trečdalis kompanijos akcijų ir niekas nežino kuo viskas baigsis. Nors Tidal ir Roon būtų mano favoritai, nedžiugina internete perskaityti pranešimai, kad įmonė įsiskolinusi autoriams, o vėlavimai atsiskaityti didėja. Jei neišsisuks ir bankrutuos, pirmiausia nukentės klientai.
            Žingsnelis link muzikos.
            Į Lietuvą albumų įrašyti atvyksta vis daugiau iš užsienio. Turime akustiškai gerą Kauno Filharmoniją ir gerus garso inžinierius. Kai kurie albumai laimėję tarptautinių apdovanojimų, o vienos studijos ton-meisteris šiemt pakviestas į Grammy apdovanojimų renginį.
            2016-ais iš Niujorko Metrapolitan operos buvo atvykęs vienas pagrindinių solistų John Osborn. Mane pakvietė dalyvauti įrašant albumą. Albumą muzikos kritikai pasitiko šiltai, bet sužinojau, kad net  galingiausi operos teatrai neįgali apmokėti įrašų. Teatrai ieško ir suranda mecenatų, o šią įrašų sesiją finansavo viena turtinga operos mylėtoja iš JAV.
            Galėsiu sužinoti apie “A Tribute to Gilbert Duprez” albumo masteringo teises, bet numatau atsakymą – “masteringas neparduodamas, kreipkitės į Delos Productions“.

            Tidal matau šį albumą turi. Už 8 € galima nusipirkti kelis MP3 failiukus. Kiek kainuotų visas CD FLAC formate neparašyta – gal MariusD pasakytų?

            Nuotraukoje J. Osborn įrašų sesija Kauno Filharmonijoje (2016 m.)

            Kauno-filharmonijoje_scena1

            Esu susukęs trumpą tyzer’į , kuris štai čia.

            #1415
            Anonymous
            Inactive

              Tidal’e yra visas jūsų paminėtas John Osborn albumas CD kokybės (9-i kūriniai). Pirkti papildomai nereikia, kainuoja tiek, kiek Tidal Hi-Fi abonementas.
              Capture

              #1418
              Belas
              Keymaster

                Atsiprašau, 8 € kainuoja MP3 failiukų rinkinys ne Tidal, o Amazon serveryje.

                Kiek kainuoja Tidal Hi-Fi abonementas ir ką už tai galime gauti?

                #1419
                Belas
                Keymaster

                  Kalėdoms gavau 7 CD albumus. Nukeliavęs į Tidal nesurandu Wolfram Klug presents Burt, the Nerd. Taip pat Mathis Haug Distance . YouTube turi gausesnius aruodus. Ne audiofilui, bet labai tinkami pažinimui. Veikia sklandžiai ir viskas ten veltui. ?

                  MariausB siūlymą trūkstamus albumus nusipirkti suprantu – failų saugyklos dar vystykluose ir nesukaupę didelių fonotekų. Kyla kitas klausimas – ar reikalingas papildomas vargas ir investicijos į dar vieną signalo šaltinį? Komplikuotą, kaprizingą ir brangų. Gal geriau palaukti?

                  #1422
                  Anonymous
                  Inactive

                    Tidal Hi-Fi abonementas kainuoja 13,99 € / mėn ir duoda lossless kokybę CD arba didesnės raiškos per MQA.

                    Į klausimą ar reikalingas papildomas vargas į dar vieną signalo šaltinį aš sau atsakiau jau seniai – man reikalingi trys šaltiniai – CD, LP ir nuosavas serveris (arba NAS), kuris veikia ir kaip tarpinis serveris public streamingo paslaugoms.

                    #1439
                    Belas
                    Keymaster

                      Labiausiai mėgstu klausyti LR „Savaitės kultūra“ laidų. Patinka vedančioji, puikus formatas ir geras turinys. Šeštadienį pasakojo apie Plungės orkestrą. Įsivaizduojate – Plungė turi simfoninį! Koncertuojantį, o taip pat žmonių susibūrimuose grojantį muzikantų kolektyvą. Orkestre patyrę profesionalai ir dar studijuojantys. Neturi fagoto ir obojaus, bet jį pakeičia birbynė. Paruošę populiariosios muzikos programą, bet gali viešai pagroti dūdomis arba atlikti sakralinę muziką. Panašu einame kryptimi, kur kiti seniai nukeliavę – visi Vokietijos kaimai turi bent po nedidelį kamerinį orkestrą. Radijas taip pat papasakojo apie Kauno Šančių „Kopūstų lauką“. Ten taip pat įsisukęs menas, tik čia mėgėjai su profesionalų pagalba kuria operą. Paklausiau ką jie išmokę padainuoti – man labai patiko!
                      Radijas labai svarbus kultūros žinių šaltinis. Namų kolekcijoje visko nesukaupsi, o ir daugybės įrašų negautume. Radijas užpildo žinių spragas ir supažindina su visomis muzikos naujienomis. FM kokybė labai gera ir viskas veltui. Kasryt įsijungiu radiją ir kol mankštinuosi spėju išklausyti rytines laidas. Visi turime FM tjunerius ir tai yra svarbus muzikos kolekciją papildantis šaltinis.

                      Su triukšmu atatarta internetinis radijas. Tikriausiai užsidarys FM stotys ir tjuneriai nebyliai stovės mūsų namų muziejuose. Internetinis struktūra panašus į skaitmeninių failų serverių paslaugas, tik radijo būna visur, daug ir veltui. Tiesa, apie internetinį to nepasakysi; reikės nusipirkti internetinius imtuvus, o klausyti galėsime ne visur. Arba reikės išmokti susikurti „ryšio tiltus“, bet tai esminis nepatogumas.
                      Naujovė kažką atsineša. Galime rinktis daugybę stočių iš viso pasaulio, klausyti tik muziką arba tik mėgstamą džiazą. Bliuzą ar bossa nova… Aš internetinio radijo nelaukiu, nes kažkur sodyboje dažant tvorą ar ravint nebegalėsiu klausyti savo nešiojamo radijuko. Tampytis išmanųjį, nuolat būti On-line ir apšvitintam ultra-aukštųjų dažnių elektromagnetinėmis bangomis – nenoriu. Nenoriu maitinti fabrikų ir teršti gamtą, bet noriu girdėti mišką ir kai mane šaukia kavos puodeliui. Taip, kaip yra dabar su FM. Štai kodėl naudoti ryšio resursus ir kūną varginti ausų kamštukais dėl internetinio radijo man bus žingsnis atgal.
                      Esu už techninę pažangą, bet tą parašęs sustreikavau. ? Tepasilieka FM, tegyvuoja analoginis Radijas! Nelaukime kol ir televizija persikels į internetą! Jei manęs nepaguosite, organizuosiu sąjūdį prieš skaitmeninį radiją!!!
                      Išvykoje

                      #1445
                      Belas
                      Keymaster

                        MariusB

                        Tidal Hi-Fi abonementas kainuoja 13,99 € / mėn ir duoda lossless kokybę CD arba didesnės raiškos per MQA.

                        Norėčiau geriau suprasti ką nuperkame – tik dvasią, ar kažką materialaus?
                        Abonementas suteikia galimybę klausyti. Mėnuo greit praeina, galiu būti užsiėmęs kitais reikalais ir pasilikti be 13,99 ir be muzikos. Suprantu, kad MQA nėra muzikos išsaugojimo kelias. Priešingai, MQA yra apsaugos nuo nesankcionuoto kopijavimo priemonė.
                        Kitas dalykas albumo FLAC. Nusipirkęs FLAC galiu išsikepti CD-R ir pasidėti lentynoje.
                        Ar turiu teisę FLAC parduoti kaip vinilo plokštelę, kasetę ar CD? Ar nebus pažeidžiamos autorių teisės, o taip pat sutarties su Tidal sąlygos?
                        Gal kas pakomentuotų kaip reiktų kaupti muzikos failų kolekciją? Kokia tai būtų vertybė juridine prasme?

                      Viewing 10 posts - 21 through 30 (of 43 total)
                      • You must be logged in to reply to this topic.