Muzikos mylėtojui didžiausia vertybė yra ne aparatūra, o fonoteka. Ne todėl, kad fonotekai reikia daug tūkstančių, bet todėl, kad tai didelis darbas. Albumai reikalauja vietos, o jei fonoteka LP formate, jai prižiūrėti reikia spec. įrangos.
Muzikos failų klausytojui fonoteka aplamai nebūtina. Failų kolekcionieriui nereikia fizinės vietos, skaitmeninis formatas užtikrina gerą garso kokybę, todėl yra gera alternatyva diskų fonotekai.
Gal failų fonoteka yra geriausia? Kokią muzikos fonoteką pats rinkčiausi?
Jei būčiau pradedantysis, rinkčiausi stryminimą. Tai leistų susipažinti su įvairiausia muzika ir sužinoti kokios kolekcijos man reikia.
Stryminimui nebūtina pirkti aparatūros, nes išmanusis su ausinėmis yra viskas ko reikia individualiam muzikos klausymui. Jei yra lėšų ir įklimpome į muziką, diskų kolekcionavimas yra įdomus užsiėmimas ir gera investicija. Be to, garso kokybės prasme diskai yra geriausias signalo šaltinis. ~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Ši diskusija prasidėjo nuo stryminimo fano MariausB teiginio – streaminimui priklauso ateitis, o vinilas ir CD liks egzotika.
Paneigti teiginį buvo galima diskusijos pradžioje, paklausus – rinkoje vyrauja failų albumai, ar muzikantai iki šiol įrašinėja diskus?
2006-aisiais suomių atlikėjas Mika iš tiesu savo muziką pirmiausia paviešino failais. Sulaukęs sėkmės pradėjo koncertuoti ir tada ėmė leisti albumus diskuose.
Galbūt yra, arba atsirastų vien koncertuojančių atlikėjų, kurie albumų diskuose neišleidžia?
Koncertavimas yra sekinantis, apimtų nedidelę auditoriją ir būtų neilgai trunkantis užsiėmimas. Albumai sukuria tvirtesnį pamatą, leidžia muzikantui pailsėti, užtikrina tvirtesnį finansinį pagrindą ir platų artisto žinomumą. Štai kodėl teiginys apie įrašų kolekcijos diskuose pražūtį yra jaunatviškai karštas, ankstyvas.
Kai naujų albumų muzikos rinkoje 10 ar daugiau procentų bus failuose, o ne diskuose, tada bus galima sugrįžti prie temos prie diskų kolekcijų baigtį.