GAS vartotojui etalonas yra koncertas, studijinis master-failas ar iš lentynos paimtas diskas?
Mano atsakymas – nupirktas albumas, bet ne kažkada studijoje paruoštas failas diskų kepyklai. Jei gaminant diskus įvyko kažkokie pakitimai ir tie pakitimai nukeliavo į mūsų kolekcijas, toks diskas ir bus etalonas, kurį norime atkurti.
Koncertas dar toliau nuo albumo, nes studijoje sukuriama tokių garso variacijų, kokių koncerte neišgirsime;
įrašų studijoje įrašoma pagal tam tikras garso įrašymo taisykles ir muzikantai studijoje groja kitaip negu žiūrovams.
GAS užduotis yra atkurti kas įrašyta atitinkamo muzikos nešėjo galimybių ribose – vinilo plokštelėje, kasetėje, lazeriniame diske ar muzikiniame faile. Studijinis master-failas mums nepasiekiamas ir neįdomus. Be to, master-failas ar master-juosta, gali būti nepritaikyti atkurti buitine aparatūra. Net jei tai buitinio pločio magnetinė juosta, tikriausiai ji bus pasenusi, degradavusi, reikalaujanti papildomo garso inžinieriaus darbo.
Skaitmeninėje eroje skirtumas tarp master-failo ir lazerinio disko nedidelis, bet klausimas – kas pirminis? išlieka. Kalbu apie tai, kad stryminimo laikais failų pardavėjai gali manipuliuoti mūsų pasitikėjimu. Neva, stryminimas gali būti aukštesnės kokybės už parduotuvėje nupirktą diską. Mano vertinimu, tai klaidinga.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Albumo klausymas iš disko yra tiesiausias, paprasčiausias ir tikriausias kelias išgirsti ką mums norėjo papasakoti muzikantas. Master-failas panašu į nuotraukos negatyvą – labai svarbus, bet mums neįdomus.
Janis Joplin