Reply To: Įvairių GAS perklausos

Audiofilas Forums Praktika GAS perklausos Įvairių GAS perklausos Reply To: Įvairių GAS perklausos

#8693
TomSus
Participant

    ALTEC’ai ne Jums… bet apie viską nuo pradžių…
    Jeigu yra sakoma – tiko ir patiko, tuomet apie perklausą galiu pasakyti – įvyko ir pavyko. Česlovas
    Paplauskas ne pirmą kartą organizuoja perklausas, todėl nėra naujokas šiame reikale ir surengia viską
    paprastai, bet neprastai. Jokių fanfarų, raudonų kilimų ir „gyvo“ dūdų orkestro, tačiau niekad nepamiršta
    savo svečių pavaišinti arbata, ir tai leidžia dalyviams truputi atsipūsti tarp perklausos tylių ir garsių dalių,
    nuraminti klausą, pasidalint įspūdžiais, aptarti kas patiko arba nepatiko.
    Nors ir ne pirmą kartą pavyksta sudalyvauti Česlovo organizuojamose perklausose, bet ši buvo ypatinga
    – Altec Model 19 (nineteen) matyt girdėjau jau paskutinį kartą savo gyvenime, nes jos iškeliauja pas
    naują šeimininką. Būtent joms ir buvo skirtas vakaras.

    Vos tik patenki į perklausos kambarį, staigiai pajunti kaip dingsta aidas, kuris lydėjo bendraujant
    koridoriuje bei hole. Ausys adaptuojasi gana greitai ir supranti, kad nebus erzinančių atspindžių bei aidų,
    su kuriais susiduriu daugiabučio gipskartonio dėžutėje. Nors atrodė, kad prie to jau esu pripratęs, kaip tie
    žmonės, kurie pragyvenę 50m. prie Vilniaus geležinkelio stoties naktimis nepašoka iš lovos pravažiavus
    70-ies vagonų sąstatui… nukrypau, atleiskite! Ir štai prieš akis iškyla vakaro “priežastis”, dėl kurios
    susirinkome – Altec’ai. Ir nebegaliu jų pažinti – lyg ir tie patys, lyg ir kiti. Na taip, žinojau, kad Česlovas
    atliko techninius pakeitimus, bet šiuo atveju dar ir padailino kosmetiškai. Jei senieji Altec’ai gamykliškai
    atrodė labai konservatyviai, taip kaip tuo laikmečiu buvo madinga ir matoma reklamineme buklete, tai
    naujajame apsiauste jie įgavo rafinuoto šiuolaikiškumo – tamsus blizgus lakas, tekstūra priekinėje
    sienelėje. Panašius vaizdus matydavau įvairiuose youtube vaizdeliuose, kaip japonai atrestauruoja
    senąsias JBL, Altec kolonėles. Gal dėl skonio ir neverta ginčytis, tačiau man gražu! Kad ir kaip nemėgstu
    sąvokos „hi-end“, tačiau atnaujinti Altec‘ai savo išvaizda galėtų pretenduoti į šią kategoriją. Gerai, kad ne
    savo garsu, tai būtų jiems įžeidimas. 😉
    Susirenka likę perklausos svečiai, gauname sėdimas vietas ir ta laukta akimirka prasideda. Matyt būtų
    galima kalbėti apie kiekvieną išgirstą kūrinį atskirai kaip jis buvo atkurtas, kaip skambėjo ir kokias
    emocijas sukėlė, bet per daug išsiplėsčiau. O skambėjo visko įvairiai – mono įrašas, kurio pradžioje net
    pasimečiau, kur dingo scena? Buvo ir klasikos, Ir jazz‘o, ir styginių, ir pučiamųjų, ir solo instrumentų,
    vargonų ir, kas be ko, neapsieinama be šveicariško tikslumo – Yello. Atskirai noriu padėkoti, kad buvo
    leista man pristatyti savo atsineštą diską – ačiū!

    Na, na ir kaip gi skamba? – dažnai užduodamas klausimas įvairiuose forumuose apie vienas ar kitas
    kolonėles ar visą audio sistemą? Truputį perfrazavus interneto platybėse sklandančią frazę galima
    pasakyti taip – kalbėti apie skambesį tai tas pats, kas šokti apie architektūrą… Tad geriau vieną kartą
    išgirsti, negu šimtą kartų apie tai kalbėti. Bet kalbėti norisi. Tad mano nuomonė būtų paprasta – Altec‘ai
    atlieka tikslų, precizinį darbą. Atkuria tai, kas turi būti atkurta – nesukuria šilto, šalto ar kito seksualiai
    jaudinančio/atstumiančio pojūčio. Tai lyg darbinis arklys, kuris atlieka savo darbą jau daug metų niekad
    neklysdamas. Jokios audiofilijos čia nėra ir būti negali! Scenos pločio ir gylio detalės taip puikiai
    juntamos, kad net gali įsivaizduoti kokiu atstumu nuo scenos krašto stovi solo smuikininkas,
    saksofonininkas, kaip išdėstytas orkestras. Mušamieji ir perkusija apskritai taip žavi, kad galėtum vien jų
    klausytis – tikslu, be liekamojo skambesio. Kiekvieną muzikos instrumentą praktiškai galima girdėti
    dviem akimirksnio etapais – prisilietimu ir iš paskos sekančiu skambesiu. DINAMIKA – štai kur Altec‘u
    koziris! Ji juntama tiek normalaus garsumo atkūrimo metu, tiek labai tyliose partijose – kaip smičius
    priliečia stygą, kaip palaida styga tebevirpa, kartais susiliesdama su korpusu ir tai labai žavi, net pagaugai
    per kuprą eina.
    Grįžtant prie kambario akustikos – skambant aukštiems dažniams akivaizdu, kokią didelę įtaką sudarė
    kambarys – aukštų atkūrimas toks ribinis, kad jei prislopinsi – jų pasigesi, jei pakelsi – ausys nukris.
    Dideliu garsumu klausyti žymieji Yello įrodė, kad aukštų netrūko ir nebuvo per daug. Nuo kolonėlių
    atsitraukti nesinorėjo.

    Reziumuojant – Altec‘ai ne Jums, jei norite audiofiliškai „pakaifuoti“… ne Jums, jei norite vidurius
    vartančio žemo dažnio… ne Jums, jei norite kraują iš ausų varančių aukštų dažnių… ne Jums, jei tikitės
    „pagerinti“ prastą įrašą – tai tokie būtų pagrindiniai jų trūkumai. Altec‘ai įrodė, kad yra tinkami įvairiems
    muzikos stiliams atkurti, bet jie „neužglaistys“ prasto įrašo trūkumų. Daug metų esu tikslaus monitorių
    garso šalininkas ir Altec su tokia užduotimi tvarkosi kuo puikiausiai, nepavargstu nuo jų. Didelis pliusas
    tas, kad Altec atkūrimas nekinta būnant skirtingu atstumu nuo kolonėlių. Jei su artimo lauko monitoriais
    galima dirbti iš arti, o toliau pasislinkus garsas gana stipriai kinta, tai Altec skambesys išlieka pastovus
    keičiant klausymo vietą.
    Linkiu visiems rasti kokybiškų įrašų, arba bent jau skirti laiko ir paanalizuoti esamus/turimus pamėgtų
    atlikėjų įrašus, kurie galbūt žavi savo menine verte, bet garso kokybe, deja, bet ne visuomet. Man tokius
    palyginimus pavyksta daryti būtent su monitoriais.

    • This reply was modified 7 months, 1 week ago by Belas.