Lietuvoje stebiu madą pirkti labai senus patefonus iš monofonijos laikų. Plokšteles klausantys rasdavo neblogą išeitį nepirkti plastmasinių šiuolaikinių žaisliukų, medžiodavo Garrard, Lenco, geresnius iš Dual, Linn Sondek, Thorens veteranus. Pas audiofilą-kolekcionierių matėme aukščiausios klasės EMT 927 profesionalų monofoninį patefoną, galbūt kažkur sukasi EMT 927 st stereofoninis. Apie patefonų servo pavaras siūlau perskaityti šią apžvalgą, o šiandien apie dar senesnių monofonijos laikų patefonus.
Aparatūros kolekcionierius vilioja muzikinės šarmankės, mechaniniai gramofonai, pirmieji patefonai, nes tai garso aparatūros, inžinerijos, dizaino istorija. Kitas reikalas, kai mūsiškiai monofoninius patefonus perka klausyti muziką; restauruoja, perdaro į stereo ir džiaugiasi įrenginių kokybe. Džiaugtis yra kuo, bet tai nėra geriausi įrenginiai atkurti kas stereo plokštelėse įrašyta.
1940-ieji buvo monofoninių patefonų era, o 50-aisiais žengėme į stereo. Buvo gaminami buitiniai ir profesionalūs patefonai, reikalingi radijo studijoms. Profesionalūs buvo sukonstruoti atlaikyti didelius krūvius, kinematika buvo paprasta, patikima, nesudylanti.
REK-O-KUT T-12 reklama (1947).
1959-ųjų Amerikos rinkos kataloge randu 16 patefonų. Tais laikais populiarūs buvo patefonai su automatiniu plokštelių keitimo mechanizmu (Record Changers), tačiau mums įdomesni aukštesnės klasės patefonai (Turntables). Tada lieka 13 tikrų patefonų. Tie geriausi, net brangiausi EMT buvo su sinchroniniais varikliais. Reiškia, pagrindiniai patefonų parametrai – detonacijos, rumpelis (Rumble Noise), buvo prasti.
Daugelis senųjų-gerųjų monofonijos laikų patefonų turėjo sunkius, primityvius tonarmus, kuriuose nebuvo anti-skeitingo, su tokiais sunkiai pavyktų pasiekti reikiamą tonarmas-galvutė 12 Hz rezonansą. Monofoninėms plokštelėms tie parametrai nebuvo svarbūs. LP plokštelėse lengvai pažeidžiami mikro-grioveliai, todėl reikia mažinti adatėlės svorį, naudoti kitaip nusmailintas adatėles, būtinas anti-skeitingas. Nusipirkę senųjų laikų mono-patefoną gali perdaryti į stereo, sumontuoti geresnį tonarmą, įstatyti brangią stereo galvutę, bet plokštelių suktukas bus stabdis kelyje į kokybišką LP plokštelių atkūrimą; tų su sinchroniniais varikliais detonacijos buvo ~0,1 %, variklio vibracijos persiduodavo į galvutę, todėl rumpelis būdavo maždaug -40 dB. Stereo laikų geriausių patefonų detonacijos 5 ar daugiau kartų mažesnės, o rumpelio problemos beveik nebeliko (-65 dB). Buitinių patefonų rinkoje atsirado patefonų su tangentiniais tonarmais plokštelės nuskaitymo paklaidoms išvengti.
Nusipirkęs senųjų laikų monofoninį patefoną restauruočiau ir naudočiau monofoninėms plokštelėms klausyti arba pasidėčiau į aparatūros kolekciją. Stereo LP plokštelėms klausyti pasirinkimas didelis, rinkčiausi kažkurį iš auksinio patefonų amžiaus patefoną.
