Koks yra didelis jautris?

Viewing 10 posts - 1 through 10 (of 14 total)
  • Author
    Posts
  • #737
    Belas
    Keymaster

      “Didelio jautrio” siūlyčiau vadinti muzikai atkurti pritaikytas kolonėlės, kurių jautris yra 93 dB/W/m arba didesnis.
      Kolonėlių jautrį lemia žemųjų dažnių garsiakalbio efektyvumas, o taip pat kolonėlių konstrukcija.
      Didžiausią jautrį turi ruporinės konstrukcijos, leidžiančios pasiekti maždaug 110 dB/W/m jautrį.

      Garso atkūrimo sistemų (GAS) skirstymas į mažo ir didelio jautrio yra sąlyginis, bet vienas požymis leidžia nesuklysti – kolonėlių su ruporais jautris paprastai būna 93 dB arba didesnis. Pilnai ruporinių GAS jautris gali siekti 110 dB/okt.
      Muzikos atkūrimui pritaikytų didelio jautrio ŽD garsiakalbių motorai būna labai stiprūs. Ritės būna 75-100 mm diametro iš stačiakampio laido, membrana 10-15″ su akordeono tipo pakaba, žemas 20-32 Hz rezonansas, didelė membranos eiga, išlietas šasi – toks būtų tipinis didelio jautrio žemadažnio garsiakalbio konstrukcijos rinkinys.
      Didelio jautrio AS gerai atkuria mikrodinamiką, turi mažą garso signalo kompresavimą, todėl šios GAS turi didžiausią darbo tiesiškumą.
      ~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
      Prasidėjus elektroniniam muzikos atkūrimui, triodinių vientakčių A-klasės stiprintuvų galia tesiekė kelis vatus. XX a. pradžioje buvo reikalingi jautrūs garsiakalbiai ir inžinieriai tokius sukonstravo. Didelio diametro plačiajuostis garsiakalbis su lengva membrana ir stipriu elektromagnetu gerai tiko buitiniams radijo imtuvams, bet plačiajuosčiai buvo per silpni didesnei kino salei įgarsinti. Tada buvo sugalvoti specializuoti plačiajuosčiai: žemesnes muzikos oktavas atkurdavo vienas ar keli 15″, o aukštesniasias – kompresiniai garsiakalbiai su ruporais.
      Buvo nušaunami keli zuikiai:
      – dvijuostės AS su ruporais turėjo didesnį dinaminį diapazoną;
      – pilnai atkurdavo kino juostelėje arba į magnetofoną įrašyto garso dažninę;
      – turėjo mažus iškraipymus;
      – garso sklaida buvo kontroliuojama ir buvo galima tolygiai įgarsinti dideles erdves.

      Apie 1940-uosius vadovėliuose buvo aprašytos pagrindinės AS schemos, sukurti garsiakalbių analizės modeliai ir matematinis aparatas elektrodinaminių garsiakalbių parametrams įvertinti. AM radijo imtuvai atkurdavo visą transliuojamą 50 – 8000 Hz dažnių juostą, o radijo stočių garso kontrolės kolonėlės turėdavo 45 – 12000 Hz dažninę. Aukščiausios klasės radijo ir TV stotyse būdavo naudojamos dar geresnės didelio jautrio kolonėlės su 40 – 15000 Hz dažnine.
      Mažo jautrio era prasidėjo sukūrus nedidelius ŽD garsiakalbius su žemu rezonansu. Galioja dėsnis – kuo garsiakalbiai mažesni, arba norime praplėsti ŽD atkūrimą, tuo AS jautris yra mažesnis. Buitinių AS su “guminiais” žemadažniais jautris paprastai būna iki 90 dB/W/m ir tik pačių didžiausių daugiajuosčių priartėja prie 93 dB/W/m. Štai kodėl pasiūliau “93” laikyti AS skirstymo pagal jautrį riba.

      Nuotraukoje TAD-Exclusive 2251. Palyginti nedidelės, nes panaudotas 11″ žemadažnis. Garsiakalbis jautrus (94 dB/W/m), pasyvinis filtras jautrį 1 dB sumažina, bet šie monitoriai yra didelio jautrio kolonėlės.

      Exclusive-2251

      • This topic was modified 3 years, 1 month ago by Belas.
      #753
      Belas
      Keymaster

        Įrašų studijų garso kontrolės kambariuose naudojami dvijuosčiai arba daugiajuosčiai monitoriai. Toliausiai pažengę muzikos mylėtojai taip pat renkasi didelio jautrio dvijuostes arba daugiajuostes AS.

        Nuotraukoje dvijuosčiai TAD 2404 ir keturių juostų JBL 4344. Kolonėlių jautris nesiskiria, nes abiejose naudojami 15″ didelio jautrio žemadažniai:TAD Exclusive 2404 ir JBL 4344

        #760
        Belas
        Keymaster

          Kai iš JAV į Japoniją dirbti 1975-aisiais buvo pakviestas Bart Locanthi, kartu su Shozo Kinoshita Pioneer kompanijoje jiedu sukūrė puikius garsiakalbius. Amerikoje Pioneer įsteigė TAD (Technical Audio Devices) profesionalios aparatūros padalinį ir per 11 metų buvo sukonstruota aukštos kokybės viduriniojo akustinio lauko dvijuosčių studijinių monitorių. Nuo 1986-ųjų akustika pažengė, tačiau rinkoje nepastebėjau už TAD geresnių 15″ žemadažnių ir berilinių AD draiverių ruporams.

          TAD Exclusive 2402 yra daugelio pažengusių audiofilų svajonių kolonėlės.

          Pioneer-Exclusive-2402_sm

          #856
          Belas
          Keymaster

            Audiofilo siekis yra ne tik paklausyti įrašą, bet pilnai atkurti jį. Geriausiai mus patenkintų didžiųjų garso įrašų studijų įranga, todėl mėgstame į jas pasidairyti.

            S. Kinoshita Japonijoje įkūręs Rey Audio ir tai vienas žinomiausių tolimojo lauko studijinių monitorių gamintojas.  Pasaulyje daugybė didelių įrašų studijų, kur garso kontrolės kambariuose įrengti Kinoshita didelio jautrio dvijuosčiai garso monitoriai. Studijų sąrašas čia, o plačiau apie Kinoshita monitorius skaitykite čia.
            Su S. Kinoshita darbuojasi amerikietis Tom Hidley, suprojektavęs apie 600 įrašų studijų.  Pastarasis su Glenn Phoenix JAV įkūrę Westlake Audio įrašų studijų tinklą. Westlake Audio taip pat gamina įvairiausių modelių aukščiausios klasės studijinius monitorius.

            Viena didžiausių pasaulyje BOP įrašų studija su Kinoshita monitoriaisBOP Studio One

            • This reply was modified 6 months, 3 weeks ago by Belas.
            #7065
            Belas
            Keymaster

              Konstruojantis melomanas apie mano 97 dB/W/m jautrio kolonėles parašė:
              – kam reikia 97dB 150-300W kolonėlių namų sąlygomis? Jūsų techninį pagrindimą kodėl taip reikia skaičiau, bet ausims sveiko klausymo riba yra 95dB (labai retais atvejais iki 100dB), kitaip klausytojų ausys pensijos nesulauks…

              Koncertuose garsumas siekia 120 dB ir dar daugiau. Šiuolaikinių įrašų ir atkūrimo aparatūros dinaminis diapazonas toks didelis, kad suteikia galimybių koncertą turėti namie. Žinoma, jei namie garsas prastas, ranka sieks pritildyti, bet turint kokybišką aparatūrą kartais norisi trinktelti ir 110-120 dB. Tokiam garsumui pasiekti reikia didelio jautrio kolonėlių ir maždaug 200 W galios stiprintuvų.
              Paminėsiu kitą dalyką – atkurti muzikos tylą yra svarbiau!
              Kalbu apie mikrodinamiką, kai galime klausyti labai tyliai ir viską girdėti. Mažo jautrio AS mikrodinamiką atkuria prastai, todėl 55 dB garsumu muzikos nepaklausysi. Geriausios čia būtų ruporinės, bet tokios labai didelės ir super-brangios. Praktiškesnės yra AS su didelio jautrio 15″ ŽD garsiakalbiais ir ruporais, kurias matome didžiosiose įrašų studijose. Tokias ar panašias galime nusipirkti ir klausyti moderniausius įrašus nuo labai tyliai iki labai garsiai.
              Iš kitų svarbių dalykų paminėsiu garso rezoliuciją ir AS sklaidą.
              Gerai rezoliucijai reikia gero/aukšto garsiakalbių slopinimo, AS moduliai turi būti akustiškai suderinti, skyrimo ruože garsiakalbiai turi spinduliuoti sinfazišką garsą. Šie reikalavimai buitinėms daugiajuostėms praktiškai neįveikiami ir tai mus vėl veda prie didelio jautrio AS su kuo mažiau garsiakalbių.
              O dar stiprintuvai…
              Su 97 dB/W/m kolonėlėmis stiprintuvas dirbs maždaug milivato galia, o buitinėms daugiajuostėms reikės nepalyginamai daugiau tam pačiam garsumui gauti. Atsiranda proga vietoje gero-galingo AB klasės klasės stiprintuvo už tiek pat nupirkti nedidelės galios A-klasės stiprintuvą ir žingsniu priartėti prie geriausios GAS struktūros.
              Apie garsiakalbių slopinimą plačiau parašyta čia, o apie kolonėlių jautrį štai čia. Praktikos mėgėjai gali perskaityti perklausose apsilankiusių kokybiško garso ieškotojų nuomonę. Atsiliepimai neredaguojami, nurodyti kontaktai, galima susisiekti su autoriais.

              Pabaigai iliustracija.
              Paveikslėlyje dvi prancūziškos, modernios, brangios, didelės, sunkios kolonėlės. Focal išsikovojusi didelę rinkos dalį, daugelis svajotų tokias turėti, bet aš rinkčiausi didelio jautrio JMF-Audio dvijuostes. O jūs?Focal Stella Utopia EM vs JMf Audio HPM500

              Linkėjimai bičiuliui D. Č. į Airiją.

              • This reply was modified 5 months, 2 weeks ago by Belas.
              #7086
              Darius
              Participant

                Labas vakaras, kadangi man dedikuojamas postas, tai norėčiau plačiau paaiškinti, ką turėjau galvoje, nes kolonėlių jautrumas yra neabejotinai geras dalykas.

                Pradėsiu nuo 120dB. Orientacija į 120dB ir roko koncertą yra neteisinga ir žalinga sveikatai. Roko koncertuose reikia lankytis kuo rečiau ir retkarčiais nueiti nebent emocijų užtaisui, nes kokybės ten niekada nerasite (išimtys tik pavirtina taisyklę) ir negrįžtamai paliksite dalelę ausų. Kas netiki manimi, gali pasikalbėti su atitinkamos srities medikais arba pasidomėti sąrašu apkurstančių rokerių – jis ilgas. Trinktelėti namuose 110-120dB gal ir norėjosi jaunystėje kvailystėje, bet 115dB garsumu tą galima daryti tik 2min, tai kokia to prasmė? Trinksint ilgiau, be ausų pažeidimo dar prisistato ir policija:) Tikiuosi mano komentarą perskaitys daugiau žmonių, todėl raginu saugoti savo ausis, jei norite klausyti muzikos iki gyvenimo pabaigos. 95dB limitas dienai yra 2val., kas yra pakankamas laikas perklausyti tris albumus, o per metus perklausysite 1000. Su teisinga sistema, 95dB užtenka ir rokui ir metalui – klausau ir tokią muziką. Tie kas naudosis smartphone programėlėmis garsumui matuoti, rekomenduoju jas sukalibruoti. O klausantiems per ausines, ypač jaunimui, irgi reikėtų du kartus pagalvoti.

                Kaip jau iš karto pasakiau, jautrios kolonėlės yra geras dalykas ir jūs teisingai pasakėte, kad labai svarbu atkurti tylą, bet problema yra jų perteklinis galingumas (pvz. 200W 97dB jautrumo kolonėlėms), kas reiškia didelius magnetus, sunkias dėžes, didelį akustinio derinimo darbą ir t.t., rezultate išauginantį kainą iki kosminių aukštumų, nes patys klausytojai galingas didelio jautrumo kolonėles gali pasigaminti (o ir nusipirkti) tik vienetai. Pats galingumas, žinoma, nėra problema savaime, bet namų sąlygomis net 50W yra daugiau nei per akis. Kai kas sako, kad reikia atsarginio galingumo, bet taip yra dėl blogos konstrukcijos. Gal kam nors bus įdomu, kad pirmosios pasaulyje buitinės kolonėlės – Acoustic Research – buvo sukurtos 1950ųjų viduryje ir kainavo virš 200 USD, kas dabartiniais pinigais būtų virš 2000USD. Turint galvoje šių laikų kolonėles ir už 200.000USD, kyla pagrįstų klausimų, į kokius kosmosus nuvažiavo audio gaminių kainos. Industrija suvalgė pati save?

                Galingoms kolonėlėms reikia ir galingų stiprintuvų, nes kam gi galingos kolonėlės, jei negali trinktelėti:) Štai čia yra sekantis nesusipratimas, nes šiaip jau galingų stiprintuvų nereikėtų, jeigu jie būtų teisingai konstruojami, o dabar 99% stiprintuvų ir visų kitų komponentų konstruojami neteisingai. Ir aš turiu galvoje ne schemas, o pamatinius dalykus, nes galia yra išvestinis dydis, kuriuo galima ir yra manipuliuojama – viskas priklauso nuo to, ką sudauginsi, ar iš ko padalinsi, priklausomai nuo formulės. Todėl ir gauname situaciją, kai naudojame galingus stiprintuvus, bet realiai tik keletą vatų galios (dažniausiai mažiau). Tiesa, iš esmės jie dauguma tokie ir yra – realiai kelių, geriausiu atveju keliolikos kokybiškų vatų.

                Kurias iš dviejų kolonėlių aš rinkčiausi? Nesirinkčiau nei vienų, nes jos abi namuose būtų perteklinė gigantomanija, o abiejų vieta yra studijose, kuriose būtina ir trinktelėti ir paruošti įrašą visokioms, kad ir nutrūktgalviškoms, situacijoms. Šiaip net ir studijose jų nereikėtų, jei dar neapkurtę jauni rokeriai, reikalaujantys iš studijų inžinierių, kad jų albumas skambėtų garsiai ir garsiau nei John’o (čia ne mano sugalvota, o paliudyta garso inžinierių). Tada prasideda dar ir kompresijų karai ir gauname tragiškos kokybės šiuolaikinius (maždaug nuo 1992) CD ir (nuo dar anksčiau) LP. O tada bandoma sukurti aparatūrą, kuri bent dalinai “pataisytų” kompresuotus CD ir LP. Ir taip pasaka be galo. Tačiau kitaip ir negalėjo nutikti, nutolus nuo fizikos dėsnių.

                Gal mano įrašas pasirodys labai kritiškas, bet toks tikrai nėra. Kiekvienas turi teisę klausyti, ką jis girdi kaip geriausią, nes muzika, pirmiausia, yra emocija. Vieniems ją suteikia skambesio kokybė, kitiems – išleistų pinigų kiekis (ir didesnis nei kaimynas sau gali leisti:), tretiems – tiesiog malonios asociacijos iš praeities. Tačiau visais atvejais reikia saugoti ausis, nes turime tik vieną porą.

                Pagarbiai, Darius

                #7091
                Belas
                Keymaster

                  Kolonėlių efektyvumas, kontroliuojama sklaida, didelis akustinis slopinimas atveria duris į garsą, kokį girdime scenoje, iš muzikos instrumentų ar dainuojančio. Kai girdime kontraboso tamprų garsą, kai girdisi stryko mikro-šokinėjimai stygomis, kai obojaus nesumaišysi su klarnetu, o pasibaigus kūriniui tylos sekundė prislegia psichiką ir įtempia delnus ploti…
                  Manau gera proga prisiminti kas GAS kelyje man buvo svarbiasia, kodėl pasirinkau didelio jautrio GAS. Panašų kelią praėję daug kokybiško garso ieškotojų, todėl verta pašnekėti plačiau. Vakar bičiulis Darius paminėtus fizikinius didelio jautrio kolonėlių ypatumus apėjo, tai ir aš teoriją paliksiu knygoms.

                  Iki 1980-ųjų buvau klausęs ir turėjęs nemažai aparatūros. Buvau dakeliavęs iki brangių-modernių B&O Beovox M100-2 kur 13” Seas žemadažnis, vienas geriausių kupolinių skvokerių ir 20 mm super-aukštadažnis.Beovox_M100-2_info

                  Lūžis įvyko 1980-aisiais, kai pas maskvietį bičiulį Aleksandrą M. išgirdau JBL 4343 monitorius. Kambaryje radau kitų įdomybių – du Threshold Stasis galios stiprintuvus, brangiausią Mark Levinson pradinį, Kensonic RIAA, Threshold aktyvinį krosoverį, vieną brangiausių Kenwood L-07D patefoną su dviem tonarmais ir brangiausiomis Shure bei Ortofon MC galvutėmis bei Nakamichi 1000ZXL kasetinį. Maskvos standartiniame bute garsiai nepaklausysi, bet to nereikėjo – instrumentai skambėjo tikroviškai, buvo girdėti, kad garsas iš smulkių detalių, muzikantai lokalizuoti erdvėje, garsas lyg būtų scenoje, bet ne iš kolonėlių.
                  Tada aparatūros nefotografuodavome, bet parsivežiau tos pačios GAS nuotraukų iš A. M. namų Kalifornijoje.AM-room

                  Signalinė aparatūros dalis sudėta kitoje patalpoje. Kitos nuotraukos apačioje dešinėje audeklu pridengtas įspūdingas Kenwood L-07D plokštelių grotuvas.SM-aparatura_small

                  Paminėsiu, kad pas bičiulį į Maskvą atėjau su svajonėmis kažkada turėti KEF 105 arba B&W 801. Tą pasakius Aleksandras mane sukritikavo. Paminėjus apie tų laikų didžiausią naujieną, apie Heilo aukštadažnius ESS didžiosiose AMT kolonėlėse, bičiulis pasakė turėjęs ESS AMT1B ir liko labai nusivylęs.
                  Argi rasi argumentų labiau patyrusiam, kuris čia pat kambaryje gali pademonstruoti didelio jautrio GAS?! Buvau 30-metis,  prisiskaitęs teorijos, turėjau nemažai praktikos, todėl manes neapgausi. Jei bandytų, galėjau pasiimti ten kambaryje lentynoje gulinčias geriausias elektrostatines Stax ir įsitikinti kad ausys nemeluoja. Kambaryje girdėjau puikų garsą ir supratau suradęs kelią.

                  • This reply was modified 4 months, 1 week ago by Belas.
                  #7097
                  Belas
                  Keymaster

                    Pirmai progai atsiradus mano penkiajuostes Beovox M100-2 pakeitė Kalifornijoje nupirktos Altec Lansing Model 19. Pirmi garsai parodė neklydus, o pajungus aktyvinį krosoverį su Threshold stiprintuvais išgirdau įrašų gylį, plotį ir aukštį. Šią GAS klausiau gal dešimtmetį, bet kartu ieškojau dar aukštesnio taško. Artėjo 60-metis ir nusprendžiau konstruoti savo didelio jautrio aktyvines dvijuostes.
                    Sugrįžkime prie dar vieno bandymo.

                    Kažkada pagalvojau namą iškeisti į butą kur ramiai pasitikčiau dangų. Altekai būtų per dideli, todėl nusipirkau IMF TLS-80 II. Šios keturių juostų elitinės buitinės labirinto korpuse su šlovingu KEF B139, liaupsių nusipelniusiu KEF B-110 VD garsiakalbiu, vienu geriausiu Celestion HF1300 skvokeriu ir Celestion HF 2000 20 mm aukštadažniu. Dažninė tikrai plati, bet geros garso raiškos nebuvo. TLS-80 buvo brangios buitinės, jas naudodavo ir įrašų studijose.
                    15 metų nuotraukoje mano IMF TLS80 ir Altec 19. Nors abiejų kaina buvo to paties lygio, garso kokybe IMF TLS80 Altekams pasipriešinti negalėjo.20061209_smSu daug dažnių juostų lengviau gauti glotnią ir plačią dažninę, bet įrašams atkurti to neužtenka. Jei ieškoti efektyviausio sprendimo, kokybė/kaina požiūriu dvijuostės lentyninės būtų geriausias pasirinkimas. Mokslas nustato tokių AS galimybių ribas, o jei norime lipti aukštyn, pinigus reiktų leisti ne didesnėms buitinėms grindinėms daugiajuostėms už labai brangiai, bet dairytis didelio jautrio kolonėlių.

                    Esu klausęs brangių buitinių – didžiųjų Magico, Focal, Wilson, PBN Montana, Tannoy, Estelon Extreme ir dar kitokių. Daug kartų įsitikinau, kad daugiajuostės prastai atkuria sceną, prasta mikrodinamika. Mažo jautrio AS reikalauja labai galingų stiprintuvų, nes reikia pagelbėti ŽD garsiakalbiams nuslopinti parazitinį švytavimą pasibaigus signalui. Taip pat reikalingas brangus kambarys su mažais atspindžiais.
                    Prisimenu, kai Maskvos parodoje dvi dienas paklausęs buitinių GAS, kur buvo ir už milijoną, nuvykau prie JMF HPM500. Ausys atsigavo, pailsėjau. Arba būdavo, užeinu į Miuncheno High-End parodos kambarį kur GIP sistema su senoviškomis didžiulėmis GE kolonėlėmis iš amerikoniškų kino salių ir vėl apsidžiaugiu puikiu atkūrimu. Ne tik man patiko tas parodos kambarys, todėl mano išvados nėra subjektyvus vertinimas.GIP

                    Šiais laikais rinkoje vyrauja mažylės arba tos daugiajuostės už super-brangiai. Daugiajuostėms tinka nebrangūs garsiakalbiai, galima sukurti daug modelių ir kasmet “tobulinti”. Su didelio jautrio kolonėlėmis reikalai prastesni – tokių rinkoje visai mažai. Gali tekti rinktis iš naudotų arba konstruoti.
                    Prie Extreme1_2016-10-03Prie daugiajuosčių Estelon Extreme su jų konstruktoriumi A. Vasilkovas garsios Estijos firmos perklausų kambaryje.

                    • This reply was modified 5 months, 2 weeks ago by Belas.
                    #7101
                    Belas
                    Keymaster

                      Keli sakiniai apie mažo jautrio sistemų tyrinėjimus.
                      Su bičiuliais kartu klausėme modernių Genelec, užsirekomendavusių Mackey HR824 Mk1. Esu tyrinėjęs muzikos atkūrimą mažosiomis AS su pajungtu dideliu Genelec subvuferiu. Vienoje kolektyvinėje perklausoje klausėme tą patį kūrinį mažo jautrio monitoriais ir per Nidą. Išvados nepasikeitė.Genelec 8350A Mackie HR824 Genelec 8260A                     Perklausai paruoštos Genelec 8350A SAM, Mackie HR824 Mk1, Genelec 8260 APM aktyvinės AS.

                      Bičiulio Dariaus noriu paklausti – kokias didelio jautrio GAS esi turėjęs arba tyrinėjęs?

                      • This reply was modified 5 months, 2 weeks ago by Belas.
                      #7129
                      Belas
                      Keymaster

                        Atsakysiu į Dariaus teiginius apie namų garso sistemų maksimalų garsumą.
                        Darius parašė – Orientacija į 120dB ir roko koncertą yra neteisinga ir žalinga sveikatai. Roko koncertuose reikia lankytis kuo rečiau ir retkarčiais nueiti nebent emocijų užtaisui, nes kokybės ten niekada nerasite.

                        Sutinku, kad kokybiško garso koncertuose rasti sunku, bet apie 120 dB parašyta neatsakingai.
                        Niujorko universitete atlikti tyrimai rodo, kad dainininkai pasiekia 126 dB SPL artimoje zonoje arba 110 dB 1 m atstume.Maximal vocal SPL

                        Kažkuriame vadovėlyje esu užtikęs, kad operos soprano dainininkės fortissimo garsumas gali siekti 130 dB. Kondensatoriniai mikrofonai tiek gali neatlaikyti, todėl pastatomi toliau. Arba dainuodami garsiausias natas dainininkai patys atitolina mikrofoną.
                        Svarbu žinoti, kad koncertuose galimas 20 dB crest-faktorius simfoninio arba džiazo big band orkestro vidutinį 110 dB garsumą salėje paverčia į 130 dB pikinį garsumą. Geriausi mikrofonai tiek gali atlaikyti, maždaug tokį dinaminį diapazoną galima įrašyti. Koncertuose neapkurstame net tada, kai 1976-ais Londono Čarltono stadione The Who koncerte 32 m atstumu nuo garsiakalbių buvo fiksuotas 126 dB. Vėliau koncertuose buvo užfiksuoti žymiai didesni, 136 dB siekiantys SPL. Įrašuose tokio dinaminio diapazono nerasime, bet priimta, kad gera GAS turi atkurti šiuolaikinių įrašų dinamiką, siekiančią maždaug 120 dB. Net didžiausios-brangiausios mažo efektyvumo buitinės daugiajuostės tokio dinaminio diapazono kokybiškai atkurti negali.

                        Perklausose dažnai uždedu didžiausių pasaulyje Wanamaker vargonų įrašą iš CD, nes klausytojams būna įdomu žinoti ar namie galima atkurti per 64 tūkstančius vamzdžių turintį hyper-instrumentą. Filadelfijoje vykstantys koncertai šiuo instrumentu pasibaigia fortissimo, instrumento dažniai driekiasi nuo keliolikos hercų, o garsumas tikrai būna ne 95 ir ne 110 dB. Nors namie dažniausiai klausome tyliai, norint pademonstruoti GAS galimybes, suprasti ko garso sistema verta, didžiųjų vargonų, simfoninio orkestro, roko, didžiųjų džiazo orkestrų arba metalo muzikos įrašų atkūrimas didžiausiu garsumu yra būtinas.
                        Mažo jautrio kolonėlių potencialas žymiai mažesnis. Matavimai rodo, kad klausant palyginti nedideliu 95 dB garsumu atsiranda garso kompresavimas, padidėja iškraipymai. Klausytojus tai vargina ir jie  priversti klausyti muziką maždaug 60 – 70 dB diapazone. Labai tyliai mažo jautrio kolonėlėmis taip pat nepaklausysi.

                        • This reply was modified 5 months, 2 weeks ago by Belas.
                      Viewing 10 posts - 1 through 10 (of 14 total)
                      • You must be logged in to reply to this topic.