- This topic has 25 replies, 2 voices, and was last updated August 11, 2026 at 22:00 by
.
-
Posts
-
https://www.youtube.com/watch?v=TIZP9fK1_ws
Išoriniame LP takelyje ribinis dažnis siekia 20 kHz, tuo tarpu paskutiniame neviršija 7kHz. Ir tai su Hi-endu. Vinilo detonacijos viršija 4 proc, kai aukščiausios klasės magnetofono 10 kartų mažesnės.
Papildomai:
Vinile žemiau 1,000 Hz nėra stereo (nuo 1:35).O čia kaip vinilo įrašo iškraipymai mažinami spaudžiant į mp3.
Diskusija apie latvio Jurio Lapinskio įrašų kolekcijas.Kodėl muzikos neklausau iš patefono?
Patefono galvutė yra elektromechaninis garso keitiklis. Kartu tai „mikrofonas“, nes nusileidus adatai, galvutė generuoja ne tik garso takelio signalą, bet taip pat reaguoja į išorės garsus bei vibracijas. Kadangi muzikos kambaryje būna kolonėlės, garsiakalbių membranos skleidžia vibracijas, vibracijos patenka į galvutę, susisumuoja su signalu iš plokštelės ir signalas iškreipiamas. Garsas iš plokštelės būna stipresnis, tačiau į stiprintuvus visad patenka parazitiniai aplinkos signalai, o taip pat šneka arba dainuojančių draugų balsai. Techniškai, tai yra grįžtamasis ryšys, sukeliantis įrašų iškraipymus, panašius į reverberaciją. Stipriai pagarsinus, kolonėlės-patefono galvutė akustinis ryšys pasieks lygį, kai iš garso sistema “užkauks” vyraujančiu kambario ir patefono rezonansu. Panašiai kaip nutinka scenoje – „užgeneravus“ mikrofonui girdime žaižų cypimą.
Gal yra priemonių išvengti?
Įrašus galima klausyti ausinėmis. Magnetofonai į išorės vibracijas taip pat reaguoja žymiai mažiau. Išorės garsams nejautrūs CD grotuvai, FM radijas ir muzikos failai. Jei plokštelių kolekcija vertinga, arba labai mylite „patefonines procedūras“, įrenginį galite išnešti į tylią aplinką arba įdėti į sandarią “akustinę kamerą” išorės įtakoms sumažinti. Abu pasiūlymai nerealūs, todėl audiofilams patefonų siūlyčiau nenaudoti.Kaip veikia patefono galvučių mikrofonas?
Atlikau eksperimentą.
Ant nejudančios plokštelės nuleidau galvutę ir paleidau Steely Dan albumą iš CD. Klausymo vietoje garsumas buvo apie 90 dB, patefonas maždaug 3 m. atstume nuo kolonėlių. Diskas nesisuko, patefono galvutė signalo iš plokštelės negeneravo, bet dirbo “mikrofono” režimu. Galvutės signalą sustiprino Mitsubishi pradinis stiprintuvas (MM įėjimas). Signalą iš galvutės įrašiau ir klausant buvo aiškiai atpažįstamas Steely Dan „Gaslightning Abbie“ kūrinys. Trumpai buvau atsistojęs prie patefono, garsiai ištariau frazę, kurią galvutė taip pat „girdėjo“.Plokštelės buvo pagrindinis šaltinis, tačiau patefonų laikais reikalavimai garsui nebuvo dideli. Anais laikais mažai rūpėjo kiti patefonų trūkumai. Nežinojome, kad beveik 3 kartus sumažėjęs linijinis greitis plokštelės centre, kad tame geriausiame išorės takelyje signalas iš stereo galvutės su dideliais fazės iškraipymais, kad LP dinaminis diapazonas ribotas, kad plokštelė ir deimanto adatėlė susidėvi.
Patefonų laikai praeityje, bet žmones vilioja plokštelių kolekcionavimas ir muzikos iš LP klausymo specifika. Seniai iš LP kolekcionavimo pasitraukiu ir dabar mano kolekcijoje vyrauja CD.Nuotraukoje ant plokštelės nuleista galvutė, kurią veikia išorės garsai (muzika iš CD ir garsi šneka netoli patefono).
Eksperimentas trumpame filmuke.
Audiofilų, melomanų grupėje buvo aptariamas “LP vs CD” formatų patikrinimas. CD oponentas E. J. pas mane norėjo atsivežti patefoną su DAVA “Major” galvute ir įrodyti, kad išgirdęs vinilą, CD fonoteką iškeisiu į vinilo. Renginiui ruošiamės, bet kilo noras pažvelgti į LP iš arčiau.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~Reveransas vinilui…
Didžiausias turtas – fonoteka. Plokštelių laikais vakarietiškas albumas kainavo džinsus, iš JAV gautos plokštelės buvo nuomojamos po 5 rublius už valandą, būdavo eilė norinčių įsirašyti, todėl LP iš voko išimdavome atsargiai ir plautomis rankomis. Vinilinė plokštelė minkšta, lengvai pažeidžiama, greitai susidėvintis daiktas. Aplink LP daugybė netikėtumų – palikai ant stalo, atsėlino vasaros saulė ir sugrįžęs iš darbo randi susibangavusią brangenybę. Esu tą patyręs…Svarbiausias plokštelių ilgaamžiškumo garantas yra maža galvutės prispaudimo jėga. Vinilo aukso laikais ieškodavome patefonų ir galvučių, leidžiančių LP klausyti su 1 gramo ar net mažesne jėga. Shure V15 deklaruodavo 0,75 – 1,25 g., bet rinkoje buvo daug kitų galvučių, leidžiančių man nustatyti 1 – 1,5 g. svorį.Patefono galvučių konstrukcija paprasta. Senąsias keramikines palyginčiau su kastuvu, o dinamines MM ir MC – su karučiu. Moderniausios optinės taip pat nesudėtingos, bet MC ir optinės reikalauja priedų, todėl gaunasi karutis su priekaba. Gyvename audiofilų eroje, žmonės ieško sunkumų, bet aš mėgstu tiesiausią kelią.
Kas lemia prispaudimą (LP ilgaamžiškumą)?Pirmiausia, adatėlės paslankumas. Adatėlės forma taip pat svarbu. Konusinės formos adatėlės kontakto su vinilu plotas labai mažas, mechaninis spaudimas būna didelis (~4 kg/kv. mm), todėl kontakto vieta įkaista (160° ir daugiau). Elipsinės adatėlės kontaktavimo plotas didesnis, įkaitimas mažesnis, plokštelė mažiau dyla. Moderniausios-brangiausios Shibata ir MicroRidge adatėlės dar labiau apsaugo plokšteles. Pastaroji forma panaši į plokštelių gamyboje naudojamą rėžtuką, todėl atkūrimas tiksliausias. MicroRidge adatėlė taip pat ilgiau tarnauja, nes smaigalio dilimas nepakeičia geometrijos. Su MicroRidge reikalingas tikslesnis patefono sureguliavimas, bet tai papildomas malonumas stebėti kaip gerėja garsas.Kokią įtaką turi kitos „karučio“ dalys?Adatos laikiklis turi būti lengvas, tvirtas, šilumai laidus ir greitai perduodantis virpesius. Adatėlės „pakaba“ yra svarbus paslankumo ir glotnios dažninės komponentas. Stangresnė galvutės pakaba gerina impulsinius parametrus, bet reikalauja padidinti svorį ( = sparčiau gadinti plokštelę).Galvučių „motorai“ seniai ištobulinti. Geriausi Alnico-5 magnetai, iki šiol tokių galima nusipirkti iš JAV ar Japonijos. Norint išsiskirti, galima sugrįžti į senovę – motoruose naudoti elektromagnetus. Galvutė su elektromagnetu retenybė, todėl tai kolekcionierių sritis. Mažiau patyrusius vinilo mėgėjus elektromagnetas, įvyniotas į „išskirtinio garso“ ar „muzikalumo“ vystyklus gundo. Man tai bereikalingas galvos skausmas. Dalykas paprastas – elektromagneto ritė didina galvutės svorį, reikalingas specialus tonarmas ir išorinis maitinimo šaltinis. Jei nuolatinių magnetų nebūtų, visi svajotume sukonstruoti galvutę be elektromagnetų, tiesa?Jei vertingą kolekciją turėčiau…Nenaudočiau galvutės, reikalaujančios daugiau 2 gramų svorio. Galbūt pirkčiau optinę galvutę, nes didelis išėjimo signalas (70 mV) labai vilioja. Jei nX k€ už optinį komplektą būtų gaila, dairyčiausi MC su MicroRidge adatėle; pasišnekėčiau su Vidmantu T. iš „Reed“, paskambinčiau Aidui Š. iš „Aidas Cartridges“ dėl galvutės pasirinkimo ir eičiau gaminti didesnę spintą vinilui sudėti.DAVA ar AIDAS?DAVA dizainas patinka, bet gamintojas duomenų nepateikia. Autorius sako, kad motoro konstrukcija panaši į Neumann DST, kuriai reikalingas 6,5 g. (!) prispaudimas. Nežinau DAVA galvučių paslankumo ir prispaudimo, bet DAVA „Major“ prispaudimas tikriausiai dvigubas negu reikalingas „Aidas Cartridges“ galvutėms (1,9 g.). Ar iš karučio nesigaus “Major” plūgas plokštelėms arti? Apie tai turi pagalvoti DAVA pirkėjai.Man patinka DAVA „Soul“ konstrukcija, kai ritelės arčiau plokštelės griovelio ir kai naudojama MicroRidge adatėlė. Deja „Soul“ adatėlės prispaudimas, kaina (~9000) ir papildomi rūpesčiai mane skatina dairytis Aido galvučių.Dalinuosi lentele iš interneto apie DAVA.
Negaliu patikėti, kad iki šiol DAVA gamina galvutes su kaktuso spygliais?! Visai kolekcinis reikalas… O gal internetas blūdija?..
Lauksiu pamatyti patefoną su DAVA “Major”, sužinosiu prispaudimo jėgą, paklausysiu muzikos ir galbūt mano reveransas bus į kitą pusę?Kitame paveikslėlyje parodyta, kad didžiausias adatėlės su plokštele kontaktavimo plotas yra S.A.S. (MicroRidge) ir Shibata, o konusinė forma prasčiausia.
Taip pat dalinuosi lentele, kurioje monofonijos laikų galvutės. Plokštelių tausojimo būdai buvo atrasti vėliau (stereofonijos laikais), bet yra norinčių plokšteles groti dideliais svoriais.
AIDAS CARTRIDGES aprašymai išsamūs, plati nomenklatūra, todėl lieku stebėti Aido komandos darbą. Iš nebrangių dėmesį traukia Malachit Silver.
Apie plokštelių susidėvėjimą, apie adatėlių smaigalio įkaitimą ir kitus „vinilinius“ ypatumus: https://pspatialaudio.com/stylus_wear.htm
Apie plokštelių ilgaamžiškumą ir galvutės prispaudimo jėgą
Bičiulis-audiofilas ruporines kolonėles klausančiam kitam bičiuliui rekomenduoja rinktis senųjų laikų sunkią-kietą patefono galvutę ir jai tinkantį senovinį tonarmą. Siūlymui nepritariu, nes didesnis prispaudimo svoris iššaukia plokštelių degradaciją.
Žemiau platesnis komentaras ir argumentai.Plokštelių ilgaamžiškumo klausimą nagrinėjo ir daug medžiagos pateikė Shure inžinieriai. Patefoninių archyvų seniai nevarčiau, bet vakar prisėdau ir atkūriau senus “suvokimus” apie patefonų prispaudimo jėgos įtaką plokštelių degradacijai.
1954-ais Shure paaiškino, kad vinilo takelis labiausiai dėvisi dėl takelyje esančių deimanto dulkių ir dėl ten esančių nešvarumų. Judančiai adatėlei ta “abrazyvinė pasta” yra priemonė grioveliui gadinti.
Suprantame, kad vinilo takelio degradacija reiškia iškraipymų padidėjimą, S/N sumažėjimą, tačiau tyrimuose Shure pasirinko lengviausiai išmatuojamą 15 kHz signalo sumažėjimą. Platybėse rasite medžiagos apie Shure tyrinėjimus, o raktiniai žodžiai būtų “groove wear” ir Shure.Keli sakiniai iš mano archyvų, kuriuos papildžiau pasibastęs po gūūglus.
1961 m. Shure darbuotojas Andersonas tyrime matavo aukštųjų dažnių charakteristikos pokytį po 20 grojimų ir su Shure M3D galvute gavo tokį rezultatą:
– 3g prispaudimas – praktiškai 0 dB;
– 6g – 15 kHz lygis sumažėjo apie -2 dB;
– 9 g – apie -5 dB.Pastebėta, kad esant didelei jėgai, labai reikšminga dėvėjimosi dalis įvykdavo jau per pirmą grojimą.
Galima daryti išvadą – jei 3 g su ano meto konusine galvute po 20 grojimų nesukėlė išmatuojamo 15 kHz kritimo, tai 2 g su tvarkinga šiuolaikine konusine deimantine adatėle yra gana švelnus plokštelių naudojimo režimas.
Kitame (1978 m.) Shure kataloge radau parašyta, kad 50 kartų pragrojus LP su 1g prispaudimu, pastebimo pažeidimo nebuvo.
Išvada sau pačiam ir dalykus suprantančiam audiofilui – nesirinkčiau galvutės, kuriai reikalingas didesnis kaip 3 g VTF.Nevertinant adatėlės susidėvėjimo įtakos plokštelei – sudėvėta galvutė stipriai trumpina plokštelės amžių – 15 kHz AD atkūrimo degradacija po 20 pragrojimų nauja adata būtų maždaug tokia:
– 1g prispaudimas – degradavimas labai mažas ir praktiškai neišmatuojamas;
– 2g – mažas;
– 3g – vis dar artimas 0 dB;
– 4g – apytikriai -0,5 dB;
– 6g – apie -2 dB;
– 9g – apie -5 dB.Akivaizdu, kad plokštelės aukštųjų dažnių degradavimas didėjant prispaudimui auga gerokai sparčiau negu tiesiškai.
Shure taip pat tyrinėjo elipsines adatėles, o jų išvada tokia:
“Elipsinės adatėlės pranašumas yra ne savaime mažesnis plokštelės dėvėjimas, o geresnis aukštųjų dažnių griovelio sekimas. Mažas dėvėjimas gaunamas tada, kai elipsinė adatėlė dėl geresnės mechaninės sistemos gali patikimai dirbti su mažesniu prispaudimu (mažesniu VTF).”Įdomus buvo 1966 m. Stereo Review žurnale straipsnis, kuriame aptariama, kad maždaug 1,3–1,5 g srityje nuolatinė plastinė vinilo deformacija gali jau nebevykti arba būti labai maža, nes neperžengiama medžiagos tamprumo riba. Senojoje techninėje literatūroje taip pat rasime teiginį, kad virš maždaug 2–2,5 g vinilo dėvėjimasis ima didėti labai ryškiai.
~~~~~~~~~~~~~~~~~
Galima daryti tokias išvadas:
A) 1–1,5 g VTF: jei galvutė tikrai gali patikimai sekti griovelį, esame zonoje, kur nuolatinis griovelio dėvėjimas gali būti labai mažas. ~2–2,5 g VTF: prasideda pereinamoji sritis. 3 g ir daugiau – didėjant VTF, griovelio plastinės deformacijos ir aukštųjų dažnių praradimo rizika ima augti labai sparčiai.B) Pavojus nėra vien „sunki galvutė“. Pavojinga kombinacija yra didelė reikalinga VTF, mažas galvutės paslankumas ir didelė tonarmas–galvutė masė. Didelio paslankumo galvutė lengvame tonarme gali patikimai sekti griovelį maždaug 1–1,5 g jėga, todėl vinilas lieka gerokai arčiau elastingos, o ne plastinės vinilo deformacijos būsenos, vedančios į LP degradaciją.
C) Šiais laikais plokštelės brangios ne dėl sumokėtų €, o dėl to, kad mėgstamiausi senieji albumai nepakartojami. Įrašų iš LP atkūrimas neišvengiamai gadina didžiausią turtą – plokšteles, todėl prieš renkantis “sunkią” galvutę ir tonarmą, pagalvokite apie fonotekos likimą.
Empyrinė plokštelėje įrašyto 15 kHz signalo degradavimo priklausomybė nuo galvutės prispaudimo jėgos:
- You must be logged in to reply to this topic.