- This topic has 17 replies, 2 voices, and was last updated November 13, 2023 at 12:25 by
.
-
Posts
-
Kodėl nedidelėms mažo jautrio kolonėlėms reikalingi galingi stiprintuvai?
Muzikos signalas driekiasi iki žemiausių dažnių, todėl net mažų lentyninių dažninė prasideda nuo maždaug 50-70 Hz. Tokiems dažniams atkurti naudojami garsiakalbiai su žemu rezonansu, o rezonansą lemia membranos svoris ir membranos pakabos paslankumas. Lentyninių AS maži žemadažniai būna su minkštomis pakabomis ir su didele membranos eiga didesniam garsumui gauti. Pasibaigus signalui tokiems žemadažniams reikia laiko membranai sugrįžti į ramybės padėtį ir kažkurį laiką membranos vibruoja rezonanso dažniu. Šį parazitinį garsą nuslopinti galima akustiškai, naudojant uždaro tipo korpusus, bet čia atsitinka kita blogybė – uždari korpusai prasčiau atkuria žemiausius dažnius. Korpusai su FA geriau atkuria žemiausius dažnius, yra populiariausi, bet AS su FA pereinamasis procesas pasibaigus signalui būna ilgesnis.
Parazitines mažų/nejautrių ŽD garsiakalbių membranų vibracijas galima nuslopinti elektriškai stiprintuvais su labai maža išėjimo varža. Stiprintuvų srityje galioja kita priklausomybė – galingesni paprastai turi mažesnę išėjimo varžą ir užtikrina didesnį slopinimą (didesnis DF). Štai kodėl nedidelėms AS su palyginti silpnais motorais (silpnomis ritėmis) tenka rinktis galingą/brangų stiprintuvą.Nuotraukoje KEF LS50 su Threshold Stasis-2. Eksperimentuodamas į kolonėles paduodavau iki 200 W galios ir mažos kolonėlės skambėjo geriau negu su 60 W galios stiprintuvu. Kyla pavojus sudeginti kolonėles, todėl eksperimentai rizikingi, turi būti trumpi.
Filmukas, kuriame įrašytas ADS L-10 ir KEF LS50 palyginimas čia. Kada pajungtos KEF LS50 parodo stiprintuvo dešiniojo kanalo indikatoriai. Indikatoriai rodo, kad galia siekia 200 Vatų.Koks Sugden A-klasės galios stiprintuvų techninis potencialas?
Sugden A21 pasirodė 1967. Nepamenu kitų gamintojų, kurių produkcijos sąraše anuo laiku būtų A-klasės tranzistorinių galios stiprintuvų.
A21 buvo pradžios kelyje į gerą (teorinį) įtampos stiprintuvą, daugeliu parametrų galėjo konkuruoti su lempiniais. Muzikos mylėtojams 10 W galios užteko, nes 7-ame dešimtmetyje rinkoje buvo daug didelio jautrio kolonėlių. Tada vyravo lempiniai, bet viliojo patikimesni, kompaktiškesni, nuo įjungimo momento pradedantys groti be išėjimo transformatorių tranzistoriniai stiprintuvai.
Sugden A21
7-ame dešimtmetyje puslaidininkiai sparčiai progresavo, šalia p-n-p atsirado n-p-n komplementariniai tranzistoriai, o netrukus ir MOSFET komplementariniai didelės galios tranzistoriai. Primityvių stiprintuvų su vienpusių maitinimu ir skiriamuoju kondensatoriumi era pasibaigė, bet Sugden iki šiol gamina A21 ir panašius. Amerikos rinkoje Sugden nebuvo, todėl apie šį Anglijos gamintojo sužinojau jau šiais laikais.
Sugden A21SE
Modernaus Sugden A21SE deklaruojami parametrai:
Line Input Sensitivity: 110mV @ zero attenuation for full output
Power Output: 30 Watts into 8 Ohms both channels working
40 Watts into 4 Ohms both channels working
Frequency Response: +/-1 dB 12 Hz-141 kHz
Bandwidth: 6 Hz-280 kHz
Signal to Noise: >90 dB
Gross Weight (packed): 15 kg
Dimensions: 115 x 430 x 360 mmSugden stiprintuvuose nedidelis stiprinimo laipsnių skaičius – gal tai privalumas?
Dėl stiprinimo kaskadų skaičiaus pergyventi nereikėtų. Garso įrašymo grandyje įrašų studijose naudojami mikšeriniai pultai, limiteriai, reverberatoriai, ekscaiteriai, susidaro gal šimtas nuosekliai sujungtų operacinių stiprintuvų. Yra dvi mokyklos: minimalistinė, kai kažkokia paprasta muzika įrašoma tiesiogiai be signalo apdorojimo, bet sudėtingesnė muzika dažniausiai įrašoma su daugybe signalo apdorojimo procedūrų. Labai gerą garsą rasime ir ten ir čia, tik daugiau garso signalo apdorojimų reikalauja aukštesnės kvalifikacijos viską suvaldyti.
Daugiau grandžių atkūrime taip pat nereiškia kokybės praradimą. Netgi priešingai – siekiant pagerinti dinaminį diapazoną naudojamas dviejų analogiškų stiprintuvų lygiagretus jungimas. Arba tiltinis dviejų stiprintuvų galios jungimas leidžia 4 kartus padidinti galią.Ar galima kalbėti apie stiprintuvo parametrus, nuošalėje palikus kolonėles?
Kuo geresnis stiprintuvas, tuo jis labiau tiks įvairioms kolonėlėms pajungti. Kitaip sakant – stiprintuvo ir kolonėlių ryšys yra nedidelis. Kolonėlių darbas priklauso ne nuo stiprintuvo, bet nuo aplinkos (kambario), tai yra neatsiejamas “akustinis” tandemas. Minimalistinis garso signalo kelias yra graži legenda apie elektronikos įrenginių kokybę.Apie tranzistorinių galios stiprintuvų slopinimo didinimo būdus.
Stiprintuvo DF nežymiai priklauso nuo apkrovimo (AS) varžos, ta priklausomybė siekia ~10 kartų. Stiprintuvo vidinė (išėjimo) varža priklauso nuo galinių tranzistorių darbo srovės ir maitinimo šaltinio vidaus varžos. Stiprintuvo išėjimo varža gali kisti labai dideliame diapazone, nuo 10 iki beveik 0 Omų. Šis parametras yra DF formulės vardiklyje, todėl būtent stiprintuvo išėjimo varža lemia DF dydį.Kadangi slopinimas (DF) labiausiai priklauso nuo stiprintuvo išėjimo varžos, pagrindinis DF didinimo būdas yra stiprintuvų vidaus varžos mažinimas.
Paveikslėliuose kelios A-klasės vientakčių galios stiprintuvų schemos.
1 paveikslėlyje matome, kad Sudgen A21 stiprintuvo galiniame kaskade dirba vienas tranzistorius. Tokio stiprintuvo išėjimo varža palyginti didelė, o DF – žemas.2 paveikslėlyje analogiška situacija tik stiprintuvas iš modernesnesnių komponentų. Pass Labs Aleph Zen 10 W stiprintuvo išėjimo varža palyginti didelė, o DF taip pat bus žemas.3 paveikslėlyje tos pačios klasės 30W Aleph 3 stiprintuvas su lygiagrečiai dirbančiais dviem lauko tranzistoriais. Dar vienas lygiagrečiai dirbantis tranzistorius išėjimo varžą sumažina dvigubai, o DF atitinkamai bus didesnis.4 paveikslėlyje 200 W A-klasės tos pačios struktūros Pass Labs Aleph 1.2 su dvylika lygiagrečiai dirbančių išėjimo tranzistorių. Lygiagrečiai sujungus daug tranzistorių, bendoji stiprintuvo vidinė varža yra labai maža, o DF atitinkamai – didelis.Artėjant prie idealaus įtampos stiprintuvo, vidaus varža būna labai maža, todėl įtakos turi stiprintuvų apsaugos schemos apsaugos relių kontaktų varža. Retai kada geriausių stiprintuvų su reline apsauga DF siekdavo 500, bet panaudojus MOSFET’inius raktus šiuolaikinių tranzistorinių stiprintuvų DF pašoko iki ~1000.AD ruože DF įtakoja (mažina) galios stiprintuvų išėjime esantis droselis (induktyvumas), bet DF sumažėjimas AD ruože nėra labai svarbus. Labai aukštas DF nėra siekiamybė, bet sviestu košės nepagadinsi. Ypatingai, kai patiekalas iš šiuolaikinių lentyninių AS su nedideliais ŽD garsiakalbiais ir selektyviais filtrais jose.Sveiki,
turiu stiprintuvą, kurio techniniai parametrai tokie:
Stiprintuvo kolonėlių pajungimo rekomendacijos tokios:
Turimų dvijuosčių kolonėlių tech. parametrai:
Nominali varža: 6 Omai;
Rekomenduojama stiprintuvo galia: 30 – 150 W;
Dažnių diapazonas: 39 – 26 000.Klausimai:
1. Norint prie stiprintuvo prijungti 4 kolonėles (A ir B), iš rekomendacijos sprendžiant kolonėlių minimali varža turi būti 16 omų, čia turima omeny, kad kiekvienos kolonėlės varža turi būti 16, ar visų kolonėlių suminė varža turi būti 16? Ar galim tarkim prie tokio stiprintuvo pajunginėti 4 kolonėles po 6 omus?
2. Pirmas klausimas kyla dėl to, kad žiūrint į stiprintuvo tech. parametrus, yra nurodyta stiprintuvo galia prie 2/4/6/8 omų. Jei prie stiprintuvo nerekomenduojama jungti kolonėlių su žemesne nei 8/16 omų varža, kam tada nurodoma galia prie 2/4/6/8 omų?
3. Keičiant stiprintuvą, kokios min. galios stiprintuvo ieškoti atsižvelgiant į kolonėlių parametrus? Turiu omeny, kolonėlių gamintojo rekomenduojama stiprintuvo galia gana didelio diapazono 30-150, tai pvz. stiprintuvo su 80 W/kanalui užtenka, ar reikia 150 W/kanalui, kad kolonėlės skambėtų tinkamai?
4. Kolonėlių diapazonas iki 26 kHz, o stiprintuvo iki 20 kHz, tai logiškai mąstant toks stiprintuvas nesugebės niekaip pilnai atskleisti šių kolonėlių potencialo, ar teisingai? Ar visgi verta pasikeisti į stiprintuvą su platesniu diapazonu (turint omeny, kad muzikos klausomasi standartiškai įrengtame 35 kv. m. kambaryje, o standartinio žmogus ausis virš 20 kHz negirdi)?
5. Kokio min. skerspjūvio ploto laido reikia šioms kolonėlėms ir stiprintuvui, jei vienos kolonėlės pajungimui reikia 3 metrų ilgio laido.Suprantu, kad šia klausimai gali pasirodyti juokingi patyrusiam klausytojui, bet aš toks nesu. Mėgstu, kad būtu daroma teisingai. Iš anksto dėkoju už atsakymus 🙂
Pirmiausia išsiaiškinkime pradžios sąlygas.
Stiprintuvo parametrai rodo, kad tai kažkoks ypatingas įrenginys, gamintojas kažką pripainiojo arba nutyli.
Kalbu apie tai, kad tranzistorinių stiprintuvų galia paprastai būna didesnė mažėjant apkrovimo varžai, o čia nurodyta didesnė galia prie 8 Omų (140 W) negu prie 4 (115 W). Deklaruojant galią gamintojas nurodo skirtingus iškraipymų lygius, o kitoje eilutėje paminėti 8/6/4/2 Omų apkrovimai. Jei 2 Omų aplrovimas galimas, tada stiprintuvas yra geras. Neramina nurodytas Minimum RMS Power Output parametras, nes minimali išėjimo galia priklauso nuo įėjimo signalo amplitudės, o pauzėse gali būti ir nulis 0 Vatų.
Apie kolonėlių pajungimą taip pat pripainiota; jei į A arba B išėjimo jungtis galima pajungti ne mažiau kaip 8 Omų apkrovimą, reikštų stiprintuvas negali dirbti su 4 arba 2 Omų kolonėlėmis. Tą patvirtitų kita eilutė, kur nurodytas 16 Omų apkrovimas stiprintuvui dirbant su A ir B apkrovimu. Prieštaringas gaunasi nurodymas paskutinėje eilutėje – Bi-wiring režime galima jungti ne mažiau kaip 8 Omų apkrovimą. Tai reikštų, kad stiprintuvas 4 Omų apkrovimą atlaiko. Štai kodėl prieš konsultuojant reikėtų žinoti koks tai stiprintuvas. Tokio parametro aplamai neturėtų būti.Kolonėlių gamintojo deklaruojama 6 Omų nominali varža taip pat nepasako kokia minimali AS varža dažnių diapazone. Šiuolaikinės AS gali būti su selektyviais filtrais, filtrai dažnai būna sukonstruoti atmestinai ir tada varža nukrenta dvigubai, susidaro nepalankus varžos ir garso fazių išsidėstymas. Nepasiekus maksimalios galios stiprintuvas gali perdegti. Arba reikalingas brangus stiprintuvas, galintis dirbti į 2 Omų apkrovimą.
Galbūt kolonėlių ir stiprintuvo modelis leistų grįžti prie AS pajungimo modeliavimo – parašykite.Yamaha pateikdavo geresnius aprašymus. M-5000 stiprintuvo aprašymas pilnesnis, bet šis jūsų yra iš žemesnės lentynos. Aparatūra naujoviška, schemų rasti nepavyks, todėl parašysiu “inžinerinius samprotavimus”.
Dali Oberon 5 kolonėlės nėra lengvas apkrovimas. Kadangi du žemadažniai, tokiose AS dažniausiai būna naudojamas lygiagretus 8 Omų garsiakalbių jungimas, tada nominali varža yra ~4 Omai. Jūsų Yamaha su viena pora 6 ar 4 Omų kolonėlių varža turėtų dirbti be problemų. Jei prie kitų stiprintuvo išėjimo lizdų jungsite antrąją porą, reikėtų vengti vienu metu klausyti abi (A ir B) kolonėlių poras. Pajungus abi, tikriausiai suveiktų stiprintuvo apsauga, parodanti perkrovimą. Jei kolonėlės būtų 8 Omų, tada galėtumėte klausyti įjungęs abi poras.
Žemiau išmatuota Dali Opticon 8 su dviem 8″ ŽD garsiakalbiais kompleksinės varžos grafikas, rodantis, kad kolonėlių varža ŽD ruože yra 3 Omai:
Ačiū, kad paraginote atsakyti į kitus klausimus.
Keičiant stiprintuvą, kokios min. galios stiprintuvo ieškoti atsižvelgiant į kolonėlių parametrus? Turiu omeny, kolonėlių gamintojo rekomenduojama stiprintuvo galia gana didelio diapazono 30-150, tai pvz. stiprintuvo su 80 W/kanalui užtenka, ar reikia 150 W/kanalui, kad kolonėlės skambėtų tinkamai?
Jūsų kolonėlės su nedideliais ŽD garsiakalbiais, todėl nuo maždaug 40 W galios prasidės kompresavimas. T.y., pagarsinus dvigubai, nuo tam tikros galios garsumas padidės nebe proporcingai. Atrodytų, 80 watų tikrai užtenka, tačiau daugumai stiprintuvų galioja taisyklė – didesnės galios stiprintuvai turi mažesnę išėjimo varžą ir dėl to būna geresnis elektrinis slopinimas. Buitinėms daugiajuostėms slopinimas (DF) svarbu, todėl su didelės galios stiprintuvais dauguma AS skamba geriau. Atsakymas dar labiau komplikuojasi, jei vertiname stiprintuvo struktūrą; tikros A-klasės tranzistoriniai stiprintuvai būna nedidelės galios, tačiau išėjimo kaskadai būna galingi, gali dirbti į sunkų apkrovimą ir toks 20-30 W stiprintuvas skambės geriau už žymiai galingesnį AB-klasės stiprintuvą.
~~~~~~~~~~~~~~~~
1. Perkant stiprintuvą siūlau įvertinti garso pagerėjimą ir investiciją į stiprintuvą. Kalbu apie GAS komponentų subalansavimą pagal kainą.
2. Jei nupirksite A-klasės, šiandien per brangų tranzistorinį stiprintuvą, pagerėjimas galbūt nebus labai ryškus, tačiau tai gali paskatinti keisti kolonėles, atveriant kelią į geresnį garsą.
3. Kelyje į garso kokybę svarbu nepamiršti kambario, reikia pasilikti pinigų, laiko ir jėgų muzikos kambario akustikai pagerinti.
4. Kolonėlės yra svarbiausias GAS komponentas. Kadangi kolonėlės ir kambarys neatsiejama, investicija į kambarį yra vertinga klausant bet kurios aparatūros.4. Kolonėlių diapazonas iki 26 kHz, o stiprintuvo iki 20 kHz, tai logiškai mąstant toks stiprintuvas nesugebės niekaip pilnai atskleisti šių kolonėlių potencialo, ar teisingai? Ar visgi verta pasikeisti į stiprintuvą su platesniu diapazonu (turint omeny, kad muzikos klausomasi standartiškai įrengtame 35 kv. m. kambaryje, o standartinio žmogus ausis virš 20 kHz negirdi)?
Jūsų kolonėlių aprašyme nurodyta viršutinė atkuriamų dažnių riba yra orientacinė, nenurodytas dažninės netolygumas, nėra duomenų apie iškraipymus. Elektroninė aparatūra, tame skaičiuje – stiprintuvai yra tiesiškesnis įrenginys, nors skaičiai gali būti prastesni už kolonėlių arba ausinių.
Teisingai pastebėjote – 20 kHz yra pilnai pakankamas dažnis, kurio mes nebegirdime.Aukščiausių dažnių girdėjimo priklausomybė nuo klausytojo amžiaus žemiau paveikslėlyje:
Renkantis stiprintuvą, į aukščiausių dažnių atkūrimą galite nežiūrėti.
- You must be logged in to reply to this topic.