- This topic has 18 replies, 2 voices, and was last updated March 6, 2025 at 11:12 by
.
-
Posts
-
5. Kokio min. skerspjūvio laido reikia šioms kolonėlėms ir stiprintuvui, jei vienos kolonėlės pajungimui reikia 3 metrų ilgio laido?
Jūsu kolonėlių varža nedidelė, todėl laidais tekės didesnės srovės. Sviestu košės nepagadinsi, bet 3 m laidus galite gaminti iš 2 – 2,5 kv. mm. Jei bus storesni, turėsite atsargos ateičiai.
Crown rekomenduoja tokį laidų į kolonėles parinkimą:
Bičiulis V. J. nori suprasti lempinius ir tranzistorinius Vatus:
“10 V×0,1A =1W ir 10A×0,1V=1W. Atrodo, tas pats, bet tas tas pats iš tokių skirtingų sudedamųjų. Įdomu, ar tos sudedamosios kažkaip skirtingai veikia, tarkim, dinamikų motoriukus, ar svarbu tik W?
Ar yra dinamikams skirtumas, kai jie tą 1W gauna 10 A ir 0,1 V pavidalu, ar 10V ir 0,1A?
Klausimas kilo sužinojus, kad lempa yra įtampos stiprintuvas, o tranzistorius – srovės“1. Lempos dirba didelių įtampų, bet mažų srovių režime. Elektronikos prasme išėjimo galios Vatai bus tie patys kaip iš srovės režime dirbančių tranzistorinių stiprintuvų, bet lempiniams reikia naudoti mažoms srovėms pritaikytus (didelės varžos) garsiakalbius. Kažkada 100 ir didesnės garsiakalbių ritės varžos garsiakalbiai buvo gaminami, bet tokių srovė-garsas keitiklių (garsiakalbių) efektyvumas labai žemas. Aplinkybė ta, kad rites reikia daryti iš plonos vielos, didesnė darbo įtampa reikalauja storesnės laido izoliacijos ir gaunasi, kad plono ritės laido izoliacija užima daug vietos, krenta garsiakalbio motoro efektyvumas.
Geresnis būdas yra naudoti transformatorių didelės lempinio stiprintuvo išėjimo varžos ir nedidelės garsiakalbio varžos suderinimui. Pirminė transformatoriaus apvija būna pritaikyta dirbti su didele lempos varža, o antrinė transformatoriaus apvija būna iš storos vielos mažos garsiakalbių varžos apkrovimui pajungti. Kitaip sakant, išėjimo transformatorius “didelės įtampos” galią paveržia analogiško dydžio “didelės srovės” galia garsiakalbiams maitinti. Stiprintuvo išėjimo transformatorius gali būti bet kokio dydžio, laidai gali būti storesni, sumažėja nuostoliai.
Yra trūkumų – transformatorius sukuria iškraipymus, didėja stiprintuvo kainą, mažėja įrenginio patikimumas.
Lempinio ar tranzistorinio stiprintuvo 1 W galia nesiskiria ir mes girdime AS efektyvumui/jautriui proporcingą garsumą.2. Tranzistoriai dirba mažų įtampų režime. Galios tranzistorius lengvai gali duoti 100 W, tranzistorius paprasta sujungti laygiagrečiam darbui ir gauti bet kokią išėjimo galią į bet kokį apkrovimą. Yra aukštos įtampos tranzistoriu, būtų galima gaminti mažos išėjimo srovės įrenginius su išėjimo transformatoriais mažos varžos kolonėlėms pajungti. Taip nedaroma, nes tranzistoriai leido išvengti išėjimo transformatorių, pagerinti garso kokybę, sumažinti stiprintuvų svorį, atpiginti, padidinti tarnavimo laiką.
3. Lempinių stiprintuvų mada sugrįžo, nes daug audiofilų mėgsta sunkesnį kelią. Didžiųjų stiprintuvų gamintojų rinkoje nebeliko, todėl radosi vietos mažiukams uždirbti. Nedideliais kiekiais galima parduoti lempinius vientakčius su milžiniškais išėjimo transformatoriais ir senovinėmis lempomis už dešimtis ar šimtus tūkstančių €. Vientakčiai (SE) lempiniai pasižymi specifiniais iškraipymais (vyrauja lyginės harmonikos), klausant nesudėtingos muzikos įrašų garsas iš tokių būna sudrėkintas atlikėjų jausmais, bet tada šneka apie garso įrašų atkūrimą persikelia į rinkodaros zoną. 😊
Bičiulis S. K. privačiai paklausė –
Tranzistoriniai stiprintuvai gali būt vientakčiai ar dvitakčiai kaip ir lempiniai?
Klausimas aktualus daugeliui, todėl pakomentuosiu plačiau.Trumpas atsakymas būtų – taip, tranzistoriniai stiprintuvai gali būti sukonstruoti analogiškai kaip lempiniai; gali būti vientakčiai, dvitakčiai, gali būti su išėjimo transformatoriais arba be jų. Svarbu žinoti, kad mums svarbių tranzistorinių stiprintuvų schemotechninės įvairovės lempomis pakartoti neįmanoma.
Vakuuminės lempos dar vadinamos “elektroninėmis”, nes įkaitinti katodai skleidžia elektronus. Elektronai turi neigiamą elektros krūvį, todėl elektronams judesį link anodo gali suteikti teigiama anodo įtampa. Štai kodėl visoms elektroninėms lempoms naudojama teigiama anodinė įtampa. Jei būtų sukurtos “protoninės” lempos, tada anodų įtampa būtų neigiama ir turėtume dviejų poliariškumų “komplementarinius” vakuuminius stiprinimo elementus. Deja, lempų vystymo laikotarpis pasibaigęs ir lempinių stiprintuvų konstruktoriai gyvena ribotų galimybių, vieno poliaringumo zonoje.
Labai svarbu tai, kad vakuuminės lempos vidaus varža didelė, todėl būtinas transformatorius žemos varžos garsiakalbiams pajungti. Varžų suderinimo išėjimo tranzformatorius brangu pagaminti, mažina patikimumą ir yra papildomų iškraipymų šaltinis. Yra betransformatorinių lempinių galios stiprintuvų, bet dėl sudėtingumo tokie neprigijo.
Tranzistorių era trunka ilgiau negu lempų ir ji tęsiasi. Pradžioje buvo vieno poliaringumo, p-n-p tipo germanio tranzistoriai. Skirtingai nuo lempų, tranzistoriai yra ne įtampos, o srovės įrenginiai. Naudojama žema kolektoriaus maitinimo įtampa, todėl vientakčiame tranzistoriniame stiprintuve garsiakalbius galima jungti tiesiai į kolektoriaus grandinę be transformatorių. Jei garsiakalbiai labai mažos arba labai didelės varžos, tada reikalingas išėjimo transformatorius.
Betransformatorinis tranzistorinis vientaktis stiprintuvas su p-n-p germanio tranzistoriais
Žymiai pažangesnė yra dvitaktė schema. Turint tik vieno poliaringumo tranzistorius, dvitaktei schemai reikalingas priešingas signalo fazes formuojantis transformatorius.
Paveikslėlyje tranzistorinių nešiojamų radijo imtuvų su p-n-p germanio tranzistoriais tipinė stiprintuvų schema:
Radijo imtuvo Gauja dvitaktis stiprintuvas su fazių derinimo ir išėjimo transformatoriais
Matome, kad iki to laiko, viskas buvo analogiška kaip su lempomis.
Germanio tranzistoriniai turi svarbų trūkumą – mažą atsparumą temperatūrai. Netrukus buvo sukurti temperatūrai atsparesni silicio tranzistoriai. Atsiradus komplementariniams n-p-n tranzistoriams fazės derinimo bei išėjimo tranzformatorių aplamai nebereikėjo.
Tranzistoriai buvo patikimi, buvo galima jungti kelis lygiagrečiai ir gauti bet kokios galios stiprintuvus, tinkančius jungti bet kokio sudėtingumo AS. Žinome daugybę tranzistorinių stiprintuvų darbo klasių – A, B, AB, C, D, E, buvo pradėtas naudoti srovės grįžtamasis ryšys ir tobulinimo procesas nepasibaigęs. Plačiai naudojami lauko tranzistoriai, į rinką žengia karščiui ypatingai atsparūs, super-greiti, didelę įtampą ir galią atlaikantys galio nitrido tranzistoriai. Prognozuojama, kad iš mikrobangų krosnelių bus išstumtos paskutinės lempos – magnetronai. Tranzistoriams stiprintuvams nebūtini ir jėgos transformatoriai, todėl galima sakyti, kad stiprintuvai priartėjo prie teorinių garso stiprintuvams keliamų reikalavimų.Ar gali tranzistorinis stiprintuvas būti paprastas kaip lempa, skleisti šilumą ir panašiai skambėti?
Paveikslėlyje vientaktis tranzistorinis galios tiprintuvas su SIT tranzistoriumi, kurio charakteristikos labai panašios į lempinio vientakčio. Klausant muziką kambaryje neryškiai švies lempos ir susijaudinusiam klausytojui kels malonius prisiminimus…
- You must be logged in to reply to this topic.