Stiprintuvai

[Belas]

5. Kokio min. skerspjūvio laido reikia šioms kolonėlėms ir stiprintuvui, jei vienos kolonėlės pajungimui reikia 3 metrų ilgio laido?

Jūsu kolonėlių varža nedidelė, todėl laidais tekės didesnės srovės. Sviestu košės nepagadinsi, bet 3 m laidus galite gaminti iš 2 – 2,5 kv. mm. Jei bus storesni, turėsite atsargos ateičiai.

Crown rekomenduoja tokį laidų į kolonėles parinkimą:

 

• This reply was modified 9 months, 1 week ago by Belas.

[Saulius]

Dėkoju už išsamius atsakymus!

[Belas]

Bičiulis V. J. nori suprasti lempinius ir tranzistorinius Vatus:
“10 V×0,1A =1W ir 10A×0,1V=1W. Atrodo, tas pats, bet tas tas pats iš tokių skirtingų sudedamųjų. Įdomu, ar tos sudedamosios kažkaip skirtingai veikia, tarkim, dinamikų motoriukus, ar svarbu tik W?
Ar yra dinamikams skirtumas, kai jie tą 1W gauna 10 A ir 0,1 V pavidalu, ar 10V ir 0,1A?
Klausimas kilo sužinojus, kad lempa yra įtampos stiprintuvas, o tranzistorius – srovės“

1. Lempos dirba didelių įtampų, bet mažų srovių režime. Elektronikos prasme išėjimo galios Vatai bus tie patys kaip iš srovės režime dirbančių tranzistorinių stiprintuvų, bet lempiniams reikia naudoti mažoms srovėms pritaikytus (didelės varžos) garsiakalbius. Kažkada 100 ir didesnės garsiakalbių ritės varžos garsiakalbiai buvo gaminami, bet tokių srovė-garsas keitiklių (garsiakalbių) efektyvumas labai žemas. Aplinkybė ta, kad rites reikia daryti iš plonos vielos, didesnė darbo įtampa reikalauja storesnės laido izoliacijos ir gaunasi, kad plono ritės laido izoliacija užima daug vietos, krenta garsiakalbio motoro efektyvumas.
Geresnis būdas yra naudoti transformatorių didelės lempinio stiprintuvo išėjimo varžos ir nedidelės garsiakalbio varžos suderinimui. Pirminė transformatoriaus apvija būna pritaikyta dirbti su didele lempos varža, o antrinė transformatoriaus apvija būna iš storos vielos mažos garsiakalbių varžos apkrovimui pajungti. Kitaip sakant, išėjimo transformatorius “didelės įtampos” galią paveržia analogiško dydžio “didelės srovės” galia garsiakalbiams maitinti. Stiprintuvo išėjimo transformatorius gali būti bet kokio dydžio, laidai gali būti storesni, sumažėja nuostoliai.
Yra trūkumų – transformatorius sukuria iškraipymus, didėja stiprintuvo kainą,  mažėja įrenginio  patikimumas.
Lempinio ar tranzistorinio stiprintuvo 1 W galia nesiskiria ir mes girdime AS efektyvumui/jautriui proporcingą garsumą.

2. Tranzistoriai dirba mažų įtampų režime. Galios tranzistorius lengvai gali duoti 100 W, tranzistorius paprasta sujungti laygiagrečiam darbui ir gauti bet kokią išėjimo galią į bet kokį apkrovimą. Yra aukštos įtampos tranzistoriu, būtų galima gaminti mažos išėjimo srovės įrenginius su išėjimo transformatoriais mažos varžos kolonėlėms pajungti. Taip nedaroma, nes tranzistoriai leido išvengti išėjimo transformatorių, pagerinti garso kokybę, sumažinti stiprintuvų svorį, atpiginti, padidinti tarnavimo laiką.

3. Lempinių stiprintuvų mada sugrįžo, nes daug audiofilų mėgsta sunkesnį kelią. Didžiųjų stiprintuvų gamintojų rinkoje nebeliko, todėl radosi vietos mažiukams uždirbti. Nedideliais kiekiais galima parduoti lempinius vientakčius su milžiniškais išėjimo transformatoriais ir senovinėmis lempomis už dešimtis ar šimtus tūkstančių €. Vientakčiai (SE) lempiniai pasižymi specifiniais iškraipymais (vyrauja lyginės harmonikos), klausant nesudėtingos muzikos įrašų garsas iš tokių būna sudrėkintas atlikėjų jausmais, bet tada šneka apie garso įrašų atkūrimą persikelia į rinkodaros zoną. 😊

• This reply was modified 3 weeks, 5 days ago by Belas.

[Author]

Posts