Forum Replies Created
-
Posts
-
Taip jau gavosi, kad per diskusijas FB “Audiofilų” grupėje artimiau susipažinau su Česlovu, ir taip jau gavosi, kad Česlovas pakvietė atvykti į savo namus paklausyti naujųjų AGILŲ. Perklausa paliko tokį stiprų įspūdį, kad tuose pačiuose Audiofiluose parašiau ilgą postą apie… žodžiu, paskaitysite, apie ką 😀
“Taip jau gavosi…” – dar kartą parodo, kad gyvenime niekas neįvyksta netyčia – “taip jau gavosi”. Ten tekste rasite, kad apie Česlovą pirmą kartą sužinojau iš straipsnio “Veido” žurnale. Gal buvo kokie 2012? “NIDOS” dizainas, jų kūrėjas, o ir kaina paliko didelį įspūdį. Ir “taip jau gavosi” kad susipažinau su Česlovu artimiau:) “Taip jau gavosi” nebuvo atsitiktinių įvykių kratinys, tai buvo kryptingas ėjimas svajonės link. Tokia, tad, istorija…Pradžia buvo mano tekstas “Audiofiluose”:
Sveiki visi! Per diskusijas apie žemadažnį Faital 3wc-15 taip jau gavosi, kad iš gerb. Česlovo gavau asmeninį kvietimą atvykti pas jį į namus ir pasiklausyti naujai sukonstruotos AGILA garso sistemos. Prisėskite, nes postas, jaučiu, bus ilgas 🙂Pirmiausia, kas aš toks, kad galėčiau vertinti audiosistemos skambesį? Tikrai nepretenduoju į profesionalus – audiofilus. Esu aplankęs visas audio parodas, kurios vykdavo Radisson viešbutyje, ten su draugu eidavom per kambarius ir bandydavom suprasti, kurios sistemos norėtume 😀. Beje per vieną iš paskutinių parodų gerb. Česlovas organizavo savo “NIDA” garso sistemos perklausą. Puikiai atsimenu visas perklausos detales, kai autorius pasakojo, kaip su žmonos pagalba nustatinėjo idealią aukštadažnio garsiakalbio padėtį pastumdamas vos į priekį ir vos atgal. 😀 Netgi, prisimenu ir paskutinį demonstracijoje grotą kūrinį su trenksmu užsidarančių metalinių durų stulbinančiu garsu, kuris turėjo pademonstruoti “Nidų” dinamikos potencialą. Česlovai, pamenate?😀
Savo automobilyje esu sumontavęs trijuostę Grand zero sistemą, ne reference lygio, bet, turbūt, vienu laipteliu žemiau – Plutonium, su DSP. Kažkiek esu pripratęs prie neblogo garso, o ypač klausantis patinka girdėti aiškią scenografiją, su ant priekinio automobilio stiklo tiksliai išdėstytais instrumentais. Grįžtant prie prisiminimų, pamenu pirmą straipsnį apie Lietuvoje sukurtą brangiausią garso sistemą “NIDA”. Jau tada pagalvojau, kaip nerealu būtų susitikti su jos kūrėju. Pasikalbėti, suprasti, iš kur kilo noras sukurti tokį išskirtinį dalyką?Taigi, papuolu pas Česlovą😀. Česlovas aprodo paties modifikuotą gasiakalbį. Nuotraukoje kairiau matote originalų Altec 604, kuris turi tokį “korinį” spinduliuoklį wavehorn, tačiau, anot Česlovo, tas spinduliuoklis turi tam tikrų problemų dėl garso atspindžių kiekviename koryje (Česlovai, pataisykite, jei kažką neteisingai supratau🙈). Kaip suprantu, Česlovui, kyla mintis tą originalųjį garsiakalbį pagerinti – nulupti tą korį, vietoj jo primontuoti auksinį paplotą spinduliuoklį (juokingai skamba, bandžiau išsiversti iš anglų kalbos, bet pasiūlė dar juokingesnį – bangolaidis), kad gauti norimą aukštadažnio dispersiją, plius, numegzti kojinę ir užmauti ant to wavehorn’o.
Nemiegat? 😀 Beje, Česlovas išardo koaksialinio garsiakalbio konstrukciją ir į vidų įkiša berilinį (!) aukštadažnį! Sakyčiau, gaunasi meno kūrinys! Net žiūrint iš marketingo pusės yra labai gerai sugalvota nudažyti tą spinduliuoklį kažkokia išskirtine spalva, kad iškart išsiskirtų iš masių.Jau po truputį artėjam prie pačių AGILA kolonėlių…. Kaip jos atrodo? Pasakysiu tik tiek, kad iškart atpažinsite, kad tai Česlovo kūrinys. 😀
Gerai jau, klausome…
Ups, dar ne. Prieš pradedant Česlovas mikrofono su DSP pagalba sureguliuoja kambario dažninę į visiškai horizontalios formos flat. Čia galima būtų ilgai diskutuoti, ar tikrai “reikia” muziką klausyti visiškai suflatinus? Man pvz. labiau patinka, kai žemi pakelti bent 10dB, aukšti nuleisti bent 10dB, taip kaip natūraliai skamba kiekvienas kambarys. Kiekviename apgyvendintame kambaryje žemų bus daugiau, o aukšti bus minkštų paviršių sugerti. Prisiminkite, kaip vaikystėje klausydavot muzikos? Aš pvz. ekvalaizeryje visą laiką nustatydavau “šypsenėlę” 😀. Tačiau analitinei perklausai, flat kreivė, turbūt, tinka geriausiai.
Susėdam, klausom. Aš centre. Pirmas kūrinys. Apšilimas. Groja Kari Bremnes – A Lover in Berlin. Pirmas įspūdis stipriausias. Kas daro didžiausią įspūdį? Atspėkit. – Scenografija ir instrumentų bei balso išdėliojimas scenoje. Vokalo šaltinis susiveda, turbūt į kokį 10cm dydžio burbuliuką. Šluotelė – iš viso taško dydžio. Atrodo, kad garsas sklinda iš ore kabančio taško! Apie aukštų, vidutinių ir žemų balansą net nekalbu. Vokalistės balsas ypatingai skaidrus. Šluotelė skamba kaip kristalas. Ir, pagalvoju, žinau – berilis! Greičiausiai – berilis! Berilį man labai rekomendavo ir mano naujasis bičiulis Ernestas. Sakė, imk tik berilį. Va, sako, šilką turiu, vis galvoju, kaip jį pakeitus.
Antra daina: “Kotka”, Troitsa – baltarusių etno. Paklausykit, kažkas nerealaus. Iš kur tas Česlovas, tokią muziką traukia? 😀 Ir pas mane mašinoje stygos puikiai skamba, bet čia jos ypatingai “orinės”. Kūrinyje skamba daug visokių varpelių, fantastiška gitara, kokios tai birbynėlės ar lumzdeliai. Viskas taip oriška, skaidru. Kiekvienas instrumentas – tai taškas erdvėje. Gal lengviausia tą visą garso kokybę galima pailiustruoti Michelin restorano patiekalu, kai ant lėkštės gauni ne buzą, bet meno kūrinį – čia vos padažo patepta, čia mažas gabaliukas to, čia – kažkas, ko net nesupranti, kažkoks kaip orinis voratinklis, čia dar kažko pabarstyta… ir viskas taip dera. Taip keista. Taip skanu. Ir toks skonis, ir toks, ir kiekvienas atskirai. Gerai palyginau?😀 Įspūdį susidarėte?
Ilgai nebevarginsiu. Nebevardinsiu visų kūrinių, o paminėsiu paskutinį, bonusinį. Česlovas jau buvo užbaigęs perklausą, bet kol jo brangioji darė kavą, sako, na, dar vieną paklausom. Ir uždeda Mike Partnoy būgnus. Gaila, kad jų Tidal’yje nėra.😒 Būgnų atvaizdavimo įspūdis labai geras – staigi ataka, geras trenksmas atsiduodantis diafragmoje, žodžiu – wow. Sakau, Česlovai, šitą paskutinį būtinai įtraukite į visas perklausas. Prisiminiau, negaliu nepaminėti svarbiausio instrumento, atskleidžiančio maksimalias garso sistemos galimybes – vargonų! Kūrinys: Ales Barta, “Toccata and Fugue in D minor”. Į ką reikia atkreipti dėmesį? Ogi, į tas “sunkiausias” vietas kai gaudžia visi vargonai, kai vienu metu varo max žemi ir vidutiniai. Sunku nupasakoti. Tada, kai garsiakalbiams sunkiausia. O tiek NIDA, tiek AGILA su vargonais “susitvarkė” kuo puikiausiai!
Išvada: turime dar vieną labai aukšto lygio garso sistemą, dar vieną Česlovo kūrinį!Galvoju, kad girdėjau gero garso etaloną, su kuriuo bus labai įdomu palyginti kitas perklausomas sistemas. Jei atsirastų bičiulių iš grupės, kas galėtų pademonstruoti savo sistemas, su malonumu prisijungčiau. Dabar, kai jau pradėjau klimpti į gerą garsą, kelio atgal nebėra 🙂.
Ačiū visiems, kad paskaitėte. Tokį ilgą postą rašau pirmą kartą gyvenime, o ir šiaip facebooke nelabai rodausi 😀. Komentuokit, rašykit, džiaukitės, kūrkite!
Česlovai, dar kartą ačiū ir didžiausios sėkmės kūryboje!
Pagarbiai,
Vaidotas Samuolis
P. S. Tekste panaudojau visokių anglicizmų ne iš pižoniškumo, bet kad postas postesnis gautųsi 😀
