- This topic has 40 replies, 2 voices, and was last updated November 17, 2024 at 00:13 by
.
-
Posts
-
Pažvelgėme į kupolinių AD garsiakalbaių membranų lūžių problemą ir pamatėme, kad 1″ su minkštomis šilko membranomis problemos prasideda peržengus palyginti žemus dažnius; 1,2 kHz lazeriniu prietaisu buvo užfiksuotos pirmosios membranos deformacijos, o aukštesniuose dažniuose plasdanti membrana duoda dar didesnius iškraipymus. KEF inžinierių tyrinėjimai atlikti seniai, bet išlieka aktualūs.
Gamintojų parametruose retai randame apie iškraipymus – ką kalbėti apie intermoduliacinius! Būtent ten slypi atsakymai, kodėl moderniausių AS garsas varginantis, kodėl žmonės džiaugiasi klausydami iš LP plokštelių arba lempiniais stiprintuvais. Jei signalas itin plataus spektro, koks būna iš CD arba iš high-res falų, AS gauna negirdimus signalus ir iš netoli esančių dažnių susikuria intermoduliacijos girdimoje zonoje. Šilkiniai kupoliniai būna impregnuoti membranos iškraipymams sumažinti, bet intermoduliaciniams iškraipymams esame ypatingai jautrūs. AS su kupoliniais neblogai dirba tyliai, bet garsiau ilgai nepaklausysi. Arba reikia keltis į brangių su berilio, deimanto membranomis kolonėlių zoną. Gali padėti aukščiausiųjų muzikos oktavų atkūrimo apribojimas, bet tada reikalingas ultra-AD modulis su supertviteriu. Ne primityviai pajungtu per kondensatorių, o su pilnaverčiais filtrais ir… tada vėl su naujomis “elektroninėmis” degradacijomis.Kas dedasi žemesnių dažnių zonoje, kokiomis ligomis serga žemadažniai?
Atsiverčiau naujesnių laikų straipsnį, kur lazeriniais prietaisais buvo tyrinėjamas konusinis ŽD garsiakalbis. Straipsnis apie lazerinių tyrinėjimų ypatumus, pateikti matavimų beaidėje kameroje ir lazeriais palyginimai, bet ten yra mums įdomių dalykų.
Paveikslėlyje ŽD garsiakalbio dažninė, kai aukščiau 500 Hz membrana pradeda plazdėti (rocking mode). Dažninė išmatuota 2 būdais: beaidėje kameroje ir lazeriniu matuokliu. Lazeriu gali būti išmatuojama tiksliau, nes matuojant beaidėje kameroje mikrofoną pasiekia naudingo ir parazitinių spinduliavimų suma.
Lazeriu galima tiksliai ištirti vibracijas daugybėje membranos taškų ir gauti puikių iliustracijų.
Taip žemadažnio membranos darbas atrodo žemiausiųjų dažnių “stūmoklinio” darbo zonoje:
Štai kas prasideda prie aukštesnių dažnių:
Lūžius pažymėjus dažninėje charakteristikoje, tampa akivaizdu, kad šio tipo garsiakalbio darbą nuo maždaug 2 kHz būtina apriboti. 
Kadangi filtrai, o ypatingai – pasyviniai turi savų kaprizų, krosoveris turi pradėti veikti nuo žemesnių dažnių (nuo 1500 ar net nuo 1000 Hz). Taip membranų lūžius sumažinti galima, bet jų neišvengsime.
Šiuolaikiniai ŽD garsiakalbiai būna su plastiko arba aliuminio membranomis. Tokie turi glotnią dažninę žemiausioje darbo zonoje, atsparesni drėgmei, bet membranų lūžiai (iškraipymai) būna ryškesni. Geriausią iškraipymų slopinimą turi membranos iš popieriaus, tačiau tokių gamyba brangesnė. Ypatingai norint pagaminti drėgmei atsparias membranas.
Aukštos klasės kolonėlėms reiktų rinktis garsiakalbius, kurių dažninė užsibaigia sklandžiu kritimu. Tokių rinkoje labai nedaug ir jie yra brangūs.
Paveikslėlyje profesionalaus didelio jautrio 15″ žemadažnio dažninė su impregnuoto popieriaus membrana:
Žemiau paveikslėlyje modernaus SEAS Excel serijos nediduko 5,25 ” žemadažnio su grafeno membrana dažninė. Nepigus (apie 280 €), gerai atkuria žemiausius, bet “glotnumas” pasibaigia nepasiekus 1 kHz:
Šio elitinio šiuolaikinio garsiakalbio iškraipymai didžiausi 900 Hz zonoje, todėl darbą reiktų apriboti ~500 Hz zonoje ir esame verčiami konstruoti 3-juostę.
AudioXpress pateikia tokius SEAS Excel Graphene W16NX003 matavimus:
Rinkoje daugybė žemadažnių, bet šiais laikais nusipirkti gerą ŽD garsiakalbį labai sunku.Philips 1983 m. garsiakalbių kataloge radau 8″ žemadažnio AD80680 popierine membrana dažninę ir parametrus:
Membranos būdavo lengvos (šio svėrė 18,5 g.), palyginti žemas rezonansas (35 Hz), 50-7000 Hz dažninė, 35 mm ritės diametras ir 11 mm p-p eiga, per 90 dB/W/m jautris. Matome mažus iškraipymus ir gerai nuslopintus membranos lūžius. Toks garsiakalbis neblogai skambės ir be filtrų, o jei paimsime senovinius su Alnico arba su elektromagnetais, garsas bus dar geresnis. Viena problema – membranos iš gryno popieriaus absorbuoja drėgmę, todėl parametrai nebus stabilūs ir girdėsime laike kintantį garsą.
Plačiajuosčiai negali atkurti viso muzikos spektro, todėl reikia naudoti 2 ar daugiau specializuotų garsiakalbių. Atsiranda kitas reikalavimas – ŽD ir AD garsas turi sklisti iš vieno taško. Tik taip namie iš stereo GAS galime girdėti įrašytą sceną.
Seniai išrasti koaksialiniai taškiniam garsui sukurti. Žinome dvi pagrindines schemas: Altec Lansing 604 ir Tannoy Dual Concentric su 15″ žemadažniais bei kompresiniais AD draiveriais žemadažnių centre. Buvo ir trijuosčių koaksialinių.Danų inžinierius P. L. Jensen buvo vienas ryškiausių Hi-Fi aparatūros konstruktorių. Gamino muzikantų mėgstamus gitarinius garsiakalbius, bet mums įdomesnis yra Jensen Triaxial išradimas.
15″ ŽD garsiakalbyje sumontuotas kompresinis AD, o didžiojo membranos priekyje yra trečias, pačius aukščiausius atkuriantis aukštadažnis. Jensen Triaxial konstrukcijoje iki 600 Hz atkuria žemadažnis, 600 – 4000 Hz – kompresinis garsiakalbis, o nuo 4 kHz pradeda dirbti didelio jautrio nedidelis aukštadažnis. Galima sakyti, kad G-610B yra Tannoy koaksialinis su papildomu AD garsiakalbiu.
Trijuosčiam G-610B Jensen sukūrė A-604 filtrus ir buvo lengva sukonstruoti didelio jautrio kompaktiškas kolonėles.
P. L. Jensen gyveno Amerikoje, kur nuožmiai išradimų srityje konkuravo dvi mokyklos – WE/Altec Lansing/JBL ir RCA. Pirmoji mokykla lyderiavo, man taip pat labiau patinka Altec koaksialiniai. Jausmus padėjus šalin reikia pasakyti, kad Jensen garsiakalbiai taip pat geras instrumentas muzikai atkurti. 
Jensen Imperial su G-610B Triaxial garsiakalbiais
Akį patraukė jausmingo konstruktoriaus kolonėlės su Jensen koaksialiniais.
Neabejoju, kad į šarmankę panašios kolonėlės su Jensen 3-juosčiais džiugina autorių ir jų klausytojus.
JBL didžiuosius studijinius daugiajuosčius monitorius 1981-ais pakeitė dvijuosčiai ir buvo gaminami ilgiausiai. Iki 1996 m. buvo gaminami 4435 su dviem galingais 15″ žemadažniais ir 1″ kompresiniu draiveriu titano membrana, o 4430 monitoriai su vienu ŽD garsiakalbiu. Šie monitoriai turi mažus iškraipymus ir labai didelį dinaminį diapazoną. Skyrimo dažnis 1000 Hz, naudojami 12 dB/okt. pasyviniai filtrai, o antrasis žemadažnis 4435 monitoriuose pradeda dirbti nuo 100 Hz. Taip užtikrinamas kolonėlių priekio panelės dažninės kritimo kompensavimas ir bendroji dažninė ŽD ruože būna lygi.
Dvijuostės AS pasižymi geresne rezoliucija, todėl naujesnės kartos JBL studijiniai garso monitoriai būna dvijuosčiai. Paskutinis projektas buvo M2 su programiniais FIR filtrais.
Patyrę mėgsta 4435. Kodėl pasirinkau klausyti didelio jautrio dvijuostes aktyvines GAS?
1. Stereo įrašams atkurti reikia naudoti du taškinio spinduliavimo šaltinius ir atsisėsti per vidurį. Kadangi plačiajuosčiai garsiakalbiai kokybiškai atkurti įrašų negali, prieš maždaug 100 metų buvo sukurti žemųjų ir aukštųjų dažnių specializuoti plačiajuosčiai. 2-juostės buvo ištobulintos, atsirado koaksialinės konstrukcijos su 15″ žemadažniais (Tannoy Dual Concentric, Altec Lansing 604). Tai geras taškinis spinduliuotuvas, tačiau ŽD ir AD koaksialiniai moduliai trukdo vienas kitam dirbti, nukenčia garsas. Dvijuostėse su atskirais ŽD ir AD garsiakalbiais gali būti naudojami geriausi specializuoti plačiajuosčiai ir bet kokios konstrukcijos ruporai. Čia dar toks privalumas – koaksialiniuose išlieka tam tikras atstumas tarp ŽD ir AD garsiakalbių ričių, atsiranda AD signalo vėlinimas, o su atskirais ŽD ir AD garsiakalbiais galima sukonstruoti akustiškai suderintas GAS (pvz. CP Audio Projects NIDA).
2. Nedideliuose kambariuose gerą muzikos atkūrimą galima gauti ir su nedidelio jautrio daugiajuostėmis AS, tačiau reikėtų rinktis su didesniais žemadažniai ir VD/AD koaksialiniais garsiakalbiais.
Nuotraukoje TADL R1 3-juostė su dviem 12″ žemadažniais ir VD-AD koaksialiniais garsiakalbiais berilio membranomis:
3. Šiuolaikinių muzikos įrašų dinaminis diapazonas toks didelis, kad GAS reikia naudoti didelio jautrio AS. Tokios būna su dideliais žemadažniais lengvomis membranomis ir ruporais AD moduliuose. Kartu ateina kitų privalumų – didelės 2-juostės gerai atkuria mikrodinamiką, sumažėja reikalavimai stiprintuvams ir laidams, didelės-jautrios tinka klausyti tyliai, galima mėgautis muzika prasčiau įrengtuose kambariuose.4. Aktyvinės GAS sudėtingesnės, bet leidžia išvengti pasyvinių filtrų problemų. Aktyvinėms tinka mažesnės galios stiprintuvai, lengviau parinkti laidus ir lengviau adaptuoti. Kalbu apie patogų priderinimą prie muzikos įrašų studijų darbo įvairovės, kambario charakteristikų išsibarstymo bei vartotojo poreikių.
Plačiau apie aktyvinies GAS skaitykite čia.Vilmantas Dūda yra didelės FB grupės moderatorius, turintis daug gerbėjų. Mane glumina Vilmanto tekstai apie aukštai pasaulyje vertinamus Altec Lansing projektus, tame skaičiuje ir kritika Altec Model-19. Štai ką V. D. parašė apie Altec-19 ir apie kompresinius draiverius:
„Ganėtinai prastas garsas, bet žinoma skonio reikalas. Ir 806 draiveris geriausiu atveju atkuria iki 14 kHz.“
„Kaip ir priklauso 806 draiveriui, nieko nėra virš 13-14 khz.”Vilmantas pasirinko kitą kelią, konstruoja AS su daug didelių ruporų ir kompiuteriniais filtrais. Projektuose matome garsiakalbius ultragarsams, bet nepasakoma, kad muzika matuojama ne kilohercais, o oktavomis. Visa muzika sutelpa į 10 oktavų, o elektrodinaminiai garsiakalbiai kokybiškai gali atkurti iki 5 oktavų. Reiškia, užtenka 2 dažnių juostų ir tas įrodyta teoriškai bei praktiškai prieš 100 metų. Patyriau, kad Altec-19 ir panašios didelio jautrio 2-juostės kolonėlės atkuria muziką visame garsumo diapazone muzikos kambariuose ir naudojamos didžiosiose įrašų studijose.
Muzikai svarbiausios yra žemosios oktavos, bet jas atkurti sunkiausia ir brangu. Kita situacija muzikos instrumentų obertonų zonoje, kur dažninę praplėtus nuo 13 iki 20 kHz, turėsime tik pusę papildomos oktavos prie kitų devynių daug kartų svarbesnių. Obertonų zonoje muzikos nėra, ten tik instrumentų harmonikos. Aukščiausioje oktavoje (10 – 20 kHz) muzikinė galia itin menka, ten žmogus prastai girdi, bet į ten AS pardavėjams patogu nukreipti rinkodarinius kerus – nepatikrinsi ir prie šnekančio galvos melo detektoriaus nepajungsi…
Kadangi matavimo prietaisai “girdi” geriau, matavimai yra objektyvu, pasidairykime Vilmanto sub-harmonikų pasaulyje.Vilmanto paminėtas 806 draiveris Altec Lansing kolonėlėse būna su Alnico magnetu, 57 mm membrana ir 44 mm diametro gera rite iš aliuminio. Altec-19 kolonėlių 811B rupore sumontuotas 802D kompresinis, bet visi tos serijos Altec draiveriai panašūs. 806 ir 802 draiverių gamintojas deklaruoja dažninę iki 22 kHz, bet aukščiausioje oktavoje visų 1“ Altec kompresinių draiverių dažninė nėra glotni. Geroji žinia – kompresinių garsiakalbių su Al membranomis iškraipymai dėl membranų lūžių būna mažesni už tuos kitų gamintojų kompresinius draiverius su titano ar plastiko membranomis. Altec 811B ruporas išlietas iš metalo ir suvirintas, todėl “skamba”. Altec 811 ir 511 ruporai yra Altec kolonėlių aukštų oktavų atkūrimo gadinimo šaltinis, bet šį defektą nesunku ištaisyti.
Didžiausia vertė ta, kad Altec-19 buvo su pro-garsiakalbiais, korpusai suprojektuoti teisingai, todėl girdime “gyvą” muzikos instrumentų garsą.
1978-ais Altec-19 kainavo 750 $, nes spaudė buitinių AS rinka. Altec korpusai buvo iš nestoros drožlių plokštės, virpantys ir neatsparūs laikui. Korpusų vibracijos gadina garsą tose pagrindinėse oktavose, tačiau yra išeitis – korpusus galima sustiprinti. Iškraipymai bus mažesni, o pasyvinius filtrus pakeitus aktyviniais, padidės AS efektyvumas ir dar labiau sumažės iškraipymai.Altec-19 ir Threshold galios stiprintuvus parsivežiau iš JAV, ištaisiau AS gamintojo klaidas ir 14 metų džiaugiausi muzikos garsu. Paminėsiu, kad net be jokių tobulinimų Altec-19 lengvai nurungė turėtas dideles ir brangesnes už Altec-19 buitines 5-juostes su dažnine iki super-aukštųjų. Su patobulintomis Altec-19 taip pat negalėjo konkuruoti kitos turėtos labirintinės 4-juostės IMF TLS-80II. Kai 2022-ais į Altec atsisveikinimo vakarą, atvyko būrys patyrusių bičiulių, niekas nepasigedo tų aukščiausiųjų dažnių, o du dalyvavę parašė šiltus atsiliepimus. Vėliau dar vienas bičiulis paprašė palyginimo perklausos, Altec nugalėjo jo brangias buitines ir mano GAS dabar kituose namuose. Po metų vėl susitikome perklausoje, pirkėjas susirinkusiems pasidžiaugė, kad turi geresnį garsą nei patyrė klausant kitur ir už šimtus k€ kainavusią GAS Vilniuje.
Mano Altec-19 pirkėjo muzikos kambaryje:
Kviečiu perskaityti patyrusių garso vertintojų atsiliepimus iš atsisveikinimo su Altec-19 perklausos; vienas atsiliepimas čia, o čia štai kitas.
Altec 806D ir 802D draiveriams deklaruojama 500 Hz – 22 kHz dažninė, bet šis parametras priklauso ir nuo ruporo. 1981 m. Stereoplay žurnale buvo pristatytos 7 didelio jautrio AS ir pateikti išsamūs parametrų matavimai analoginiais prietaisais. Pirmame apžvalgos stulepyje pateikti išmatuoti Altec-19 parametrai. Žemiau dažninės ir kitų parametrų epizodas:
Matome analoginiais prietaisais išmatuotą dažninę be glotninimo, visoje darbo dažnių juostoje iki 20 kHz netolygumas sudaro +/- 6 dB. Akustikoje toks netolygumas toleruojamas, nes kambarys paprastai įneša dar daugiau dažninių iškraipymų. Paveikslėlyje pažymėjau aukščiau aptartas AD modulio netolygumo priežastis:
Štai tokį Altec-19 FR kompiuterinį matavimą pateikia tyrinėtojas iš Prancūzijos:
AD reguliatoriaus veikimas grafike parodytas spalvotomis linijomis. Ir čia matome panašios formos dažninę, darbo juosta driekiasi nuo 40 Hz iki maždaug 20 kHz, netolygumų tunelis taip pat analogiškas – apie 12 dB.
Altec-19 komponentai išvardyti gamintojo techniniame dokumente:
Matavimai paneigia bičiulio Vilmanto D. teiginius, kad iš Altec-19 kolonėlių „nieko nėra virš 13-14 kHz.“.
Ką apie aukštuosius sako kiti 1″ kompresinių draiverių su Al membranomis gamintojai?
Radian deklaruoja tokią 475 draiverių su Al membrana dažninę:
Vilmanto D. kritiką Altec-19 projektui sustiprina jo bičiulis Rolandas V. ir nuo savęs prideda – rezoliucijos nerasta, apačia marmalas, aukštų dažnių tiesiog nėra…
Tikriausiai žinau kurias Altec-19 šie bičiuliai klausė.
Pas mane lankydavosi A. M., mano GAS garsas labai patikdavo ir nusprendė nusipirkti Altec-19. Buvo 2007-ieji, lyginant su mano pirkimu 9-ame dešimtmetyje, JAV buvo dar sunkiau rasti nenudėvėtų Altec-19. Minimi bičiuliai Vilijampolėje tikrai klausė tas iš JAV, kurioms buvo būtina gili restauracija. Vertinti garsą iš šių nerestauruotų neatsakinga, nes buvo praėję per 30 metų eksploatacijos.
Prisimenu savo patirtį, kai iš JAV parsivežęs Altec-19, pagarsinęs girdėdavau iškraipymus. Paaiškėjo, kad 802D draiveryje įsuktas per ilgas varžtelis, membrana deformavosi ir girdėjosi iškraipymai. Tikriausiai dėl šio gamyklinio broko manųjų savininkas-amerikietis ir pardavė, bet tai nesuteikia pagrindo kritikuoti Altec-19 ir kitas šio gamintojo didelio jautrio 2-juostes!
Esu įsitikinęs, kad 1978-ais sumokėję 750 $, muzikos mylėtojai labai džiaugėsi garso kokybe. Specialistai taip pat suprato, kad ne vienas parametras (dažninė), bet akustinių parametrų visumą apibūdina kolonėlių garsą. Sugrįžtant į anuos laikus, brangiausios buvo Infinity Reference IRS už 15 k$, ten dažninė deklaruota 20 Hz-20 kHz +/- 2dB, bet aš vėl pasirinkčiau 20 kartų pigesnias Altec-19.Jei šis mano, o taip pat pas mane buvusių bičiulių vertinimas neįtikina, siūlau perskaityti CBS Technology Center apžvalgą – Model 19, a Standout Performer from Altec, 1978 (dokumentą rasite internete). Arba atsiverskite Handbook for Sound Engineers – The New Audio Cyclopedia (Editor Glen Ballow, 1987, 579 psl.), kur enciklopedijos sudarytojai parašė – “Altec-19 tikriausiai geriausiai skambančios dvijuostės kolonėlės“.
- You must be logged in to reply to this topic.