- This topic has 38 replies, 3 voices, and was last updated February 13, 2022 at 13:44 by
.
-
Posts
-
Trumpai apie techniką.
1. Stereofonijai reikia dviejų kolonėlių priekyje. Įrašytai scenai atkurti stengiamasi naudoti taškinius-vienakrypčius spinduliuotuvus, nes siekiame turėti kuo mažesnius pirmuosius atspindžius nuo kambario sienų, grindų ir lubų.
2. Muzikos instrumentai garsą skleidžia visomis kryptimis, tačiau mūsų ausys yra taškiniai imtuvai. Iš dviejų taškinių muzikos garso epizodų smegenyse susikuria erdvinis vaizdas, žinome iš kur ateina garsas, kur scenoje yra muzikantas.
3. Muzika įrašoma taškiniais garsas-signalas keitikliais-mikrofonais, o garso inžinierius studijoje paruošia du garso signalus stereo įrašui gauti. Stereo signale „sferinio garso“ nėra ir negali būti.
4. Pasakotojo minimas apvalusis spinduliuotuvas stereofonijoje būtų blogiausias; garsą skleistų visomis kryptimis, būtų labai daug atspindžių, nebeliktų garso lokalizacijos. Taip pat sumažėtų GAS efektyvumas (AS jautris) ir rezoliucija.
5. Kolonėlių efektyvumą paprastai lemia ŽD modulio jautris. MBL kolonėlėse žemuosius atkuria labai mažo jautrio subvuferis. MBL kolonėlių subvuferio efektyvumą didinti tikriausiai neleidžia specifiški VD ir AD garsiakalbiai. Bendras deklaruojamas didžiųjų MBL jautris labai žemas – 82 dB/W/m. Šiuolaikinių įrašų dinaminis diapazonas didelis, todėl galingiausi MBL stiprintuvai mažai gali padėti. Mažas jautris taip pat reiškia prastą sistemos mikrodinamiką.
6. Pašnekovas akcentuoja MBL sistemos garso unikalumą, bet „unikalumas“ lengvai pasiekiamas paprastesniais būdais; dipolinės elektrostatinės, nedidelės atviros OB arba visakryptės su įprastais garsiakalbiais mažiau patyrusius taip pat stebina ir sugundo.
7. MBL kolonėlės gali būti naudojamos didelių holų su balkonu įgarsinimui, bet kokybiškai atkurti stereo įrašų įprastuose kambariuose negali.
8. Muzika (menas) ir muzikos atkūrimas (technika) yra nesusiję dalykai.Kai mane pakvietė paklausyti Radialstrahler mbl 101, išgirdau kažkur iš viršaus sklindantį garsą. Lyg styginis kvartetas sėdėtų debesyse. Atsakymas paprastas – MBL garsiakalbiai VD ir AD spinduliuoja į lubas ir girdisi aukštyn pakilęs garsas. Man nepatiko, bet kitus gali nustebinti. Kol klausytojas susivoks.
MBL Extreme X-Treme tyrinėjo Stereophile. Rekomenduoju perskaityti, o aš lauksiu antrojo pasakojimo Rusijos kanale po perklausos.
Diskusijoje su bičiuliu A. Š. sulaukiau klausimų.
Kai sakai, kad spinduliuotuvas turi būti taškinis gal turi omenyje, kad jis turi būti kryptinis? MBL spinduliuotuvai kaip tik taškiniai.Taškinis (*) yra toks, kurio efektyvus diametras ne didesnis kaip aukščiausios spinduliuojamos garso bangos ilgis. ŽD atveju taškinis bus didelis, nes bangų ilgis yra metrai. Viršutinėje muzikos oktavoje taškinis bus 20-25 mm dydžio spinduliuotuvas. 15″ dydžio koaksialinis garsiakalbis yra puikus taškinis spinduliuotuvas, o nedidelis plačiajuostis nėra taškinis spinduliuotuvas.
Daugiajuostėse AS dažnių skyrimo ruože efektyvus diametras būna iš abiejų toje juostoje dirbančių garsiakalbių ir dar tarpo tarp jų. Gaunasi didelė elipsė, sunku realizuoti taškinį spinduliavimą. Atstumą tarp garsiakalbių stengiamės mažinti, iš dalies gelbėja selektyvūs filtrai. Dviejų garsiakalbių darbo zona sumažėja ir gerai sukonstruotos 2-juostės yra artimos taškiniam garso šaltiniui. Jei dažnių juostų daugiau, kolonėlė darosi nebe taškinis spinduliuotuvas ir nukenčia garso rezoliucija.
Trijuostes su koaksialiniais VD/AD garsiakalbiais sąlygiškai galima pripažinti “taškinėmis”, bet visos 4-juostės nebebus taškinis spinduliuotuvas. Nedidelės atvirosios OB yra prastas pasirinkimas, sunku įrašytą sceną sugaudyti elektrostatinėmis, bet elektrostatinės turi tam tikrų privalumą. Įprastos buitinės AS sklaidą kontroliuojama prastai, bet MBL kolonėlių konstrukcija šiuo požiūriu dar prastesnė.
Labai svarbu AS spinduliavimo kryptingumas. Stereo atveju kolonėlės būna nukreiptos į klausytoją. 4-juosčių MBL spinduliuotuvai akustiškai dideli, garsą spinduliuoja visomis kryptimis horizontalioje plokštumoje ir nemažai vertikalioje plokštumoje. Radialstrahler mbl 101 garsiakalbių gabaritų nežinau, bet nuotraukose matyti dideli visakrypčių garsiakalbių gabaritai ir dideli atstumai tarp garsiakalbių. Jei žemiausio visakrypčio garsiakalbio skyrimas yra 600 Hz, spinduliuotuvas turėtų būti iki ~30 cm, MBL mažesnis garsiakalbis turėtų būti iki 6 cm, o mažiausias – 1,7 cm max.
Kalbant apie garsą įprastuose kambariuose, MBL konstrukcija man nepatinka. Didelių salių, kažkokių oro uostų holų su balkonais įgarsinimui tiktų, bet pritaikymą riboja labai mažas jautris.(*) Patikslinimas:
Kadangi mano aprašytas taškinis spinduliuotuvas gali būti akustiškai nedidelis apvalus visakryptis, patikslinu, kad kalbu apie taškinį-vienakryptį. Stereo garsui atkurti tai svarbu, nes visakryptis kambaryje sukuria parazitinius atspindžius. Tekste paminėtas spinduliuotuvo dydžio ir aukščiausio spinduliuojamo dažnio reikalavimas išlieka.MBL užduoda klausimą – kas tai yra stereofonija? Aš galvojau, kad stereofonija yra du kanalai, bet Vikipedija sako, kad stereo yra du arba daugiau kanalų. Kvadro irgi yra stereo. Stereo yra erdvinio garso kūrimas įvairiais būdais – gal vienas iš būdų yra MBL su daugeliu atspindžių?
Stereofonija skirta įrašyti ir atkurti muziką iš priešais žiūrovą esančios scenos. Prieš 100 metų buvo ištirta garso lokalizacija su 4, 3 ir 2 kanalais ir tiek pat kolonėlių priekyje. Kainos-kokybės prasme 3 kanalų sistema parodė puikius rezultatus, tokia sistema buvo naudojama 1933m. eksperimente. Buitiniam vartojimui buvo pasirinkta pigesnė dvikanalė stereo ir įsitvirtino. Siekiant girdėti tūrinį garsą mokslininkai sukūrė kvadrofoniją su 4 kanalais. Analoginė Quadro neįsitvirtino, bet padėjo pagrindus daugiakanalėms kino sistemoms rastis. Muzikai atkurti daugiakanalių sistemų nereikia.
MBL yra stereo sistema. Kadangi visakryptė, įprastuose kambariuose turėsime didelius atspindžius ir prastą stereo atkūrimą.
Kritikai sako, kad irašai ne atkuria erdvinį garsą, o erdvinį garsą dirbtinai sukuria garso inžinieriai iš daugelio mikrofonų. Teigiama, kad daugeliu atveju audiofilų mėgiama garso scena yra dirbtinas dalykas. Audiofilai tai mėgsta, o klientas visada teisus, kaip sakoma. Daliai audiofilų patinka kaip garso sceną kuria MBL.
Studijiniuose įrašuose scena būna suformuota, bet koncertiniuose įrašuose būna natūralių garsų (įrašytų scenų). GAS tai nesvarbu, nes tikslas yra atkurti kas įrašyta.
Vartotojams įrašų arba GAS technologijos mažai įdomios, kokybiškų garso sistemų daugelis nėra girdėję. Suprasti trukdo forumus eksploatuojantys pardavėjai, siūlantys rinktis ausimis ir negaišti laiko technikai pažinti.
MBL patraukia didele kaina ir sunku patikėti, kad garsas apgaulingas. Audiogourmet parodoje matėme latvių Onda Ligera atvirąją GAS su keturiais 18” žemadažniais ir ruporu centre. Skaitėme, kad žmones sužavėjo, bet nedidelės OB vadovėliuose aplamai nepristatomos. Erzelį sukėlė agresyvi 218 Q Reflector konstrukcija, galbūt atsirado nupirkusių.
Sugrįžkime prie šaknų.
Daugiau kaip prieš 100 metų mokslininkai su inžinieriais ieškojo būdų išsaugoti ir atkurti muziką. Muzikantai būna priekyje, tą galima užfiksuoti viena kolonėle. Monofonijos laikais to užteko, tačiau žmonės norėjo girdėti iš kurios scenos vietos sklinda instrumento garsas. Teisingai realizavus stereo, namie galime girdėti gerą instrumentų lokalizavimą ir netgi jausti scenos gylį. Kvadrofonija buvo priemonė sukonstruoti erdvinį garsą. Gundė noras išgirsti virš klausytojo praskrendančią varną, lėktuvą, bet muzikai tai neaktualu; muziką klausome būdami prieš muzikantus, bet ne tarp jų arba už muzikantų nugarų. Skaitmeniniai metodai leidžia įrašyti ir atkurti tūrinį garsą, bet tai nebe garso, o kino sritis.FB grupėje kilusi diskusija apie patefonus su tangentiniais tonarmais priminė laikus, kai apie 80-uosius Maskvoje nusipirkau ką tik pasirodžiusį Bang and Olufsen Beogram 4002. Pamenu sumokėjau 4000 rublių, bet tai buvo puikus patefonas. Dizaino prasme B&O aparatūra nesenstanti, iki šiol gali puošti moderniausią interjerą.Užtikau 1984-ųjų slaidą, kuriame žmona, o lentynoje virš JVC TV kairėje matyti Beogram 4002, šalia patefono mano mylimas Beocord 5000 kasetinis. Beovox M100 kolonėlės liko už kadro, bet šios 5-juostės buvo brangiausias mano pirkinys (6500 rublių). Kitoje lentynoje Pioneer A-9 stiprintuvas, Pioneer F-9 FM tjuneris, Technics magnetofonas kasetėms nukopijuoti ir Koss HV-1LC ausinės.Audio vektorius pasikeitė iš JAV parsigabenus Altec Lansing Model 9 didelio jautrio dvijuostes, bet ankstesnis etapas buvo svarbus susivokti.
Brangiausias turtas yra įrašų fonoteka, bet kokybiško garso paieška suteikia išskirtinių malonumų.Tangentiniai buvo didelis patefonų pagerinimas, nes:– mažesnė takelio sekimo paklaida ir žymiai mažesni stereo kanalų faziniai iškraipymai;– tonarmai trumpesni ir lengvesni, todėl didesnės galimybės pasiekti reikiamą tonarmas-galvutė (~ 12 Hz) rezonanso dažnį;– neatsiranda išcentrinė jėga, todėl nereikalingas anti-skeitingas;– spyruoklinis prispaudimo reguliavimas turi privalumų klausant deformuotas plokšteles;
– leidžia tausoti plokšteles, naudojant mažą 1 gramo adatėlės svorį;
– automatizuotas tonarmo valdymas apsaugo galvutę ir plokštelę nuo pažeidimo, kaip kartais nutinka manipuliuojant rankiniu būdu.Pirmasis patefonas su tangentiniu buvo amerikiečių Phase Linear, bet galima sakyti, kad šis tonarmas įsitvirtino rinkoje pasirodžius B&O Beogram 4000 ir Revox B795. Dėl sudėtingumo tangentinis tonarmas nebuvo ir nėra plačiai taikomas sprendimas. Iki ~85-ųjų patefonai su tangentiniais buvo labai brangūs, bet vėliau prisijungė daugiau gamintojų iš Japonijos, rinkoje pasirodė pigesnių su tangentiniais.
Galima perskaityti šiuolaikinių marketinginių tekstų apie tangentinių prastesnį garsą, bet rinkoje atsiradus daugiau hai-endinių patefonų su tangentiniais tonarmais, surasime teigiančių, kad būtent tangentiniai skamba ypatingai gerai.
Beogram 4002 išsamiai pristatytas Beogram 4002 Design Story dokumente, o aš kviečiu dar kartą pažvelgti į puikų, laikui atsparų dizainą.
1974-ais žymus danų industrinis dizaineris Jacob Jensen Beogram 4002 sukonstravo raudonmedžio korpuse, mechanizmas su dirželio pavara buvo įtvirtintas per amortizatorius, sklandžiai veikė elektronika, aparatą buvo malonu valdyti. Šį ir kitus B&O darbus nebijau pavadinti – High-End.
1978 m. Niujorko MoMA (Museum of Modern Art) muziejuje buvo pristatyti visi 28 Jakob Jensen audio aparatūros projektai, sukurti dirbant su Bang & Olufsen. Pasaulinio pripažinimo sulaukė B&O produktai – Beolit radijo imtuvas (1970), Beogram 4000 (1972) ir Beomaster 1900, BeoVox 2500 kolonėlės. Šiuo metu Danijoje veiklą vykdo Jakob Jensen Design studija.
Bičiulis A. Š. pasiteiravo kaip adatėlė pataiko į besisukantį griovelį.
Tangentinio patefono galvutės padėtį fiksuoja optinis daviklis, o tonarmą valdo servo-sistema.Trumpai apie veikimą.Kai plokštelės takelis tonarmą perstumia, šviesos spinduliukui atsiveria kelias į šviesos imtuvą, atsiranda nukrypimo nuo centro padėties signalas, signalas patenka į varikliuką, kurio ašelė suka sliekratį. Pasislinkęs tonarmas uždengia šviesai kelią, servo sistema nurimsta, nes tonarmas būna “tangentinėje” ramybės padėtyje (adatėlė vėl būna takelio centre). Stebint patefono darbą tiesiog matyti kaip tonarmas švelniai atkartoja plokštelės takelį.
Tangentinio tonarmo valdymo principas užpatentuotas 1968-ais ir netrukus buvo pritaikytas pramoniniuose patefonuose.
Aparatūra iš aukščiausios B&O lentynos buvo brangi, bet išskirtinio dizaino, patikima ir gerai atkurdavo muziką. B&O buvo aparatūra “baltiesiems”, bet dabar taip sakyti nebetinka…
1975 sugalvotas Beocord 5000 kasetinis buvo į lentą panašus daiktas iš kokybiškų medžiagų. Ilgai džiugino mane ir puošė kambarį. Už silikatinę plytą sunkesnis daiktas man ir šiandien gražiausias.
Aukščiausiame B&O komplekte buvo Beomaster 4400 resiveris, bet techninė kokybė manęs netenkino ir teko parduoti. Ortodinaminės U 70 ausinės atrodė puikiai, bet garso kokybe ir patogumu nusileido turėtoms dinaminėms Koss HV1LC ir U 70 taip pat pardaviau.
- You must be logged in to reply to this topic.