Forum Replies Created
-
Posts
-
Ar išgirsime pagerėjimą, klausydami aukštesnės rezoliucijos muzikos failus?
Mano patirtis sako, kad CD formatas yra tobulas. Atliekant įrašų apdorojimą studijoje naudojami aukštesnės rezoliucijos formatai, tačiau muzikos atkūrimo grandyje 16/44 standartas gali patenkinti įnoringiausią melomaną. Aparatūra, o pirmiausia – kolonėlės ir muzikos kambarys neleidžia išgirsti visos CD formate įrašytos muzikos ir garsų, todėl neverta švaistyti laiko sunkiasvorių failų kaupimui. Kitaip sakant – pati brangiausia GAS bus ta siauroji vieta, bus tas butelio kakliukas, bet ne CD ar 16/44 failas su geru įrašu.
Sakoma, kad sviestu košės nepagadinsi. Gal todėl susigundome pirkti sunkiasvorę garso produkciją, nors visą mums reikalingą dažnių ir dinaminį diapazoną galime atkurti iš 16/44 WAV, FLAC, AAC ar net mažiau kompresuotų MP3 256 kbps failų.
Patiko patyrusio muzikanto, mokytojo, prodiuserio Rick Beato pasakojimas ir eksperimentas su jauna dalyve Mišele. 10 minučių filmukui Audiophile or Audio-Fooled? How Good Are Your Ears? paskirti verta.
Skirtingų formatų garso failų dydis labai skirtingas. Ar verta rinktis didelės rezoliucijos failus sprendžiate jūs, bet man labiausiai patinka CD.Įdomių techninių dalykų apie techninius scenos reikalus ir apie šiuolaikinį garso formavimą papasakojo bičiulis Arvis, gitara ir armonikėlėmis tebegrojantis roko grupėje “Poliarizuoti stiklai”.
Diskusija temoje “Lempa ir tranzistorius” – kviečiu dalyvauti.
Parašysiu kaip aš supratau atsakymą.
Mažose salėse (50 – 100) naudojamos gitarinės kolonėlės, o būgnai groja be mikrofonų. Arba būgnai su 2 mikrofonais. Visa kita eina per priekio AS.
Jei didelėse erdvėse instrumentinių garso sistemų nebelieka ir viskas eina per priekio AS, visokių Marshall instrumentinių kolonėlių gitaroms kaip kažkada matėme Bryan Adams atvirame koncerte Vilniuje nebelikę? Taip pat Phil Jones boso gitarinės aparatūros dideliuose koncertuose nebereikia? Tada didžiulis krūvis priekinėms AS ir reikalingi ypatingai geri garsiakalbiai.
Mano nuomone, su specializuota instrumentine aparatūra garsas turėtų būti geresnis (mažiau intermoduliacijų).
Gal tendencijas vertinti reiktų ne “maža 50 – 100″ ir “didesnė salė kaip Tamsta klubas”, bet pridėti dar vieną ar dvi dydžio kategorijas? Tarkime, Kauno Žalgirio arena ir Vemblio stadionas. Gal Arvis plačiau pakomentuotum dabartinę situaciją ir tendencijas?Diskusijose apie kolonėlių korpusų vibracijas kartais teigiama, kad žemųjų dažnių modulio sienelių vibracijų spektras nėra ir negali būti platesnis už ŽD garsiakalbio darbo spektrą. Mano patirtis kitokia – žemadažnio garsiakalbio smūginės vibracijos yra stimulas AS korpuso panelėms virpėti savais rezonansais ir atsirasti kombinaciniams aukštesnių dažnių virpesiams.
Paveikslėlyje studijinių artimojo lauko 2-juosčių monitorių išmatuota vibracijų dažninė, kai akselerometras pritvirtintas prie AS šoninės panelės (raudona kreivė) arba prie priekio panelės (mėlyna). Visuose matavimuose garsumas buvo 90 dBA @ 0.8m. Buvo svarbūs santykiniai dydžiai, todėl vibracijų amplitudžių reikšmės nekalibruotos:
ŽD skyrimo dažnis – 2 kHz (24 dB/okt. filtrai). Lentyninių monitorių korpusas iš tvirto MDF kompozito su spec. slopinimo medžiaga (adiabatic foam) viduje. Vibracijų spektre matome daug korpuso elementų rezonansų ir suminių kombinacijų.Kitame paveikslėlyje Genelec 8350A SAM monitorių vibracijų spektras, kai akselerometras pritvirtintas prie AS priekio viduryje tarp garsiakalbių (juoda spalva) arba netoli šono vidurio (raudona):
Genelec korpusai išlieti iš aliuminio lydinio su stangrumo briaunomis ir akustiniu slopinimu viduje.Konstruodamas sistemą Nida atlikau vibracijų tyrinėjimus specialiame stende. Geriausių rezultatų pavyko pasiekti storą antivibracinį sluoksnį fiksuojant prie korpuso panelių, ant viršaus papildomai užklijavus aliuminio lakštą. Tokia konstrukcija sudaro fermą, plačiai naudojamą tiltų statyboje. Vibracijas pavyko sumažinti ~100 kartų (žalia spalva):
Korpuso vibracijos papildomai buvo mažinamos iš metalo kampuočių suvirintais kronšteinais ir vidinėmis korpuso pertvaromis.Kolonėlių priekinė panelė yra stipriausiai veikiama ŽD garsiakalbių vibracijų, todėl čia skiriamas didžiausias dėmesys; naudojamos storos panelės, garsiakalbiai tvirtinami per tarpines ir pan.
Nida kolonėlių priekio panelę sudaro 65 mm storio sudėtinė konstrukcija su antivibraciniu sluoksniu viduje.Paveikslėlyje Genelec 8260A monitorių ir Nida kolonėlių išmatuotos vibracijos, esant vienodam garso intensyvumui:
1. Kolonėlių korpuso vibracijos priklauso nuo muzikos spektro, nuo garsumo, nuo korpuso ir konstrukcijos.
2. Korpuso vibracijos spinduliuoja platesnį garso spektrą negu filtrais nustatytas ŽD garsiakalbių darbo spektras.
3. Didesnių korpusų vibracijas nuslopinti būna neproporcingai sunkiau.
4. Kolonėlių konstruktorius sprendžia kokybės, kainos, svorio, naudojamų medžiagų, antivibracinių priemonių ir estetikos kompromisinį uždavinį.
Gal Arvis pakomentuotų ką reiškia –
garsas į priekines kolonėles arba transliaciją paduodamas iš procesoriaus.Ar visas garsas iš mikrofonų ir iš procesoriaus klausytojui eina per priekines kolonėles?
Mūsų laikais stengdavomės priekinių neapsunkinti, per jas leisdavome vokalą (mikrofonų signalus). Dabartinės sistemos galingesnės, tačiau viską (vokalą ir instrumentus) nukreipus į priekį neišvengiami didesni intermoduliaciniai iškraipymai.Žingsnis į privačią patirtį.Mano elektroninis gyvenimas prasidėjo atsiradus pirmiems pramoniniams tranzistoriams. Radijo prekių parduotuvėje apie 1963-iuosius matydavau П1А ir su radijatoriais П3А. Atskiroje lentynoje po stiklu matydavau tuos pirmuosius gulinčius šalia modernesnių žemadažnių П13, П14 ir aukštadažnių П401 su užrašais – Точечный транзистор... Vėliau pasirodė galingi žemadažniai П4А, П213. Pradžioje buvo tik germanio, bet vėliau įsivyravo silicio tranzistoriai. Puslaidininkiniai diodai greit nukonkuravo kenotronus ir net lempiniuose aparatuose maitinimas būdavo su patikimesniais, pigesniais ir mažesniais diodais. Tranzistorinė schemotechnika vystėsi sparčiai, bet lempos anuomet buvo stipresnės.Gal 1967-ųjų rusiškame “Радио” žurnale į akis krito straipsnis apie lempinę aktyvinę garso sistemą. ŽD stiprintuvas buvo dvitaktis su 6П14П, o AD – a-klasės vientaktis su 6П14П. Pradinis kaskadas buvo su naujausiu specializuotu mažų triukšmų pentodu 6Ж32П.Straipsnyje buvo aprašytas stereo stiprintuvo ir kolonėlių komplektas. Kolonėlės buvo su geriausiais-moderniausiais garsiakalbiais: 6ГД-2 ŽD, 3ГД-1 VD ir 3ГД-15 AD. Viskas taip patiko, kad nukeliavęs iki Šiaulių politechnikumo gamybinės praktikos (1968), po darbo Šiaulių televizorių gamykloje pasilikdavau gaminti šasi, o namie lituodavau. Lempas ir šerdis transformatoriams nusipirkau paraduotuvėje. Žinoma, nupirktus transformatorius išardžiau, nes man buvo reikalingos tik šerdys ir karkasai. Bifiliariškai suvyniavau apvijas, nežymiai “patobulinau” schemą (lempų kaitinimą padariau su vidurio tašku fonui sumažinti) ir stiprintuvas puikiai veikė.Didžiausia problema – tiesiog iššūkis buvo anais laikais gauti garsiakalbius! Žemadažnių nusprendžiau ieškoti Rygoje ir man pavyko…Įstojęs į KPI, Kaunan parsivežiau gal 10 čemodanų aparatūros ir radijo dalių. Pamenu, kartą Kauno geležinkelio stotyje nespėjau visus savo čemodanus išsikrauti, traukinys pajudėjo į Vilnių ir 2 sunkūs liko vagone. Nieko neliko, kaip šokti į judantį ir traukti raudoną STOP rankeną. Sustojus traukiniui išsiropščiau su lagaminais ir džiaugiausi, kad negavau baudos už traukinio sustabdymą.Pirmoji mano lempinė aktyvinė GAS rado gerą pritaikymą – 1969-aisiais KPI įkūrėme Pop-klubą “Smūtkeliai”. Kai studentų kavinėje “Saulutė” pradėjome organizuoti pirmasias Lietuvoje, o gal ir TSRS diskotekas, mano garso sistema dirbdavo visu pajėgumu. Garsas buvo geras ir mes siausdavome su bitlais, rouling-stounsais arba dorsais. Kartais iš kažkurio išėjimo transformatoriaus pasirodydavo dūmelis ir žinodavau ką namie veiksiu – pervyniosiu transfomatorių!Nuotraukų neturiu, kam sistemą pardaviau ar atidaviau nepamenu, bet pirmasis klubo prezidentas A. Maleckas neseniai parašė – dalį Česlovo konstruotos ir gamintos aparatūros įsigijo Vilniaus universiteto roko muzikos atlikėjai, taip pagelbėta roko muzikos sklaidai Vilniuje. Deja, nepamenu nei fakulteto, nei šios muzikantų grupės pavadinimo.Gal neišmesta, gal kažkur palėpėje mėtosi prieš 50 metų pagaminta mano pirmoji lempinė?
Pirmieji sovietiniai tranzistoriai П1А ir П3А buvo sukurti 1957 m.2007-aisiais suorganizavome KPI Pop-klubo Smūtkeliai susitikimą-diskoteką. Paruošiau jaunystės auksinių kūrinių rinkinį ir man gavosi du CD. The Who buvo abiejuose: pirmajame įdėjau Who Are You, o antrajame – Pinball Wizard. Mes-veteranai pasidžiaugėme ir jus kviečiu paklausyti, prisiminti…
Perklausiau Weather Report – “Forecast:Tomorrow rinkinio antrąjį CD. Man labai patinka tokia muzika, bet iki jos keliavau dešimtmečius…
The Who buvo slenkstis nuo visiems patikusių bitlų link sunkesnio roko. Grupė susikūrė 1964-aisiais, bet tada jie man buvo “vieni iš daugelio nepažintų”. Beje, anais laikais – “daugelis” yra apgraužtas kaulas, kurį nenumesdavo sovietinis radijas arba plokštelių fabrikai. Geresnį “kaulą” reikėdavo susimedžioti kažkur Radio Luxembourg viduriniosiomis bangomis arba persirašyti į magnetofoną iš draugų juostelės.
1969-aisiais išėjo Tommy ir nuo tada The Who buvo mano taikinyje. Rock-operą Tommy iš LP plokštelės klausiau įstojęs į KPI savo nauja aparatūra. Diską įsirašiau į stereo magnetofoną Grundig TK-247 De-Luxe, o juostelę pasidėjau į “auskinės” fonotekos lentyną.Paminėsiu kelis įsimintinus The Who albumus.
The Who Sings My Generation išėjo 1965 m. Į Lietuvą LP plokštelės atkeliaudavo iš JAV, todėl mes pamatėme ne gimtojoje šalyje (UK), bet JAV išleisto albumo viršelį. Štai tokį kairėje, o dešinėje viršelis būdavo retenybė:
Tommy laikoma pirmaja rock-opera. Grupės lyderio Pete Townshend sukurta opera pasakoja apie kurčią, nebylų ir aklą berniuką, tapusį kinietiško bilijardo (pinball) genijumi. Dvigubo albumo viršelis įspūdingas – atvertus matydavome triptiką, kurį sukūrė Mike McInnerney. 1975-aisiais pasirodė Tommy filmas, su Roger Daltrey pagrindiniame vaidmenyje.
Po kelių metų (1973) The Who išleido antrą roko operą Quadrophenia. Taip pat dvigubas albumas, kurio viršelį sukūrė aktoriaus Roger Daltrey pusbrolis Graham Hughes. Netoli grupės studijos prie pabo pamatė stovintį Vespa motorolerį, bet negalėjo sugalvojo kaip įkomponuoti grupę. Kai žvilgsnis sustojo prie Vespos veidrodėlių, beliko į juos sudėti portretus.
Įsiminė Who’s Next, pasirodęs 1971-aisiais. Viršelį šiam albumui sukūrė John Kosh, o išleido Polydor:
Rinkoje daugybė priemonių formuoti, pakeisti, papildyti garso įrašus. Veltui ir už pinigus…
Neseniai pasirodė Thenatan Vinylizer įskiepio 11-toji versija, tinkanti PC ir Mac kompiuteriams. Jei pasiilgote vinilo plokštelių traškesių, šilto garso ir senojo muzikos draivo, galbūt verta skirti 4,5 € išbandymui?
Su Columbia Records Frenkas Sinatra pradėjo dirbti 1943-iaisiais, o 1946 m. išleido pirmąjį albumą The Voice of Frank Sinatra. 8 dainos buvo įrašytos 4-iuose 78 RPM monofoniniuose diskuose. Billboard sąrašuose albumas pirmavo 7 savaites.
Pirmąjį milijoną Frenkas uždirbo iš MGM už filmus ir tada pasisamdė architektą E. Stewart Williams. Suprojektavus namą buvo pakviesti Valentino Electronics aparatūros specialistai iš Holivudo.
Anais laikais magnetofonų žmonės neturėdavo, tačiau buvo galimybė įsirašyti diską į 1920-aisiais sukurtą acetatinių diskų technologiją; ant aliuminio disko buvo užneštas juodas acetato sluoksnis, kuriame rėžtukas rėždavo garso takelį. Toks realiu laiku gautas įrašas būdavo pilnai analoginis.
Būdavo gaminami nuo 7 iki 16″ diametro diskų ruošiniai, įrašas būdavo tik vienoje disko pusėje, o etiketės buvo užrašomos ranka. Kadangi buvo įrašoma į minkštą lako sluoksnį, įrašai greit susidėvėdavo. Pas Frenką S. buvo didžiausias 16″ įrašinėjantis įrenginys Rek–O–Kut.
Aparatūros rinkinyje kairėje matome radijo imtuvą, o viduryje stovi garso reguliavimo mikšeris.Nepavyko sužinoti apie kolonėles. Jei nuotraukose kolonėlių nesimato, reiškia kolonėlės buvo sumontuotos lubose. Įdomus ir techniškai neblogas sprendimas – lubose galima sumontuoti gerus garso monitorius, dirbančius panašioje į studijinę aplinką.
Užtikau filmuką apie šiuolaikinį plokštelių drožtuką, tik nežinia kur gautume diskų?