Forum Replies Created
-
Posts
-
Audio Note kolonėlės buvo sukonstruotos amerikiečių Snell Acoustics. Lietuvoje aplink Audio Note kolonėles daug diskusijų, todėl keli sakiniai plačiau.
1984-ais Snell įkūrėją ir konstruktorių P. Snell ištiko širdies smūgis. 40-ies nesulaukęs inžinierius buvo spėjęs sukurti puikių kolonėlių, konstruodamas naudojo naujausius projektavimo metodus, kompiuterinę PĮ ir griežtą gamybos kontrolę. Esu skaitęs, kad kiekviena kolonėlė ir kiekvienas filtras buvo suderinami taip, kad tenkintų griežtus Snell reikalavimus. Panašiai buvo gaminami studijiniai garso monitoriai, bet buitinių AS zonoje toks kruopštumas buvo retenybė.JAV rinkoje Snell buvo įsitvirtinę, bet… nutiko nelaimė, P. Snell pakeitė kitas puikus akustikos žinovas J. D’Appolito. Buvo sukurta naujų AS, bet po kelių metų buvo nuspręsta biznį parduoti. Dabar Snell yra Boston Acoustics dalis.Geriausios buvo Snell Type A 3-juostės uždaruose, dideliuose korpusuose. Truputį žemiau sekė Type C 3-juostės su fazės apgręžėjais. Type A ir Type C su 10″ žemadažniais, tik “C” mažesnės ir pigesnės. Be “A” ir “C” Snell turėjo žemesnės klasės E ir J serijų 2-juostes su 8″ ŽD ir 1″ kupoliniais AD garsiakalbiais grindines, bei K-serijos lentyninės. 2-juostės buvo mažesnės, paprastesnės, su žymiai paprastesniais filtrais ir kelis kartus pigesnės už Type A arba Type C.P. Qvortrup iš Audio Note talentingas žmogus, dirbęs Snell dileriu. Pasinaudojęs proga, P. Q. įsigijo teises į paprasčiausias Snell E, J, K serijų dvijuostes AS. Kolonėles “pertvarkė” taip, kad žmonės patikėjo garsu iš AN kolonėlių su kanapės siūlais, garsiakalbiais su sidabro ritėmis, dideliais kondensatoriais primityvios konstrukcijos išorės filtruose, kolonėlių statymo į kambario kampus privalumais. Virpantys korpusai, difrakciniai iškraipymai, akustinis garsiakalbių suderinimas liko nuošalėje, bet nemažai tautiečių labai brangias Audio Note kolonėles giria. Turėjau progą patyrinėti Snell Type C/IV ir galiu pasakyti, kad tai geros buitinės 3-juostės į vidutiniško dydžio muzikos kambarį už racionalią kainą. Dvijuostės AS su 8″ žemadažniais būtų pradedančiam audiofilui arba nereikliam melomanui.Nuskenavau Snell kolonėlių kainas (1984 m.):
Skaitytojus turiu įspėti, kad plati ir glotni dažninė yra svarbus, bet tik vienas garso kokybės parametras. Kokybiškam įrašų atkūrimui ne mažiau svarbu kolonėlių sklaida, iškraipymai, akustinis slopinimas, mikro ir makro dinaminės galimybės, garsiakalbių kompresavimas, spinduliuotuvų išsidėstymas erdvėje, akustinis AS modulių suderinimas.
Štai ką apie palyginimą FB grupėje parašė V. K.:
Pirmiausia ačiū Česlovui Paplauskui už galimybę pirmiausia palyginti pamatuojamus dalykus, o tada pasiklausyti ir palyginti.
Pradėsiu nuo to, kad Snell pas mane atsirado po ilgų paieškų ir daugybės atsiliepimų perskaitymo. Susidariau sąrašą ką įmanoma įsigyti Lietuvoje ir Snell tapo garbė būti Nr. 1 sąraše. Pagal sąrašą susiderinau susitikimą ir vieną vėlų vakarą aš jų virpesius išgirdau. Man klausimų nekilo ir parsitempiau namo. Bemaž 2 metus džiaugiuosi, tačiau norisi kažko… Taip pažinau ne vieną garso sistemą, tačiau niekas taip neužkabino, kaip Nida perklausa ir netyčia pastebėtas Midas projektas. Kantriai laukiau kol Midas bus paruoštas ir man teko garbė jas išgirsti, būnant tarp tų 6. Užsikabinau. Kadangi su Česlovas Paplauskas turime panašų požiūrį, gavau pasiūlymą palyginti. Pirmą kartą gyvenime klausiau užsimerkęs ir tampiau virvutę. Kai nuspręsdavau, kas man skamba mieliau atsimerkdavau ir žinodavau, tai Snell (raudona) ar Midas (Žalia). Kūrinių buvo apie 14, paskutinių nebefiksavau, nes jau iš virpesių atpažndavau kuri yra kuri, tad pasilikau prie pirmų 9 kūrinių vertinimo ir Midas nugalėjo. Grįštant prie Snell, jos būdamos geresnėje akustinėje aplinkoje suskambėjo taip, kaip dar negirdėjau. Tai tik dar kartą patvirtina faktą, kad erdvė, kur yra GAS būtini akustiniai sprendimai. GAS sistema pirmiausia turi nevarginti klausant bet kokiu garsumu ir svarbiausia išlaikyti tą patį tikslumą. Mane dar kartą nustebino tų detalių tikslumas, kurį girdėjau iš Midas ir deja, nepateikė Snell. Na o artėjant prie 120 dB, Snell tiesiog teko išjungti dėl “triukšmo” ir koncertinį garsą klausytis tik per Midas. Neišdildoma patirtis, ką gali mokslas, inžinerinis mąstymas ir atsidavimas savo hobiui ir darbui viename. Ačiū. Pagarba.Labas vakaras, Dariau.
Šį resursą sukūriau norintiems suprasti kokybiško garso atkūrimo sistemų pagrindus. Yra daugybė literatūros, bet lietuviškai geros nesu matęs. Ta angliškai parašyta gali būti sunkiai prieinama ir suprantama net pažengusiam GAS konstruktoriui. Audiofilas.com yra vieta skaityti, pasidalinti, paklausti suprantama kalba. Sakyčiau, toks elektroninis tezauras, kurį galime plėsti, dalintis, kažką išsisaugoti.
Jei vienu sakiniu, tai noriu, kad Lietuvoje būtų kuo daugiau aukščiausio lygio GAS.
Jūs, bičiuli Dariau, atėjote čia antrą kartą su vėl man nesuprantama filosofija apie laidininkų skambesį ir gero atkūrimo garso siūlote ieškoti ne knygose, o klausant koncertų. Vėl parašėte, kad savo patirties neatskleisite, todėl tai panašu į 2021-ais čia parašytus gundymus, į ezoteriką, audio-šamanizmą. Aną kartą skyriau atskirą forumą – Diskutuoja fizikai, bet diskusija baigėsi niekuo. Nenorėčiau dar kartą, todėl siūlau savo matymus ir pamąstymus surašyti knygoje. Vieną egzempliorių atsiųskite perskaityti ir tada pasitarsime ką mūsų skaitytojams būtų verta pateikti. Šį kartą informuoju, kad iki to laiko liksime prie laiko patikrintų vadovėlių, prie klasikinio mokslo apie GAS. Jūsų laiškų viešinimui aš nepritarsiu.Nuotraukoje keli ryškiausi vadovėliai iš mano bibliotekos:
High-Quality Horn Loudspeaker Systems (B. Kolbrek ir T. Dunker) – išsami didelio jautrio garso sistemų apžvalga, ruporų ir kompresinių garsiakalbių darbo aprašymas, gausūs techninės literatūros sąrašai.
Loudspeakers For Music Recording And Reproduction (P. Newell ir K. Holland). Įrašų studijų įrengimo specialistas su mokslininku paaiškina ko reikia kokybiškam garsui gauti, pateikia gausius literatūros sąrašus. Išėjęs antras knygos leidimas, mačiau galima nusipirkti Pigu.lt
Testing Loudspeakers by Joseph D‘Appolito – garsiakalbių, o taip pat AS įvairių tipų korpusuose analizė.
Loudspeaker Design Cookbook by V. Dickason. Išsamus vadovėlis apie akustiką, garsiakalbius, apie tai kaip suprojektuoti ir pasigaminti kolonėles.Visiems čia būnantiems ir fizikui Dariui siunčiu linksmų merginų iš Osakos šokį.
Populiaru šnekėti apie garso aparatų muzikalumą. Aparatūros muzikalumo nesuprantu ir apie tai keli mano sakiniai.
Muzikalumas yra meninė sąvoka nevykusiai aparatūrai pareklamuoti. Arba tai techninius dalykus neišmanančio melomano jausmingi šūksniai.
Žiūrint dalykiškai ir nežengiant į inžineriją, kiekvieno gamintojo aparatūros modelių eilutėje geresnius parametrus – platesnę dažninę, mažesnius iškraipymus, geresnę dinamiką turi viršuje stovintys aparatai. Reiškia, kainos ir vertinimo skalėje yra parametrai, bet ne “muzikalumas”. Nesu radęs, kad “muzikalumas” būtų kažkoks kriterijus, pasiekiamas kolonėlių filtrais išderinus dažninę nuo glotnios į kažkokią muzikaliai-banguotą. Būna, kad buitinių AS konstruktoriai naudoja tam tikrą kompromisinį kolonėlių “suderinimą” pirkėjui privilioti, bet tai siekis sutaupyti, ne iki galo užbaigtas projektas, o ne muzikalumas.
Kalbu apie tai, kad naudojant pigesnius garsiakalbius ir sumažintus AS korpusus, gali būti suformuota kupra aukščiau esantiems žemiems dažniams paryškinti. Profesionalioje aparatūroje tokių dalykų nebūna, ten “muzikalumas” (kokybiškas garso signalo atkūrimas) pasiekiamas moksliniai-inžineriniais būdais.
Atskirai galima paminėti gamintojus, kurie šneka apie “muzikalias” kolonėles rezonuojančiuose korpusuose. Vienas tokių yra austrų pianinų gamintojas, konstruojantis AS su virpančiomis lentomis. Pirkėją vilioja ne tik muzikalumu, bet ir nepagrįstai didele kolonėlių kaina. Manęs apgauti nepavyko – virpančios kolonėlės skambėjo prastai.Fizikos mokslus baigęs bičiulis FB grupėje paminėjo svarbų dalyką – progresą.GAS srityje progresas sulėtėjęs. Mano vertinimu, skaitmeninis garso signalo apdorojimas, išsaugojimas ir atkūrimas yra vienintelė progresuojanti sritis. Bičiulis-fizikas situaciją vertina kitaip, todėl bičiulius kviečiau pasisakyti ar mato progresą į rinką sugrįžusių įrenginių – lempinių stiprintuvų, patefonų, magnetofonų ir vinilo plokštelių srityje. Man patefonas, magnetofonas yra kambario puošybos elementai.
Po dienos atradau kitą progresuojantį įrenginį – ausines.Pirmą kartą ausinės nustebino 1969-ais. Kaune pas radijo inžinierių O. Urboną pamačiau tranzistorinį AKAI juostinį ir gavau paklausyti uždaro tipo AKAI ausinių. Aparatūra buvo iš senųjų laikų, primityvi, bet stereo garsas iš ausinių nustebino stipriai.Turėjau įvairiausių ausinių. Aukščiausias garso kokybės taškas buvo elektrostatinės STAX. Turėjau KOSS, esu klausęs Jeclin-Float elektrostatinių, bet STAX buvo geriausios. Manosios Stax Lambda (nuotraukoje 1) iš aštuntojo dešimtmečio, buvo brangios, bet tai puikus instrumentas įrašams klausyti. Jei randate senąsias elektrostatines Stax, siūlau nepraleisti progos nusipirkti.Iš istorinių paminėčiau pirmąsias bevielės Sennheiser HDI 434 (1976-80). Buvo brangios (220 USD, 1980), brangiausios iš Sennheiser, bet stebuklas – su ausinėmis ant galvos galėjai šokti! Veikė su infra-raudonųjų spindulių adapteriu, todėl su ausinėmis turėjai būti “matymo” zonoje. HDI 434 nuotraukoje pažymėjau 2 numeriu.Walkman laikais geras kompaktiškas ausines pradėjo gaminti SONY. Numeriu 3 pažymėjau MDR-4L1 portabilias ausines , kurias kažkada pirkau kartu su aukštos klasės Sony WM-3 Walkman. Tokias buvo galima sukonstruoti, nes atsirado stiprių mažagabaričių magnetų.
4 numeriu pažymėjau šių laikų kompaktiškas Sennheiser PH100-II, o 5 numeriu – pirmos laidos PH100, tik sulankstytas. 6 numeriu pažymėtos prašmatnios bevielio ryšio “vailesines” į ausis už keliasdešimt €, o 7 numeryje – modernios ausinės vaikščioti kartu su išmaniuoju.Turime daugybę ausinių, bet ausinių srityje matome didelį ir spartų progresą.Ausinių srityje progresas tikriausiai didžiausias.
Garsiakalbių remontas specifinė sritis, beveik kiekvienas remontas reikalauja įrangos ir daug laiko. Meistro valanda verta dešimčių €, todėl klientui geriau ieškoti pakaitinio garsiakalbio.
Siūlau ieškoti pakaitinių garsiakalbių.Peržiūrėjau užrašus, bet garsiakalbių meistro Kaune ten nėra. Garso aparatūrą Kaune remontuoja Piras, siūlau paklausti, gal jie patars. Jei pavyks ir džiaugsitės darbu, prašau pasidalinti garsiakalbių remontininko kontaktais.
Apie muziką iš CD ir iš FLAC internetinių failų.
Ruošiantis perklausai gavau užsakymą paruošti dalyvių mėgstamos muzikos CD. Gavau failus, kurių vienas buvo EAGLES – Hotel California FLAC. Signalą sulyginus su iš turimo CD, signalai atrodė vienodi, bet pažiūrėjus to paties epizodo spektrus matyti didesnis kalnelių-duobučių diapazonas iš CD. Reiškia, internetu parsisiųstas FLAC garso kokybe objektyviai yra prastesnis. Iš savo CD tą kūrinį konvertavus į FLAC, skirtumo tarp CD ir mano FLAC nebematyti.
Kelios išvados:1. Garsas iš WAV/CDR ir FLAC neturi skirtis, bet pasitikėti internetu gautais muzikos įrašais negalima; nežinome kokius šaltinius naudoja visokie tidalai, kokiais įrenginiais nuskaitomi albumai ir kas nutinka kelyje iki mūsų failų strymerio.2. Klausant skirtumo tikriausiai neišgirstume, tačiau mokslinis-inžinerinis tyrimas leidžia žinoti ką pasirinkti.3. “Audiofilinis” siūlymas – “reikia klausyti” yra nepatikimas, neobjektyvus, rekomendacijų nepatikrinsi, jos gali būti tiesiog melas.
4. Mokslinis tyrimas tikslesnis, leidžia fiksuoti tai, ką sunku arba neįmanoma nustatyti klausant.Dėkoju Ugniui Stančiui už paramą ir kviečiu Naujuosius pradėti gera nuotaika.
Dalinuosi nuoroda į David Mellor iš “Audio masterclass” filmuką Vinyl is digital. Get over it!
Paskyręs 14 minučių sužinojau patyrusio specialisto nuomonę. Abejojantiems dėl skaitmeninių šaltinių kokybės pradingtų noras pyktis, nes įrašai į vinilo plokšteles seniai iš skaitmeninių master-failų.
Filmuke paminėta, kad prieš 44 metus (1979-ais) skaitmeniniu būdu Stephen Stills albumas įrašytas anuometiniu, palyginti primityviu būdu. Buvo naudojamas 3M profesionalus 16 bitų 48 kHz ASK įrenginys, bet tai buvo žingsnis į aukščiausią LP diskų kokybę.
Vinilo diskai iš skaitmeninių failų ėmė skinti apdovanojimus, o mes džiaugdavomės ant voko matydami kuo daugiau “D” – digital.
Naudojant skaitmenines garso signalo apdorojimo priemones buvo išvengiama elektronikos triukšmų, master-failų dinaminis diapazonas persikėlė aukštyn virš 80 dB, buvo itin glotni dažninė, nebeliko detonacijų problemos, buvo maži iškraipymai, neliko failų kopijavimo nuostolių. Nuo tada vinilo diskų garso kokybės potencialą lėmė mechaninis formatas, plokštelės gamybos lygis, patefonas, galvutė, RIAA korektorius.
Yra sakančių, kad yra nusivylę garso iš CD kokybe, kad vinilas skamba geriau. Neva, skaitmeninis garsas šaltas, aštrus, varginantis…
Filmuke pateikiamas atsakymas, kurį užrašysiu savais žodžiais lietuviškai:
Kadangi vinilo diskuose dažninė nuo 5-10 kHz ritasi žemyn, garso inžinieriai naudoja korekcijas dažninei iš LP išlyginti. Tą koreguotą albumo masterį su pakeltais AD įrašius į kompaktą, dažninė atkuriama be nuostolių ir girdime “aštrumą/šiurkštumą” (harshness).
Apie tai filmuko epizode nuo 10:30.
Atsiradus CD nutiko nemalonus dalykas – įrašų studijos ir radijo stotys pradėjo kompresuoti garsą. Vinilo dinaminis diapazonas buvo menkas kompresuotam garsui įrašyti, o CD dinaminis diapazonas leido įrašinėti kompresuotą muziką itin garsiai. Triukšmingoje aplinkoje garso kompresavimas pagerino girdimumą, bet nukentėjo įrašų kokybė.
Dar vienas dalykas buvo tai, kad СD eros pradžioje skaitmenizuoti analoginiai įrašai, buvo atlikti paskubomis, nebuvo patirties, buvo išleista daug prastos kokybės CD. Po kažkiek laiko reikšmingesnius albumus įrašų studijos ėmė dar kartą skaitmenizuoti, bet CD rinkoje likę daug prasto garso inžinierių darbo. Žmogus sugadinti gali viską, bet skaitmenos kaltinti negalima. Filmuko autorius sako, kad nereikia sugrįžti prie analoginių įrenginių, kad reikia sugrįžti prie gero skaitmeninio įrašo formavimo (klausykite nuo 12:00).
Dalykai seniai suprasti, bet koją kiša neišmanymas ir suinteresuotumas – žmonės stengiasi išsaugoti vinilo diskų, patefonų vertę, nori uždirbti.
Mačiau yra 351 Davido Meloro filmukų – visi rasime ką paklausyti.