Forum Replies Created
-
Posts
-
Perskaičiau bičiulio tekstą apie vinilo dažninę iš Gūglo –
The range of audible sound goes from a low frequency of 20Hz up to about 20,000Hz. Since vinyl has a frequency response from 7Hz to 50kHz and beyond.Panašias legendas apie vinilo super-plačią dažninę yra teikęs bičiulis V. D. Jo matavimuose (spektruose) matydavome keliasdešimties kHz atžymą ir skaitydavome apie ultra-AD garsiakalbių svarbą garso atkūrimo sistemose.
Gūgliniam teiginiui prieštarauti negalima, nes vinilo plokštelėje ar magnetofono juostelėje yra triukšmai (= super-plati dažninė). Kalbu apie tai, kad net be jokio muzikos įrašo, pauzėse girdime triukšmą. Triukšmas yra begalinio spektro signalas, o pasibaigiant kūriniui, garso signalas susilygina su triukšmais ir įrašo signalas tolygiai paskęsta triukšme. Štai kodėl nesunku išmatuoti dažninę iki 50 kHz, o matuoklį “užaštrinus”, išmatuotume 100, 1000 ar dar daugiau kilo-Hercų.
Kitas bičiulis pritaria infra-žemųjų dažnių garsams iš vinilo ir pamini 7 Hz signalą iš LP plokštelių.
Taip pat nepaneigsi!
Vinilas būna banguotas vertikaliai ir vingiuotas horizontaliai. Kalbu apie plokštelių deformacijas palikus gulėti saulėje, plokštelė deformuojasi ir tonarmas daro vertikalius judesius. Horizontalus tonarmo “vinguriavimas” būna dėl LP centro skylutės bei garso takelio perimetro neatitikimo (ekscentriciteto problema plokštelių gamybos procese). Plokštelių deformacijos ir geometrinis netikslumas generuoja signalą ir vinilo trakte gali rastis infra-žemieji nuo Herco ir nuo dar žemiau.Geras patefonas su stereo galvute ir gera plokštelė yra geras garso šaltinis, bet CD arba signalas iš muzikos įrašų serverių yra geriau; iš skaitmeninio šaltinio gauname kokybišką 20 Hz – 20 kHz signalą, nėra detonacijų ir didelis dinaminis diapazonas (nykstamai maži triukšmai).
~~~~~~~~~~~~~~~
Auksinių vinilo laikų vokiški EMT (Elektro-Mess-Technik) patefonai buvo geriausi. Plačiau apie EMT rasite čia, bet mersedesą kainuojančio profesionalaus EMT aprašymuose nerasite platesnės kaip 20 – 20000 Hz dažninės. Žinoma, jei neGūglinsite ir nesikonsultuosite su dirbtiniu intelektu. 😎- Ar geriau slopinti tik AD, dedant rezistorių pozicijoje R4 kaip buvo atlikta šio bandymo metu?
- Ar slopinti SAD ir AD kartu, rezistorių dedant R2 arba R3 pozicijoje (priklausomai kuri teisingiausia techniškai). SAD jau originaliai slopinamas 1 ohm rezistoriumi.
- Ar AD arba AD + SAD slopinimas nepaveiks kolonėlių fazinių charakteristikų?
Iš anksto dėkoju už atsakymus.
Super-AD garsiakalbis pajungtas per 1-os eilės filtrą; 6 dB/okt. slopinimas labai mažas, todėl šis garsiakalbis plačioje dažnių juostoje dirba kartu su AD garsiakalbiu.
Siūlyčiau eksperimentuoti parenkant R2 rezistorių arba naudoti L-pad tipo signalo daliklį su dviem rezistoriais. L-pad skaičiavimo kalkuliatorių tikriausiai turite arba rasite platybėse.
R2 arba L-pad fazinių charakteristikų nepakeis. Tuolab šių kolonėlių konstruktoriams fazės nerūpėjo.Parašysiu ką aš daryčiau.
1. Tokių kaip Magnat Signature 507 nemodernizuočiau, nes ~500 € segmente kolonėlės bus su prastais komponentais. Galvoje turiu ne filtrus, bet pagrindinį komponentą – garsiakalbius.
2. Filtrus sukonstruoti neproporcingai didelis, aukštos kvalifikacijos reikalaujantis darbas.
3. Gamyklinių filtrų modifikavimas gali b8ti pateisinamas, jei su Magnat “Signature 507” planuojate likti amžiams.
4. Parduoti “modernizuotas” AS bus sunkiau, todėl siūlyčiau nieko nekeisti.
5. Paklausykite kažkuriuos gerai vertinamus 2-juosčius monitorius. Dar geriau – pasiskolinkite/išsinuomokite ir palyginkite garsą su “Signature 507”. Paminėsiu senuosius Mackey HR824, HR624 (abu Mk1 serijos), kurių Lietuvoje turi nemažai bičiulių. Antrinėje rinkoje šiuos ar panašius galima nusipirkti už iki 1000 €. Jei vertinate VD ir AD atkūrimą, gerą stereo sceną, tada siūlau į sąrašą įtraukti pasyvines KEF LS50. FB grupėse ar iš kolegų sulauksite daugiau pasiūlymų ir išsirinkęs tinkančias AS, turėsite daugiau laiko klausyti muzikos.Suprantama, kad sumažinus VD garsumą, aukštieji išryškėjo. Aukštuosius sumažinti galite filtrais, tembro reguliatoriais galite gauti norimą tembrą, bet kolonėlės dėl to nepagerės.
Kolonėlių nepristatėte, todėl diskusijos techninis pagrindas silpnas. Linkiu sėkmės ir iš diskusijos pasitraukiu.Dažninė yra vienas iš parametrų, bet ir šis parametras turi būti išmatuotas pagal metodiką. Apie kokias kolonėles šnekame ir kaip buvo matuojama dažninė nežinome, bet vertinant jūsų pateiktą bendrąją ADCH, lygiausia būtų su 8,2 arba 6,8 Omų rezistoriais VD filtruose.
Pateikėte ŽD modulio filtro schemą ir klausiate –
Ar keičiant kondensatoriaus nominalą ŽD grandinėje galiu pakelti dažnius nuo 150 Hz iki 500 Hz juostoje, kad suteikti skambesiui “riebumo”.
Ar pakeisdamas ŽD grandinėje kondensatoriaus nominalą nesugadinsiu fazinių charakteristikų?Pakeitus kondensatoriaus nominalą pasikeis kolonėlės suderinimas, ŽD-VD dažninės ruože atsiras kalnas arba duobė. Atitinkamai pasislinks ŽD modulio fazinė charakteristika.
Paminėjote žemųjų dažnių atkūrimo “riebumą”, bet tai nėra techninis ar objektyvus vertinimas. Žemųjų dažnių atkūrimas pirmiausia formuojamas ŽD garsiakalbiais, tinkamu korpuso dydžiu, AS struktūros parinkimu, FA konstrukcija…
Plačiau apie AS projektavimą knygose. Galiu rekomenduoti “Loudspeaker Design Cookbook” by Vance Dickason, platybėse esu matęs šio vadovėlio pdf’ą.
Linkiu sėkmės.Sunku atsakyti nežinant garsiakalbių tipo, kolonėlių konstrukcijos ir negirdėjus kaip skamba.
Garsiakalbiai yra visko pradžia, o AS konstruktorius stengiasi pilnai išnaudoti garsiakalbių galimybes. Žinoma, įtakos turi stiprintuvas, kambarys, įrašas, klausytojo patirtis ir jo norai.
Keli mano štrichai į tai ką perskaičiau.
Dažninė nuo 200 Hz yra pakankamai glotni, o 500 – 800 Hz kalnelis – nedidelis. Tikėtina, kad kalnelis dėl garsiakalbio.
Matavimai rodo, kad padidinus VD modulio akustinį slopinimą, dažninė pagerėjo. Tokį pagerinimą galima palikti, bet bendro VD modulio efektyvumo mažinti nereikėtų. Galima bandyti sumažinti 500 – 800 Hz kalniuką, bet tada reikia keisti filtrų schemą. Paminėsiu, kad papildomi reaktyviniai komponentai turės įtakos fazinei charakteristikai. Kas naudingiau – glotnesnė dažninė ar geresnė fazinė, sprendžia konstruktorius.
Svarbu nepamiršti, kad “modifikuotą” aparatą būna sunkiau parduoti. Kolonėlių ardymo-surinkimo taip pat siūlyčiau vengti, nes gamintojas dažniausiai būna protingesnis už vartotoją.
Kolonėlių filtrai paprasti, o kalbant apie VD modulį, matau filtrus, neapsaugančius vidurinių dažnių garsiakalbių nuo žemųjų dažnių. Dėl to gali rastis perkrovimų ir girdėsite iškraipymus (aštrų garsą).VD modulio filtrų simuliacija rodo, kad į garsiakalbį patenka žemieji. Induktyvumo nominalas nežinomas, bet nurodžius 1 mH, filtro darbas pasibaigia ties maždaug 3 kHz. R1 padidinus iki 10 Omų, VD modulio garsumas sumažės maždaug -4 dB. Fazinei įtakos tai neturi, todėl galite pabandyti.
Ten pat apžvalgoje pamačiau dar vieno mūsiškių – Silent Pound kolonėles. Perreaux Audio savo pristatyme pasirinko Silent Pound Challenger II kolonėles, bet parodoje buvo atskiras Silent Pound stendas su kolonėlių konstruktoriumi Audriumi Balčiūnu.
Smagu matyti Audriaus darbus ir linkėti jam komercinės sėkmės!
Miunhene vykusios High-End parodos apžvalgoje pamačiau Audio Solutions ir dailiai šnekantį Gediminą Gaidelį. Reiškia, mūsiškiai jaučiasi tvirti buitinių garso sistemų rinkoje.
Mano šilti inžineriniai linkėjimai Gediminui.
Audiofilų forume perskaičiau klausimą apie ŽD garsiakalbių magnetinės sistemos patikrinimą. Bičiulis klausia – Gal turi kas prietaisą garsiakalbių magnetinio tarpo matavimui (gauss arba tesla) noriu patikrinti kiek dar likę gyvo magneto?
Klausimas aktualus daugeliui AS konstruktorių, todėl trumpai atsakysiu.
Iš tiesu garsiakalbių motoro jėga priklauso nuo magnetinio srauto dydžio, o srautą galima išmatuoti tam skirtais prietaisais. Pagūūglinę magnetic flux meter rasite palyginti nebrangių buitinių prietaisų srautą Teslomis arba Gausais išmatuoti, bet aš einu kitu keliu.Žemadažnių garsiakalbių motoro jėga yra magnetinio srauto, ritės laido ilgio magnetiniame plyšyje ir rite tekančios srovės sandauga: F (jėga) = I (srovė) x B (indukcija) x L (laidininko ilgis). Taigi, motoro jėga yra svarbesnis ir nesunkiai išmatuojamas parametras. Kaip tą atlikti aprašyta Vance Dickason knygoje Loudspeaker Design Cookbook 7th Edition Book. Knygos pdf’ą esu matęs platybėse, bet taip pat įkeliu knygos 201 puslapyje aprašytą garsiakalbių BL matavimo metodiką:
