Forum Replies Created
-
Posts
-
Į rėmėjų grupę atėjo Saulius Jurevičius – sveikinu ir dėkoju!
The Boys Are Back In Town – Thin Lizzy.Gavau bičiulio R. B. laišką –
Jūsų forume nemačiau temos, ką ir kiek įtakoja priekinė kolonėlės lenta. Vienos būna su didele priekine lenta, kitos su maža, vos telpa garsiakalbiai. Įdomu kokia įtaka duoda garsui?
Iliustracijai taip pat atsiuntė nuotrauką:
Didesnė priekio lenta padidina efektyvumą (jautrį), nes aukščiau tam tikro dažnio AS dirba pusės akustinio lauko 2-Pi režime (*). Tas padidėjimas pasibaigia prie tam tikro dažnio, AS darbas pasikeičia į 4-Pi akustinio lauko darbą ir dažninėje stebime kritimą. Štai kodėl filtruose naudojamos priekio panelės įtakos kompensavimo schemos dažninei išlyginti.
Gamintojams paprasčiau pagaminti korpusus siaurais priekiais ir tada AS darbas būna vientisas (tik 4-Pi režimas). Efektyvumas mažesnis, bet būna lygesnė dažninė.
Apie AS priekio panelės įtakos koregavimą rasite pagūglinę Baffle Step Compensation, o Elliot Sound Products tinklapyje aprašyta teorija ir metodika dažninės koregavimo schemai suprojektuoti.
* 2-Pi akustinis laukas reiškia garso spinduliavimą į AS priekį, o 4-Pi reiškia garso spinduliavimą visomis kryptimis, tame skaičiuje į už kolonėlės esančią erdvę.
Aleksandrą ir Vilių Kerus iš Baltic Mobile Recordings sutikau Audiogourmet-2015 parodoje. Veiklą buvo pradėję prieš porą metų ir į mūsų kambarį Vilius atsinešė puikų CD su Giya Kanchelli “Chiaroscuro”. Diskelį įdėjau į Accuphase DP-720 grotuvą ir visi pasidžiaugėme garsu iš NIDA.
Šių metų vasario 22 d. “Pakartot” laidoje – Ar skiriame įrašų kokybę?, Aleksandra ir Vilius palietė mums svarbią garso atkūrimo temą. Kviečiu išklausyti visą laidą, o aš paminėsiu svarbiausius epizodus:
– nuo 20′:00″ apie koncertų garso kokybę;
– nuo 24′:30″ apie įrašų garso kokybę;
– nuo 25′:00″ šnekama apie nekokybiškus įrašus.
Laidoje Vilius K. taip pat atskleidžia įrašų ruošimo virtuvę. Sužinome, kad akustinės muzikos įrašų ruošimas kartais užtrunka 5 metus ir kad šiais laikais reikia paruošti 7 skirtingų standartų masterius: CD, vinilas, Hi-Res, Dolby Athmos… Vilius pamini, kad į madą sugrįžo Direct-To-Disk technologija, kai išleidžiamas unikalus įrašas be jokių studijinių redagavimų (apie tai šnekama nuo 38′:00″).
Diskusija pasibaigia italų kompozitoriaus kūriniu apie Lietuvą. Šis įrašas padarytas 2020 metais, bet tik neseniai užbaigtas ir pristatytas.
PASAULIO POLITIKOS ĮTAKA 604
Tais pačiais metais, kai „Audio Marketing“ perėjo į UREI rankas, „Altec“ susidūrė su realybe, kad „Alnico“ magnetai tapo pernelyg reti ir brangūs. Dėl nestabilios politinės situacijos pagrindinėse kobalto gamybos šalyse, šios svarbios Alnico magnetų sudedamosios dalies srautas sulėtėjo. Vienintelė alternatyva buvo naudoti ferito keramikos magnetus. Tai nekėlė „Altec“ didelių problemų, nes pastaruoju metu tapo įmanoma gauti didelio magnetinio srauto ferito keraminių magnetų.
Tačiau didelį galvos skausmą UREL sukėlė naujasis Altec 604 8K, nes sutrumpėjo atstumas tarp draiverių, taigi ir ruporo ilgis. Kad būtų galima pritaikyti naująjį Altec „Mantaray“ ruporą, buvo pakeistas draiverio išėjimo platėjimas. Žemų dažnių garsiakalbio atsako charakteristikos taip pat buvo pakeistos.
Norint išlaikyti tą patį UREI 800 serijos efektyvumą su naujuoju 8K, reikėjo keisti krosoverį, padidinti ruporo burnos plotą, kad būtų kompensuota sutrumpėjusi gerklė ir kažką padaryti su padidintu gerklės išsiplėtimu. Akivaizdus sprendimas būtų buvęs pagaminti naują ruporą, bet tada burnos ploto padidėjimo šešėlių efektas būtų tapęs pernelyg ryškus. Padėjo tai, kad UREI anksčiau pradėti moksliniai tyrimai palengvino rasti sprendimą ir prisidėjo amerikiečių išradingumas sprendžiant šešėlio efekto problemą.
Daugiausia Putnamo dėka UREI nustatė, kad lašo formos putplasčio ritinėlis, supantis ruporo „lūpas“, užtikrina geresnį ruporo ir oro impedanso atitikimą, todėl sumažėja vėlinimas ir pereinamieji iškraipymai, UREI vadinami „akustine trauma“. Paaiškėjo, kad šį putplasčio ritinėlį galima naudoti norint veiksmingai padidinti ruporų burnos plotą. Taigi buvo galimybė, kad originalus UREI plastikinis ruporas vis dar gali būti naudojamas. Siekiant suderinti naująjį gerklės platėjimą su UREI ruporu, išilgai vertikalių rago sienelių ir į gerklę buvo įdėtos plonos putplasčio plokštės. Tai netikėtai sumažino pereinamųjų procesų iškraipymus.
Galiausiai, spręsdama ruporo šešėlio problemą, UREI nustatė, kad optimalios formos plyšiai ruporo sienose, leidžia praeiti reikšmingai žemų dažnių garsiakalbio informacijai, kad problema būtų pakankamai sumažinta. Šie patobulinimai buvo atlikti UREI monitoriuose su “A” indeksu.
Ir tai istoriją vėl perkelia į dabartį.
▪Bičiulis S. K. privačiai paklausė –
Tranzistoriniai stiprintuvai gali būt vientakčiai ar dvitakčiai kaip ir lempiniai?
Klausimas aktualus daugeliui, todėl pakomentuosiu plačiau.Trumpas atsakymas būtų – taip, tranzistoriniai stiprintuvai gali būti sukonstruoti analogiškai kaip lempiniai; gali būti vientakčiai, dvitakčiai, gali būti su išėjimo transformatoriais arba be jų. Svarbu žinoti, kad mums svarbių tranzistorinių stiprintuvų schemotechninės įvairovės lempomis pakartoti neįmanoma.
Vakuuminės lempos dar vadinamos “elektroninėmis”, nes įkaitinti katodai skleidžia elektronus. Elektronai turi neigiamą elektros krūvį, todėl elektronams judesį link anodo gali suteikti teigiama anodo įtampa. Štai kodėl visoms elektroninėms lempoms naudojama teigiama anodinė įtampa. Jei būtų sukurtos “protoninės” lempos, tada anodų įtampa būtų neigiama ir turėtume dviejų poliariškumų “komplementarinius” vakuuminius stiprinimo elementus. Deja, lempų vystymo laikotarpis pasibaigęs ir lempinių stiprintuvų konstruktoriai gyvena ribotų galimybių, vieno poliaringumo zonoje.
Labai svarbu tai, kad vakuuminės lempos vidaus varža didelė, todėl būtinas transformatorius žemos varžos garsiakalbiams pajungti. Varžų suderinimo išėjimo tranzformatorius brangu pagaminti, mažina patikimumą ir yra papildomų iškraipymų šaltinis. Yra betransformatorinių lempinių galios stiprintuvų, bet dėl sudėtingumo tokie neprigijo.
Tranzistorių era trunka ilgiau negu lempų ir ji tęsiasi. Pradžioje buvo vieno poliaringumo, p-n-p tipo germanio tranzistoriai. Skirtingai nuo lempų, tranzistoriai yra ne įtampos, o srovės įrenginiai. Naudojama žema kolektoriaus maitinimo įtampa, todėl vientakčiame tranzistoriniame stiprintuve garsiakalbius galima jungti tiesiai į kolektoriaus grandinę be transformatorių. Jei garsiakalbiai labai mažos arba labai didelės varžos, tada reikalingas išėjimo transformatorius.
Betransformatorinis tranzistorinis vientaktis stiprintuvas su p-n-p germanio tranzistoriais
Žymiai pažangesnė yra dvitaktė schema. Turint tik vieno poliaringumo tranzistorius, dvitaktei schemai reikalingas priešingas signalo fazes formuojantis transformatorius.
Paveikslėlyje tranzistorinių nešiojamų radijo imtuvų su p-n-p germanio tranzistoriais tipinė stiprintuvų schema:
Radijo imtuvo Gauja dvitaktis stiprintuvas su fazių derinimo ir išėjimo transformatoriais
Matome, kad iki to laiko, viskas buvo analogiška kaip su lempomis.
Germanio tranzistoriniai turi svarbų trūkumą – mažą atsparumą temperatūrai. Netrukus buvo sukurti temperatūrai atsparesni silicio tranzistoriai. Atsiradus komplementariniams n-p-n tranzistoriams fazės derinimo bei išėjimo tranzformatorių aplamai nebereikėjo.
Tranzistoriai buvo patikimi, buvo galima jungti kelis lygiagrečiai ir gauti bet kokios galios stiprintuvus, tinkančius jungti bet kokio sudėtingumo AS. Žinome daugybę tranzistorinių stiprintuvų darbo klasių – A, B, AB, C, D, E, buvo pradėtas naudoti srovės grįžtamasis ryšys ir tobulinimo procesas nepasibaigęs. Plačiai naudojami lauko tranzistoriai, į rinką žengia karščiui ypatingai atsparūs, super-greiti, didelę įtampą ir galią atlaikantys galio nitrido tranzistoriai. Prognozuojama, kad iš mikrobangų krosnelių bus išstumtos paskutinės lempos – magnetronai. Tranzistoriams stiprintuvams nebūtini ir jėgos transformatoriai, todėl galima sakyti, kad stiprintuvai priartėjo prie teorinių garso stiprintuvams keliamų reikalavimų.Ar gali tranzistorinis stiprintuvas būti paprastas kaip lempa, skleisti šilumą ir panašiai skambėti?
Paveikslėlyje vientaktis tranzistorinis galios tiprintuvas su SIT tranzistoriumi, kurio charakteristikos labai panašios į lempinio vientakčio. Klausant muziką kambaryje neryškiai švies lempos ir susijaudinusiam klausytojui kels malonius prisiminimus…
NEPASTEBĖTOS PASTANGOS
Įdomu pažymėti, kad tais pačiais metais kai UREI užsakymu Edas Longas laike suderino 604, Džonas Mejeris (John Meyer) ištaisė „McCune Sound“, taip pat su 604 garsiakalbiais. D. Mejeris jau kelerius metus, naudodamas kompiuterinę analizę, aktyvius krosoverius ir uždelsimo linijas, taisė garsiakalbių sistemas dėl laiko poslinkio, tačiau nebuvo plačiai žinomas. Apie „Meyer/McCune 604“ buvo mažiau žinoma, nes kolonėlės buvo scenos monitoriai. Ironiška, kad nors D. Mejeris bandė sudominti gamintojus savo 604 krosoveriu, visi jie sakė, kad tai nepavyks. Jei tik jis būtų sugalvojęs kelis nuvežti į įrašų studijas.STENGIASI NEATSILIKTI
Didžiulė UREI derinimo laike sėkmė nustebino pramonę, ypač „Audio Marketing Ltd.“. Toks akibrokštas vertė ką nors daryti, kad „Red Series“ monitoriai išliktų konkurencingi. 1980 m. pristatė aktyvinį „Mastering Lab“ krosoverį, kuriame buvo įdiegta laiko postūmio grandinė. 1980-1981 m. buvo parduota apie 30-40 Ricko Andersono iš „Audiotechniques“ sukurtų „Time Sync“ krosoverių, tačiau akivaizdu, kad UREI 800 series monitorių pardavimų tempas buvo per didelis, kad jį būtų galima sustabdyti. 1981 m. birželį „Audio Marketing Inc.“ nutraukė „Mastering Lab“ krosoverių, „Big ir Super Reds“ bei „Time Syncs“ gamybą dėl nepakankamų pardavimų. Putnamas įroniškai pastebėjo: „Aš būsiu pirmas, kuris prisipažins, kad visą šį TA projektą paspartino būtent „Mastering Lab“ filtrų sėkmė“. JBL pardavimai taip pat krito, 1981 m. buvo visiškai atsisakiusi savo 4300 serijos monitorių. Apie tai liudija naujos kartos – 4400 serijos monitorių su laiko poslinkio korekcija pristatymas.JĖGOS VIENIJASI
Pamatęs Longo straipsnį, Billas Putnamas susižavėjo laiko suderinimo koncepcija ne tik kaip garsiakalbių dizaino studentas, bet ir kaip studijos savininkas, norintis patobulinti „604“. Didžioji Berta buvo ką tik sumontuota į lubas, bet Putnamas vis dar norėjo ją patobulinti. Jimas Cunninghamas, tuo metu dirbęs pas Putnamą techninių įrenginių direktoriumi ir senas Longo draugas, suorganizavo judviejų susitikimą. Susitikimas įvyko Los Andžele, kur buvo sutarta, kad Putnamas atvyks į Longo laboratoriją Ouklande ir surengs demonstraciją. Per tą demonstraciją Putnamas tapo tikinčiuoju:
„Prisimenu demonstraciją, kurios metu [Longas] pademonstravo dvi sistemas, kurių amplitudinis atsakas buvo vienodas, tačiau vienos sistemos laiko poslinkis buvo 0,45 milisekundės, o kitos – beveik nulinis. Kalbant tiesiai, tai buvo fenomenaliausia demonstracija, kokią tik prisimenu girdėjęs. Įsitikinau, kad aiškumas ir tikroviškumas, kurį išgirdau iš akustiškai suderintos sistemos, buvo neįtikėtinai geresnis. Su kita programos medžiaga nebuvau taip nustebintas, kaip tada per labai dramatišką demonstraciją“.
Putnamas į Los Andželą grįžo susijaudinęs dėl galimybės ištaisyti savo „Big Hertha“ ir Longui išsiuntė 604, sumontuotą įprastame „Altec“ korpuse akustiniam suderinimui atlikti. Korekcija buvo atlikta ne perkeliant garsiakalbius, o 0,45 milisekundės uždelsiant signalą į žemų dažnių garsiakalbį pasyviuoju krosoveriu. Po to Putnamas palygino šį laike suderintą krosoverį su savo „Big Bertha“ krosoveriu: laike suderintas krosoveris nugalėjo. (Įdomu tai, kad nors projektuojant „Big Bertha“ filtrus nebuvo kreipiamas dėmesys į laiko poslinkio korekciją, dėl atsitiktinumo jos filtrų signalas į žemų dažnių garsiakalbį vėlavo 70 proc. suderinto laiko vertės). Laikinio suderinimo schema buvo sumontuoti į „Big Bertha“ ir studijų darbuotojai tuo labai džiaugėsi.Iki šio momento studijų savininkas Putnamas buvo suinteresuotas tik patobulinti 604, kad įtiktų savo klientams, tačiau Putnamas, gamintojas, bendrovės „United Recording Electronics Industries“ (UREI) savininkas pradėjo spekuliacijas.
„Mes nedalyvavome garsiakalbių versle ir neturėjome didelio noro ten būti – UREI užsiėmė signalų apdorojimo verslu, o šis projektas atsirado kaip atsakas į studijos poreikius. Mane patraukė galimybė sujungti tam tikrą sinergiją tarp Edo sukurtų metodų ir bendro pramonės posūkio atgal į 604.“ Tikėdamas, kad galima uždirbti pinigų, Putnamas pasamdė Longą kaip konsultantą, kad šis sukurtų nestandartinį, laike suderintą 604 monitorių – UREI 813TA.
813-ajame monitoriuje 604 ir dar vienas 15 colių žemų dažnių garsiakalbis sumontuoti 12 kubinių pėdų talpos korpuse. Dėl mažų iškraipymų ir didelio efektyvumo buvo pasirinkta schema su fazes apgręžėjais, nors dalis efektyvumo buvo gaunama dėl geresnio žemųjų dažnių pereinamojo atsako. Buvo pakeistas pagal užsakymą pagamintas plastikinis ruporas. Ruporas neturėjo sekcijų (kaip „Big Bertha“) ir buvo ilgesnis, kad būtų žemesnis ribinis dažnis. “Laiko derinimo schema” suderino krosoverio taškus, krosoveris turėjo vidutinių bei aukštų dažnių lygio reguliatorius. Apsaugos grandinė su garsiakalbių saugikliais ir lempute veikė kaip saugiklis ir garso lygio indikatorius.
„813“ buvo sukonstruoti ir sumontuoti keliose Putnamo studijų patalpose, ir maždaug šešis mėnesius jis rinko nuomones bei reakcijas. Atsiliepimai buvo labai palankūs. Paskutinis rinkodaros testas buvo 1977 m. gegužę, kai Putnamas pademonstravo „813“ 56-ajame Garso Inžinerijos Draugijos suvažiavime. Dalyvių reakcija buvo tokia entuziastinga, kad buvo nuspręsta 813 modelį pradėti gaminti.
Pardavimai buvo stebinantys. Kitais metais buvo pristatytas modelis 811, kuriame 604 buvo naudojamas atskirai 5 kubinių pėdų žemų dažnių korpuse. Atsakas buvo 80 Hz – 15 k Hz ±3 dB. Po metų buvo pristatytas modelis 815TA. Nuo 813 skyrėsi tuo, kad užėmė 13 kubinių pėdų (370 ltr.) erdvę, jame buvo naudojami du 15 colių žemų dažnių garsiakalbiai ir jis galėjo dirbti didesne galia.
Manoma, kad iki šiol parduota daugiau kaip 2000 „Time Align“ monitorių. Kai kurie šaltiniai teigia, kad per dvejus metus, iki 1979 m., 800 serijos UREI monitoriai tapo priimtinu standartu 604 šalininkams, todėl daugelis jų atsivertė ir sugrąžino paklydusius ėriukus atgal į avidę. Pasak Billo Putnamo, „Sėkmė gerokai pranoko viską, ko tikėjomės. Bendrovė, kuri neužsiima garsiakalbių verslu, pardavė daug garsiakalbių“.KITO ŽMOGAUS IEŠKOJIMAS
Edas Longas, gerbiamas garsiakalbių dizaineris su 21 metų stažu, visada ieškojo būdų, kaip sukurti geresnį garsiakalbį. Taip jis užsidirba pragyvenimui. Jau keletą metų Longas žinojo apie galimybę patobulinti daugiajuostes garso sistemas, atliekant akustinių centrų suderinimą. Nuo 1930-ųjų buvo žinoma, kad reikia vengti didelių neatitikimų, tačiau dėl nedidelių neatitikimų girdimumo garso pramonėje buvo daug ginčų ir painiavos. Akustinio centro nustatymo srityje buvo paskelbta mažai tyrimų, nes problema nebuvo gerai suprantama ir dėl to, kad sureguliavimo metodikos buvo arba netikslios, labai varginančios, atimančios daug laiko, arba reikalavo labai brangių prietaisų bei kompiuterinio apdorojimo. Dar blogiau, kad tokie metodai buvo gremėzdiški: atliekate keletą bandymų, perkeliate draiverį, atliekate dar keletą bandymų, šiek tiek daugiau perkeliate draiverį ir pan.
Domėdamasis, kiek iš tikrųjų galima pagerinti darbą koreguojant laiko poslinkį, – jis niekada nebuvo girdėjęs tinkamai koreguotos sistemos, nes tokios nebuvo, – Longas buvo pasiryžęs rasti tikslią ir ekonomišką metodiką. Padedant „Alembic“ inžinieriaus Rono Wickershamo, Longas ėmėsi spręsti šią problemą, sukurdamas unikalius prietaisus, kurie leido atliekant reguliavimus matyti parametrų koregavimo (garsiakalbio padėties ir krosoverių keitimo) poveikį arba garsiakalbio sistemos amplitudės, laiko ir dažnio charakteristikas. Longas išbandė savo prietaisus. Suderinęs kelias sistemas ir patikrinęs rezultatus iš klausos, jis priėjo išvados, kad įrankis, patekęs į įgudusio operatoriaus rankas, gerokai pagerina daugiajuosčių kolonėlių charakteristikas.
Turint tokį elegantišką įrankį, kitas žingsnis buvo surasti klientą ir pranešti, kad jis gali greitai ir nebrangiai pagerinti garsiakalbio garsą. Šiuo tikslu. 1976 m. gegužės mėn. 54-ajame Garso Inžinerijos Draugijos suvažiavime Longas pristatė pranešimą, kuriame aprašė savo naująją Time Align Techique (Laiko Išlyginimo Techniką, pas mus dar vadinamą – “akustiniu AS moduliu suderinimu”).
Altec Duplex garsiakalbio su ferito magnetais surinkimo schemaĮSITVIRTINO
Didelis ML 604 garsiakalbių populiarumas parodė, kad studijos apskritai pirmenybę teikia šiam garsiakalbiui. Svarbiausias žodis čia yra „pirmenybė“, o tai reiškia, kad garso charakteristikos nebuvo vienintelė priežastis, dėl kurios 604 garsiakalbis sulaukė didelio populiarumo. Buvo ir kitų, labiau neapčiuopiamų priežasčių.
Nuo 1943 m. iki septintojo dešimtmečio pabaigos beveik visi inžinieriai ir gamintojai artimai susipažino su 604 garsiakalbiu. 604 buvo bendras „patyrimas“, atskaitos taškas, siūlantis patikrintus ir nuspėjamus rezultatus, todėl pretendentams į aukšto kalibro monitorius buvo sunku įsitvirtinti. Be to, garsinis pripratimas taip pat padėjo įtvirtinti 604. Nuolat girdint bet kokį aukštos kokybės garsiakalbį, ausis aklimatizuojasi prie to garsiakalbio skambesio. Kai taip atsitinka, niekas kitas nebeskambės „teisingai“. Jei atsižvelgsime į tai, kad iki septintojo dešimtmečio pabaigos beveik visi inžinieriai ir prodiuseriai kasdien dirbo su 604 garsiakalbiu, kaip ir daugelis vėliau, taps akivaizdu, kad aklimatizacija iš dalies lėmė nuolatinį 604 garsiakalbio populiarumą.
Altec 604-8K su ferito magnetais ir Mantaray ruporu
VIENO ŽMOGAUS PAIEŠKOS
Billas Putnamas, įrašų pramonės įkūrėjas ir žymus įrašų studijos technikos, elektronikos ir akustikos novatorius, niekada itin nesižavėjo jokiais turimais monitoriais, nes manė, kad jie turi įvairių trūkumų. Jo ausys visada buvo atviros kažkam geresniam. Būdamas trijų sėkmingų įrašų studijų savininkas, „United & Western“ Los Andžele ir “Coast” San Franciske, Putnamas buvo suinteresuotas turėti tikslesnius monitorius. Šį priežasties-pasekmės ryšį, nors teoriškai ir galiojantį, faktinėje praktikoje sutrikdė tam tikras reiškinys. Putnamo žodžiais tariant, “per visus trisdešimt mano darbo įrašų versle metų nepasitaikė, kad monitorių atžvilgiu nebūtų vykę cikliniai pokyčiai – šiandien vienokie, rytoj kitokie. Tačiau 604 visada buvo ten pat.
Šeštojo dešimtmečio viduryje ir pabaigoje JBL pradėjo daryti reikšmingą žingsnį ir septintojo dešimtmečio pradžioje galėjome pamatyti ciklinius pokyčius nuo 604 iki JBL. Tuo metu mes (United, Western & Coast) svyravome tarp 604 (“Mastering Lab”) ir JBL. Tuo metu, kai į horizontą pradėjo ateiti vis daugiau nepriklausomų prodiuserių, jūs [studijos savininkas] atsidūrėte nepriklausomo prodiuserio ir pakviestų dirbti garso režisierių malonėje, kurie primetė savo asmeninius pasirinkimus, susijusius su jūsų studijoje naudojama aparatūra.”
Susiklostė įtempta situacija, buvo neaišku, kas yra “geresnis” monitorius tokioje nepastovioje rinkoje. Buvo neaišku, kol Putnamas nepateikė šių pastebėjimų:
“Apie 1976 m., kaip įprasta, mes nuolat išgyvenome šiuos [monitorių] pokyčius ir buvome monitorių vertinimo procese… Daug žmonių, užaugusių su 604 garsu gali laikinai nueiti prie JBL monitorių, bet kai kurie kietakakčiai grįš prie Altec 604 garso. Tada 604 padėjo “Mastering Lab Network” [krosoverius], kuris buvo reikšmingas žingsnis į priekį, o vėliau ir “Super Red” [monitorius]. Toje rungtynių stadijoje (1977 m.) tikrai jaučiau, kad mums užteko sutarimo. Manau, kad buvome pasiruošę eiti su 604.” Putnamo pastebėjimas dar kartą liudija apie 604-ųjų populiarumo susigrąžinimą per “Mastering Lab Crossover” po JBL puolimo. Ypač vienoje iš savo studijų jis rado savo klientus beveik vienbalsiai pirmenybę teikiančius “Master Lab 604“.
Šios aplinkybės paskatino suprojektuoti naują ir patobulintą monitorių, kuris buvo pastatytas ir sumontuotas maždaug 1976 metų viduryje. Praminta “Big Bertha”, ji priminė “Super Red”, nes buvo 12 kubinių pėdų (340 ltr.) korpusas su 604 ir papildomu 15 colių žemų dažnių garsiakalbiu. Šis projektas skiriasi penkiais pagrindiniais punktais:
1) Korpusas buvo su akustinės varžos kiaurymėmis, keturis kartus sumažėjo žemų dažnių iškraipymai, o trumpalaikis atsakas buvo panašus į uždaro korpuso atsaką.
2) Žemų dažnių garsiakalbis ir 604 buvo priartinti vienas prie kito, kad skyrimo juostoje atsakas būtų sklandesnis.
3) Ruporo sekcijos buvo išpjautos, kad sumažėtų pereinamieji iškraipymai.
4) Krosoverį suprojektavo taip, kad atsakas būtų platesnis ir sklandesnis nei “Super Red”.
5) Dėl „akustinės varžos“ naudojimo efektyvumas buvo mažesnis.
Prodiuseriai ir garso režisieriai „Big Bertha“ sutiko su dideliu entuziazmu, tačiau tai truko labai trumpai, nes montuojant ir derinant, įvyko kitas lemtingas modernizavimas.SĖKMĖS SMŪGIS
Nepaisant JBL monitorių populiarumo, vargu ar galima sakyti, kad 604 buvo sumuštas, nors 4300 tikrai šiek tiek sukrėtė. Buvo akivaizdu, kad norint išlaikyti tvirtas pozicijas rinkoje, reikės kažką daryti su 604 modeliu ir kažkas buvo padaryta, tik ne „Altec“, o visai atsitiktinai.Dagas Saksas (Doug Sax) vadovavo „Mastering Lab“ Holivude. Atsiskaitydamas už grynųjų pinigų skolą, kurią jam buvo skolingas klientas, D. Saksas priėmė stiprintuvą ir kolonėlę riešutmedžio dėžėje su fazės apgręžėju. Garsiakalbis buvo 604.
“Parsinešiau 604 namo – namuose reikėjo papildomos kolonėlės – ir negalėjau jos klausyti. Labai nustebau ir savo jėgomis, padedant brolio Šervudo patarimais, sukonstravau labai paprastą 6 dB oktavai krosoverį. Dažninė nebuvo plokščia, nebuvo tiksli, bet buvo pašalinta savybė, kuri iš esmės varė mane iš proto (4-6 dB pakilimas nuo 2 iki 4 kHz buvo panaikintas).
Grįžau pas brolį ir pasakiau: “Ei, tai skamba ne taip jau blogai”, o jis atsakė, kad niekada nemėgo šio garsiakalbio. Tada pasakiau: „Taip, juo galima klausytis smuiko, jis visai neblogas“. Išgirdau atsakymą: “Na, tai labai įdomu.“ Susižavėjęs Šervudas pasiėmė 604 garsiakalbį į savo laboratoriją ir sukūrė jam krosoverį, kuris pasižymėjo mažesniais iškraipymais nei buvo iš „Altec“, praplėtė žemo dažnio atsaką iki 40 Hz, padidino aukšto dažnio atsaką iki 15 kHz ir pastebimai sulygino 2-4 kHz maksimumą, dėl kurio buvo daug kritikos.
„Kolonėlę su “Sherwood” krosoveriu dažninė lauko sąlygomis buvo gana glotni. Brolis pasakė. „pasiimk namo ir patikrink“. Pasiėmiau namo ir pasakiau: “Tai skamba gana padoriai – ne nuostabiai, bet gana padoriai”. Tada jis pasakė: “Žinai, visos studijos aplink mūsų mieste turi 604-E, jos turi problemų, nes kolonėlės neatitinka namų sistemoms. Kodėl mums nepagaminus kelių tokių, nenuvežus į studijas, pakeitus krosoverius ir nepažiūrėti, ką jie mano. Aš taip ir padariau ir studijos pradėjo tai naudoti.”
Pavadintas „Mastering Lab“ krosoveriu, pasiūlymas buvo greitai ir noriai priimtas daugelyje įrašų studijų, nes 604 priartino prie namų kolonėlių, išlaikydamas pageidaujamas 604 savybes. Be to, pora ML krosoverių kainavo mažiau nei nauja monitorių pora.
Broliai Saksai savo krosoverį gamino maždaug metus, o po to projektą nusprendė parduoti. Veikla kėlė daugiau rūpesčių, nei buvo verta, problemų buvo studijose, kur buvo garsiakalbių ir patalpų problemų. Tokių problemų „Mastering Lab“ krosoveris negalėjo išspręsti, todėl šių studijų savininkai iš nežinojimo (tuo metu akustinis dizainas nebuvo plačiai suprantamas) skambindavo Dagui Saksui ir skųsdavosi, kad jo krosoveris neveikia. D. Saksas vykdavo į studiją, kad padėtų ir kad atstatytų savo reputaciją.
“Jei tai būtų kažkas, ką išsiųstumėte ir daugiau niekada apie juos negirdėtumėte ir imtumėte tokį mokestį, kokį ketinate imti, tai būtų nuostabu. Tačiau vietoj to pradedate užsiimti akustiniu dizainu ir patalpų tvarkymu, o tai nebuvo sritis, kuriai nei aš, nei mano brolis norėjome skirti laiko. Be to, tai trukdė mano pagrindiniam verslui – „Mastering Lab“ ir mes norėjome pasitraukti.”
1971 m. „Altec“ pirmą kartą buvo pasiūlyta parduoti „ML“ krosoverio konstrukciją. Johnas Eargle, tuo metu vadovavęs „Altec“ profesionalų skyriui (vėliau – „JBL“), labai norėjo įsigyti krosoverį, kad modelis 604 būtų konkurencingas JBL 4300, tačiau aukštesni „Altec“ vadovai atmetė pasiūlymą, sakydami J. Eargle, kad “ML schema neatitiko visko, ką jie manė, kad turėtų. Jie nemanė, kad krosoveris iš esmės geresnis už jų pačių ir nemanė, kad tai būtų reikšmingas veiksnys”.Kitas pasiūlymas atėjo iš „Audiotechniques“ iš Stamfordo, Konektikuto valstijoje. „Audiotechniques“ buvo jauna studijos projektavimo, pardavimo ir konsultavimo įmonė, puikiai tinkanti spręsti tokias problemas, kurių bandė atsikratyti broliai Saksai. Sandoris buvo sudarytas kaip licencijavimo susitarimas, pagal kurį „Audiotechniques“ mokėjo autorinį atlyginimą už kiekvieną parduotą krosoverį.
Be to, ML krosoveris buvo siūlomas kaip papildoma įranga, „Audiotechniques“ įtraukė jį į savo Raudonosios serijos „Big Red“ ir „Super Red“ monitorių standartinę komplektaciją. „Big Red“ monitoriuje 604-E2 buvo įmontuotas į 6 kubinių pėdų „Capital Records” suprojektuotą korpusą. Monitorių su ML krosoveriu atsakas buvo nuo 40 Hz iki 17 kHz, +2 dB. Nors efektyvumas buvo toks pat kaip standartinio 604, maksimalus garso slėgio lygis buvo maždaug 4 dB didesnis dėl padidėjusios 604-E2 galios. Specialiai „Audiotechniques“ užsakymu „Altec“ gamino E2 modelį, kur panaudotos itin tvirtos garsiakalbių medžiagos dviguvai didesnei galiai pasiekti. „Super Red“ buvo 12 kubinių pėdų „Sax brothers“ korpuse, kur be 604-E2 buvo 15 colių papildomas žemų dažnių garsiakalbis darbui nuo 100 Hz. „Super Red“ dažninės charakteristikos atkartojo „Big Red“ dažnines charakteristikas, tačiau dėl papildomo garsiakalbio jis turėjo didesnę galią ir pasižymėjo geresnėmis žemų dažnių charakteristikomis.„Mastering Lab“ krosoveriai ir „Red“ serijos monitoriai buvo gerai sutikti studijų pramonėje ir, be abejo, suteikė „Altec“ tam tikrų nepatogumų. Pardavimai išaugo tiek, kad 1975 m. „Audiotechniques“ turėjo įsteigti dukterinę įmonę „Audio Marketing Ltd.”, kuri rūpinosi gamybos, rinkodaros ir kt. užduotimis, ypač susijusiomis su šiomis prekėmis. Vėlgi tenka apgailestauti, kad išsamių pardavimo duomenų nėra, tačiau. Audiotechniques nurodo, kad 1971-1981 m., t. y. gamybos metais, buvo parduota 1000 porų ML krosoverių, 500-600 porų „Big Reds“ ir 60-70 porų „Super Reds“.
JBL tikriausiai ne itin mėgo Dagą Saxą ir „Audio-techniques“. Įdiegus ML krosoverį, daugelis studijų nerado reikalo pereiti prie JBL, nes tam nebuvo jokio pranašumo, ir džiaugėsi bei jautė palengvėjimą, galėdami pasilikti prie savo senojo draugo 604. (Nepaisant to, JBL klestėjo, nes nuo šeštojo dešimtmečio pabaigos iki septintojo dešimtmečio vidurio labai išaugo studijų pramonė).