Forum Replies Created
-
Posts
-
Prisiminiau dar vieną projektą.
Nežinau kas buvo iniciatorius, bet 1981 ar 82 metais man pasiūlė dalyvauti Kauno Čiurlionio muziejaus įgarsinimo projekte. Matyt miesto valdžia skyrė lėšų muziejuje įrengti vietą M. K. Čiurlionio muzikai klausyti, o mūsų gamyklos direktoriaus paprašė padėti.
Įdomu tai, kad akustinės dalies užduoti vykdė Leningrado ВНИИРПА (Всесоюзный научно исследовательский институт радиовещания и акустики). Ten dirbo daug geriausių akustikos žinovų, tame skaičiuje I. A. Aldošina, parašiusi ne vieną knygą iš kurių pats mokiausi. Beje, ši specialistė vėliau buvo AES garbės nariu. Leningrado instituto specialistai dalyvavo kuriant mano jaunystės svajonę, lempinį radijo imtuvą Festival, įgarsino Maskvos Lužnikų stadioną, tiekė aparatūrą Maskvos Ostankino telecentrui, kūrė Estonija serijos kolonėles Talino Punane RET gamyklai.
Anais laikais buvo stengiamasi nukopijuoti geriausius Vakarų šalių gaminius. Leningrado akustikai buvo gavę pažangiausias KEF Model-105 kolonėles ir iš jųs gavosi 100 АС-001 Орбита. Tyrinėjo amerikiečių ESS Laboratory AMT1 su Heilo aukštadažniais, bet nežinau ar šis projektas buvo sėkmingas.
Nuotraukoje ВНИИРПА akustinė kamera, kurioje sėdi angliškų KEF Model-105, ESS AMT1 ir 100 АС-001 Орбита tyrinėtojos.
Istorija pasikartojo – mane pasikvietė Kauno Radijo gamyklos direktorius ir paprašė prisijungti prie į Kauną atvyksiančios akustikų komandos iš Leningrado. Gavau studijinį magnetofoną МЭЗ-102А Ст, įrašiau Čiurlionio plokšteles, modifikavau aparatą, kad pasibaigus juostelei automatiškai būtų sugrįžtama į pradžią ir aparatas vėl startuotų be žmogaus pagalbos.
Buvo nepaprastai įdomu matyti tą, ką neseniai matydavau užsienio žurnaluose – KEF 105 ir B&W 801 buvo patys progresyviausi akustiškai suderintų kolonėlių projektai. Susipažinau su akustikais, dalyvavau perklausoje ir darbų priėmime. Prieš porą metų lankiausi muziejuje, bet ten senosios aparatūros nebebuvo. Čiurlionio muzika skambėjo per prastas kolonėles, matyt iš CD grotuvo. Anos GAS garsas buvo nepalyginamai geresnis…Anais laikais retai fotografuodavome, bet platybėse radau reklaminę, kur kairėje KEF Model-105, o dešinėje sovietinės 100 AC-001 Orbita.
Prieš aptariant Manto laišką siūlau perskaityti 30 Hz.
Jei 88 klavišų rojalio žemiausia nata 27.5 Hz, gal reikia rinktis nuo 20 Hz dirbančias kolonėles?
Su muzikos instrumentais paprasčiau – jei žemiausia nata 27.5 Hz, žemiau šio dažnio garso nėra. GAS reikale situacija kitokia, nes žemiau deklaruojamo dažnio garsiakalbiai nenustoja dirbę. Jei kolonėlės uždaros, dažninės kritimas žemiau darbinio dažnio bus -12 dB/okt, o jei su FA, kritimas bus statesnis (-18 dB/okt.). Kitaip sakant, AS su FA atkurs ir 15 Hz, tik SPL bus -18 dB lygyje.
Kaip vertinti kolonėlę, jei deklaruojamas atkūrimas nuo 30 Hz?
Situacija nevienareikšmė. Buitinėms AS deklaruotas 30 Hz žemiausias atkūrimas gali reikšti, kad 30 Hz bus nukritę -6, -10 ar netgi daugiau decibelų. Studijinės aparatūros parametrai būna tikslesni. Studijinių monitorių deklaruojamas 30 Hz atkūrimas tikriausiai reikš nedidelį +/-3dB garsumo netolygumą. Projektuojant taip pat dažniausiai naudojamas +/-3dB dažninės svyravimas, todėl ir mes naudokime profesionalios aparatūros reglamentą.Nubrėžiau grafiką, kuriame parodyta AS su atkūrimu nuo 30 Hz@-3 dB. Jei tai su fazės apgręžėju (FA), tada 20 Hz girdėsime 11 dB tyliau, 25 Hz bus tylesni per 5 dB, o rojalio 27,5 Hz (pirmos oktavos La/A0 nata) bus tylesnė maždaug per 3 dB nuo greta esančios Si/Bo natos. Jei AS uždarame korpuse, tada 20 Hz atkūrimas bus -8 dB, 25 Hz – 3.5 dB, o rojalio žemiausioji 27,5 Hz nata bus per 1.5 dB tylesnė už šalia aukščiau esančios natos 30,9 Hz garso dažnį.
Kadangi akustikoje, o ir muzikos garsų pasaulyje garsumo svyravimai dideli, galima daryti išvadą, kad AS su 30 Hz atkūrimu neblogai atkurs net pačią žemiausią iš rojalio sklindančią natą. Per vieną toną aukščiau esantis rojalio klavišas kuria 30,9 Hz vibracijas ir ši nata bus atkuriama taip, kaip instrumentu skambins atlikėjas.
Galima pridurti, kad muzikos instrumentų kuriami patys žemiausi ir aukščiausi garsai būna tylesni negu iš instrumento viduriniosios garsų dalies. Kompozicijose taip pat vengia naudoti pačias žemiausias ir aukščiausias instrumentų natas.Ruporai yra efektyvūs, gali kontroliuoti sklaidą, o garsiakalbiai dėžėse būna mažo efektyvumo ir turi prastą sklaidą. Suderinti skirtingas schemas yra nelengva, bet seniai tai padaryta. Jei kalbame apie aukštos kokybės GAS, kompaktiškiausi žemų dažnių moduliai jūsų paminėtam dažnių ruožui būtų korpusuose su FA. Jei VD ir AD moduliai ruporiniai, ŽD modulis turėtų būti kuo jautresnis. Kolonėlė su žemadažniu nuo 20-25 iki 400 Hz galėtų būti trijuostė su dviem 15″ garsiakalbiais apatiniame ruože. Garsiakalbių rezonansas turėtų būti apie 20 Hz, todėl tokio modulio jautris būtų apie 94 dB/W/m ir būtų pakankama galios atsarga visų AS modulių dinaminėms galimybėms išnaudoti.
Galime suskaičiuoti, kad tokios kolonėlės ŽD modulio tūris turėtų būti 500 ltr. arba dar didesnis. Elektrinė apie 300 W garsiakalbių galia leistų pasiekti koncertinį SPL lygį (118 dB peak SPL 3 metrų atstume iš 2 kolonėlių). Jei tokios kolonėlės per didelės, galima naudoti vieną 15″ žemadažnį ir konstruoti 2-juostę. Užduotis būtų lengvesnė, jei atkūrimą darytume nuo 30-35 Hz. Tada su vienu 15″ profesionaliu garsiakalbiu galima pasiekti apie 97 dB/W/m jautrį ir įgarsinti net labai didelį kambarį. Darant 3-juostę, galima būtų naudoti pigesnį ŽD garsiakalbį, bet tokios kolonėlės žemųjų dažnių modulyje turėtų būti 15 arba 18″ ŽD garsiakalbis.Kompaktiškumo problemas sprendė daug gamintojų. Gera dvijuostė su ruporu yra Westlake Audio Tower-12, paminėta pirmajame temos poste. Iš seniau gamintų būtų Altec Lansing Model 19, arba JMF Audio HPM šiuolaikinių kolonėlių serija. Su apvaliais ruporais būtų Tannoy kolonėlės su 15″ koaksialiniais garsiakalbiais, Avantgarde arba CP Audio Projects Nida dvijuostė su Traktrix ruporu.
Atsiranda vis daugiau konstruojančių, bet pramoninių AS su apvaliais rinkoje nedaug. Apvalūs užima daug vietos, ruporai pradeda vienas kitam trukdyti, todėl reiktų stengtis konstruoti su kuo mažiau apvalių ruporų vienoje AS.
Nuotraukoje kompaktiškos didelio jautrio kolonėlės su Altec Lansing 604 koaksialiniais garsiakalbiais. Panašių buvo pagaminta daug, iki šiol tai patyrusių melomanų geidžiamas instrumentas muzikai atkurti.
Didelio jautrio Big Red monitoriai su 16″ Altec 604 garsiakalbiais
Apie teorinę kolonėlių dydžio, jautrio ir žemiausio atkuriamo dažnio priklausomybę galite sužinoti čia.
Amerikiečių Manley Laboratories senas gamintojas, dirbantis profesionalios ir buitinės, lempinės ir tranzistorinės elektroninės aparatūros srityse. Akustinėje srityje taip pat turi pasiekimų – Manley mikrofonai aukštai vertinami įrašų studijose, o Tannoy mėgėjai gali nusipirkti Manley kolonėlių Tannoy SRM-B/SGM-B korpusus su filtrais arba susiremontuoti Tannoy garsiakalbius. Jei turite Tannoy 10″ Dual-Concentric garsiakalbius, galite pasidomėti Manley kolonėlių korpusais.
Įkūrėjas Deividas Menli veiklą pradėjo 1980-ais gyvendamas Afrikoje. Pradėjo nuo lempinio Leak stiprintuvo tobulinimo, o po trijų metų ant jo stalo atsirado VTL lempinių stiprintuvų pirmtakas. VTL stiprintuvai buvo skirti Europos rinkai, yra gerai vertinami. Dar po trijų metų kartu su sūnumi sukūrė naują stiprintuvą ir pademonstravo Amerikos parodoje. Sulaukęs sėkmės Kalifornijoje atidarė gamyklą, o 1988 m. užregistravo antrinę įmonę Manley. 1993 Deividas ir sūnus Lukas nusprendė atsiskirti ir tada Deividas su žmona EveAnna atidarė Manley Laboratories, Inc. gamyklą.
EveAnna Dauray Kalifornijoje ieškojo darbo gitarinių stiprintuvų gamykloje, bet užstrijo VTL. Praėjo visus VTL stiprintuvų gamybos segmentus, darbavosi Menley Labs gamybos, rinkodaros, prekyvos ir klientų aptarnavimo padaliniuose. Nuo 1999 ji vienvaldis Manley Labs vadovas.Pirmą kartą su Manley produkcija susipažinau, kai į svečius atvyko bičiulis paklausyti savo Manley lempinio stiprintuvio su mano Altec-19 kolonėlėmis. Palyginus su Focal, apie kurį neseniai pasakojo kitas filmas, Manley gali pasirodyti panaši į manufaktūrą, bet kiek ten šiltų dalykų! Čia ir amerikiečių charakteris, ir tradicijų laikymasis, ir drąsa – kas dar lempiniuose stiprintuvuose arba profesionalioje aparatūroje išdrįs naudoti impulsinius maitinimo šaltinius? O dar pasakytų, kad geresni rezultatai negu su linijiniais. Kuris lempinės aparatūros gamintojas pasakys, kad jo geriausiame gaminyje išėjimo kaskadai ant tranzistorių, nes tai geriau? Arba pasišaipys iš tikėjimo apie 99,99 % švarumo vario laidų geresnį garsą…
Nuorodoje 2 valandos smagaus laiko su EveAnna ir reikalus išmanančiu pašnekovu iš San-Francisko audiofilo bendruomenės nariu. Iki galo filmo nenorėjau stabdyti. 👓
Aparatūros archyve turiu Concord DBA-10 Dolby-B tipo triukšmų mažinimo procesorių. Tai amerikiečių produktas, rinkoje pasirodęs apie 1970 m. Aparatą parodyti nusprendžiau ne dėl pagrindinės paskirties, bet dėl to kas galinėje panelėje užrašyta – PRECISION MANUFACTURED IN JAPAN.
Anais laikais Kinija dar miegojo, o Japonija buvo ta šalis, kurioje buvo galima kokybiškai ir žymiai pigiau pagaminti negu Vakarų šalyse. Japonija netruko taip įsitvirtinti, kad beveik visose buitinės aparatūros srityse aplenkė visokias amerikas su anglijomis. Japonai išskirtinio mentaliteto, pavydėtino darbštumo, ypatingai kruopščiai dirbantys ir sąžiningi žmonės.Trumpai apie Dolby.
Dolby triukšmų mažinimo sistemos buvo sukurtos sumažinti magnetofonų juostelių triukšmus. Dolby-B buvo skirta buitinei aparatūrai, triukšmus ši sistema sumažindavo 9 dB. Dolby sistemų neturintiems magnetofonams buvo galima nusipirkti atskirą Dolby procesorių ir maždaug +9 dB padidinti magnetofonų dinaminį diapazoną.
Dolby sistemas 1968 m. išrado amerikiečių Dolby Laboratory ir jos buvo pačios populiariausios. Kiekvienas gamintojas už kiekvieną magnetofoną su Dolby sistema Dolby Lab. mokėdavo lizencijos mokestį, išradėjas daug uždirbo ir toliau tobulino savo sistemas. Tai buvo kasetinių magnetofonų era ir galėjome klausyti muzikos iš magnetofonų su Dolby-C, Dolby HX. Buvo profesionalios paskirties Dolby sistemų, bet jos buvo brangios.
Plačiau besidomintiems GAS istorija siūlau perskaityti šį straipsnį.
Prisiminimuose apie Kauno Direktorių namų įgarsinimą paminėjau studijinį magnetofoną МЭЗ-102А Ст. Tai buvo pirmasis mano tyrinėtas ir naudotas studijinis aparatas, apie kurį šiais laikais buvo nelengva surasti informacijos. Trumpai pristatysiu šį sovietinį milžiną.
МЭЗ-102А buvo monofoniniai studijiniai aparatai, gaminami Maskvos televizijos ir radijo eksperimentinėje gamykloje nuo 1974 m. Perskaičiau, kad monofoninių buvo pagaminta ~700, o stereofoninių МЭЗ-102А Ст – apie šimtą. Du iš to šimto buvo Kaune: vieną pritaikiau Direktorių namuose, o kitą Kauno Čiurlionio muziejaus muzikos klausymo salėje.
Aparatai tokie sunkūs, kad dviese nepaneši. Svėrė per 100 kg, o ir gabaritai dideli – 89 x 61 x 44 cm. Suvirintas plieno šasi, sunkūs varikliai, modulinė konstrukcija neprilygo vakarietiškiems, bet anų tada nebuvo. МЭЗ-102А Ст sukonstruotas senesnio МЭЗ-101 pagrindais, todėl kinematinė schema buvo gerai patikrinta.
МЭЗ-102А Ст įrašydavo 2 takelius standartinėje 6,3 mm pločio juostelėje 38 arba 19 cm/s greičiais, dažninė buvo 31 – 16000 Hz (+/-3 dB), detonacijos <0,04 ir 0,05 %, dinaminis diapazonas >66/64 dB, iškraipymai <2 % (1 kHz). Namie pas mane anais laikais buvo geresnių parametrų 4 takelių Trio/Kenwood TT-50 juostinis, bet visų sąvybių požiūriu profesionalūs magnetofonai geresni už buitinius. Tik vėliau mano lempinis Villi Studer F-36 galėjo konkuruoti su МЭЗ studijiniais. Atsakymas paprastas – F-36 turėjo pro-aparatų kinematiką ir tai buvo 2 takelių stereo magnetofonas.
Studijinis MЭЗ-102А
Užtikau filmuką, kur apie МЭЗ-102А matyti daugiau.Maloniai nustebino Vilniaus jaunimas. Rūpi muzika, bet taip pat pamačiau šiuolaikinio jaunimo gyvenimą, filosofiją, domėjimąsi mokslu, darbštumą, draugystę, savo laiko dovanojimą kitiems. Puikiai nufilmuota ir tos 25 minutės sujudino mano jaunystės gelmes. Rekomenduoju.
Apie 1980 m. Kauno įmonių direktoriai nutarė įkurti “Direktorių namus”. Susitarė su Vadovų kvalifikacijos kėlimo įstaigos vadove, kad ten, Kauno Rotušės aikštėje esančiame sename pastate bus suteikta salė ir kitos reikalingos patalpos direktoriams susitikti. Mano žiniomis, idėjos iniciatorius buvo mūsų Kauno Radijo gamyklos (KRG) direktorius L. Jankauskas, kuris pažadėjo įgarsinti susirinkimų salę. Iš kažkur žinojo, kad KRG eksperimentiniame konstravime biure (EKB) esu paniręs į garso techniką. Pasikvietė pokalbiui ir paprašė pagalbos. Pasakiau, kad galiu įgarsinti taip, kad salėje būtų galima girdėti kas į mikrofoną kalbama ir kad bus galima klausyti muzikos. Priekyje stovėtų dvi S-90, o ant salės sienų reikėtų mažesnių kolonėlių. Salė vidutinio dydžio, gal šimtui sėdėtojų. Paaiškinau, kad pailgam kambariui įgarsinti reikia pakabinamų AS. Kolonėles sukonstruočiau, bet reikia garsiakalbių iš Rygos ir mūsų stalių cecho pagalbos. Dar reikės nupirkti stiprintuvą, profesionalų juostinį magnetofoną, studijinį mikrofoną, o kitką padaryčiau pats ir viską sumontuočiau.
Direktorius planui pritarė ir atsirado progą nuvykti į Rygą pas pažįstamus akustikus. Ten Rygos gamyklos direktoriaus pavaduotojas komercijai Jurijus S. buvo pažįstamas ir ant atsivežto garantinio laiško greitai atsirado viza – Отпустить согласно гарантийному письму. Atsivėrė garsiakalbių ir kolonėlių cechų, konstravimo biuro bei produkcijos sandėlių durys. Garsiakalbių/kolonėlių ceche vyr technologu dirbo kitas artimas pažįstamas Jurij D. ir aš galėjau prisisemti visko ko man reikia. Prikrovėme puspilnį mūsų УАЗ-ziką garsiakalbių, filtrų, radijo audinio, įkėlėme kelias 35АС-1 (S-90) ir dar visokių smulkmenų.Sukonstravau dvijuostes AS su 6ГД-2 nuo Simfonija kolonėlių ir 10ГД-35 aukštadažniais nuo S-90. Salei reikėjo 10 kolonėlių ant 2 sienų, bet stalių paprašiau faneruotų korpusų pagaminti dvigubai daugiau. Garso kryptį nusprendžiau formuoti sudėtingesnės formos korpusu, bet tada reikėjo kairiųjų ir dešiniųjų kolonėlių. Netaisyklingos formos korpusai turėjo kitą privalumą – buvo mažesni vidiniai rezonansai. 6ГД-2 jautrūs plačiajuosčiai, o 35 Hz rezonansas leidžia atkurti žemuosius. Filtrai su orinėmis ritėmis storu laidu, dalinai panaudojau S-90 kolonėlių komponentus, bet schema kitokia. Surinkus bandomąją porą, perklausa vyko mūsų 26-oje laboratorijoje, kur konstravome naktinio matymo televizines sistemas tankams. Vieni klausė tylėdami, bet du buvo patyrę garso vertintojai. Nudžiugau išgirdęs, kad mano kolonėlės skamba geriau už tada geriausias S-90. Žinoma, manųjų garsas nuo S-90 labai skyrėsi.
Leningrade nupirkau Brig-001 stiprintuvą, iš Maskvos kažkas parvežė du studijinius МЭЗ-102А Ст stereo magnetofonus. Nežinau “direktorių namų” salės likimo, bet kelios poros mano kolonėlių buvo nukeliavusios muzikai namie klausyti. Iš 20 kolonėlių viena pora sugrįžo, o kitą perdažiau baltai ir pakabinau garaže. Daiktai seni, iš anų laikų nuotraukų nėra, todėl teko nufotografuoti kas palėpėje likę ir kas garaže kabo.
