- This topic has 2 replies, 1 voice, and was last updated November 14, 2026 at 21:02 by
.
-
Posts
-
Rugsėjo pabaigoje su FB grupės “Audiofilų, melomanų grupė” administracija klausėme NIDA. Apie susitikimą ir kūrinių programą buvau paviešinęs, bet už kadro liko pokalbis prie stalo. Bičiuliams pristačiau istorinius GAS projektus, kurie nulėmė mano konstravimo kryptį.
Man ši susitikimo dalis svarbesnė už perklausą, todėl nusprendžiau parašyti plačiau. Temą pavadinau –
Kuri kolonėlių konstrukcija geriausiai atkuria Muziką? Istoriniai projektai ir mano pasirinkimas.
Pradėsiu trumpu įvadu.
Pirmoji NIDA perklausa įvyko 2010 m. balandį, kai susipažinome su Juliumi Ustinavičiumi. Po to buvo atvykę dar 4 bičiuliai, o 2011-ųjų vasarą sulaukiau vilniečio Antano M. prašymo apsilankyti. Žinojau, kad A. M. kambaryje Tandberg monitoriai ir kad tai patyręs audiofilas. Sutartu laiku Antanui atidariau duris, o ten dar du vyrai! Nepriimti negalėjau, svečiai susėdo klausyti. Po pusvalandžio Antanas paklausė – “už kiek parduotum?” Dar vienas netikėtumas, nes NIDA gaminausi sau… Pasiūliau suskaičiuoti, ėmiau vardinti komponentų kainas ir pasiekėme 50 tūkstančių litų. Skaičiavimą sustabdėme, paklausėme dar įrašų, išgėrėme kavos ir svečiai išvyko. Vėliau sužinojau, kad Antano konsultantai NIDA konstrukcijoje nerado, kas galėtų atkurti viduriniuosius dažnius, kad dvijuostė su dideliais garsiakalbiais kokybiškai atkurti įrašų apskritai negali.
Susitikimas paliko klausimą, prie kurio diskusijose vis sugrįžtame: ar dvijuostė su dideliais garsiakalbiais gali kokybiškai atkurti visą muzikos diapazoną? Mano konstravimo ir klausymo patirtis sako, kad gali, bet dalis oponentų iki šiol pas mane neranda žemųjų arba pasigenda ultraaukštųjų…Siūlau pažvelgti į istorinius projektus ir įrašų studijų garso kontrolės monitorius. Pažiūrėkime, ką pasirinko profesionalai ir ko iš tos patirties galime pasimokyti.
Studio Grande Armée netoli Paryžiaus1933-ieji: orkestras už 150 mylių.
1933 m. balandžio 27 d. Filadelfijos Muzikos akademijoje grojančio simfoninio orkestro garsas laidais buvo perduotas į Vašingtono Konstitucijos salę. Už scenos užuolaidos stovėjusios trys ruporinės kolonėlės turėjo sukurti įspūdį, kad orkestras groja čia pat. Užduotis buvo gerokai sudėtingesnė už įprastą to meto radijo transliaciją: reikėjo perteikti instrumentų tembrus, simfoninės muzikos dinamiką ir orkestro erdvinį išsidėstymą.Eksperimentą rengė „Bell Telephone Laboratories“ ir AT&T specialistai, bendradarbiaudami su Filadelfijos orkestru. Vienas pagrindinių jo organizatorių buvo akustikos tyrinėtojas Harvey Fletcheris. Orkestrui Filadelfijoje dirigavo Alexanderis Smallensas, o Leopoldas Stokowskis Vašingtone valdė atkuriamo garso lygius. Prieš orkestrą buvo išdėstyti trys mikrofonai – kairėje, centre ir dešinėje. Kiekvienas turėjo atskirą perdavimo bei atkūrimo kanalą, o kolonėlės Vašingtono scenoje stovėjo mikrofonų išdėstymą atitinkančiose vietose. Trikanalis perdavimas leido išsaugoti orkestro scenos plotį ir perteikti instrumentų tarpusavio erdvinius santykius. Muzika buvo perduodama trimis kanalais, tačiau kiekvieno kanalo kolonėlė buvo dvijuostė: žemųjų ir aukštesniųjų dažnių sekcijos darbą pasidalijo maždaug ties 300 Hz.
„Bell Telephone Laboratories“ sukurta dvijuostė ruporinė kolonėlė, naudota 1933 m. muzikos perdavimo iš Filadelfijos į Vašingtoną eksperimenteE. C. Wente ir A. L. Thuras suprojektuotose kolonėlėse abi sekcijos buvo ruporinės. Žemiesiems dažniams reikėjo didelio ruporo, kurio žiočių plotas siekė apie 2,3 m². Dideli matmenys buvo pasirinkti siekiant efektyviai atkurti dažnius nuo maždaug 40 Hz, o sulankstyta ruporo konstrukcija leido sumažinti užimamą vietą. Kiekvieną ŽD ruporą žadino specialus Thuras suprojektuotas maždaug 20 colių išorinio skersmens kompresinis garsiakalbis su duraliuminio membrana ir 8 colių skersmens rite.Aukštesniuosius dažnius atkūrė kompresiniai garsiakalbiai su daugiaceliais ruporais. Kiekviename atkūrimo komplekte buvo naudojami du tokie ruporai su atskirais kompresiniais garsiakalbiais, o ruporų išdėstymas užtikrino maždaug 120° horizontaliąją ir 60° vertikaliąją aprėptį.Ruporai pasirinkti dėl didelio efektyvumo ir galimybės formuoti garso sklaidą. Reikėjo pakankamai tolygiai įgarsinti didelę auditoriją, išlaikyti orkestro dinamiką ir apriboti iškraipymus. Didelis kolonėlių efektyvumas nereiškė, kad pakako kelių vatų – kiekviename kanale lygiagrečiai veikė du 60 W lempiniai galios stiprintuvai, kartu galėję tiekti 120 W elektrinės galios. Šiai GAS buvo numatyta maždaug 40 Hz – 15 kHz perdavimo juosta, tačiau vien dažnių diapazono neužteko: tyliausiems pasažams reikėjo mažų triukšmų, o garsiausiems muzikos pikams – pakankamos galios.
Tarpmiestinio kabelio trasa buvo apie 150 mylių arba 240 km. Salė Vašingtone talpino 4000 žmonių, eksperimento klausėsi mokslininkai, inžinieriai, muzikai ir kviestiniai svečiai. Buvo demonstruojamas ne tik orkestro skambesys, bet ir garso šaltinių lokalizacija. Filadelfijos salės scenoje vaikštanti dainininkė dainavo Coming Through the Rye, o Vašingtono klausytojams atrodė, kad dainininkė juda čia pat, priešais juos. Dar įtaigesnis buvo dviejų trimitininkų pasirodymas; vienas grojo Filadelfijoje, kitas – pasislėpęs Vašingtono scenoje. Jiems pakaitomis atliekant to paties kūrinio frazes, klausytojams atrodė, kad abu muzikantai yra priešais juos. Tik apšvietus sceną paaiškėjo, kad čia buvo tik vienas trimitininkas. Atkuriamas garsas ir jo erdvinė perspektyva sukūrė įtikinamą gyvo muzikavimo iliuziją – būtent tokio rezultato eksperimento rengėjai ir siekė.Eksperimento principai ir techniniai sprendimai 1934 m. buvo išsamiai aprašyti šešiuose “Auditory Perspective” straipsniuose, o patirtis neliko laboratorijoje; „Bell Labs“ dvijuostė ruporinė sistema tapo vienu atspirties taškų kuriant kino teatrams skirtą Shearer Horn (1935). Praktiniam naudojimui reikėjo paprastesnių ir lengviau gaminamų komponentų, tačiau dviejų dažnių juostų struktūra išliko.
Man šis eksperimentas yra svarbus atskaitos taškas: jau 1933-iaisiais dvijuostė ruporinė sistema gebėjo įtikinamai perteikti simfoninės muzikos tembrus, dinamiką ir erdvę. Verta pažiūrėti, kaip šias galimybes plėtojo vėlesni konstruktoriai.Orginalios medžiagos pagrindu esu paruošęs lietuvišką santrauką. Joje rasite nuorodas į pirminius dokumentus. Failą pdf formate galite parsisiųsti iš čia.
(B.d.)
- You must be logged in to reply to this topic.