- This topic has 42 replies, 3 voices, and was last updated March 19, 2021 at 13:28 by
.
-
Posts
-
Deja, muzikos pramonei CD sudavė skaudų smūgį – 1980-aisiais niekas negalėjo žinoti, kad namų kompiuteriu bus galima pigiai nukopijuoti diskelius. Neišgelbėjo ir naujesni lazerinių diskelių standartai, nes bet kokią skaitmeninę apsaugą galima nulaužti.
Manau pirmas tikras smūgis buvo vokiečių sugalvota idėja muziką rašyti į magnetinę juostą, technologiją, kurią verslininkai ištobulino iki juostų ir kasečių ir aparatūros joms naudoti namuose. Galima sakyti, piratinę pandoros skrynią atvėrė būtent tai – pirmieji formatai, prieinami buitiniam vartotojui, kurių pagalba tapo galima kopijuoti muziką tiesiog namuose. CD-R, kasečių skaitmeninis pakaitalas (irgi lengvai namuose įrašomas), nemanau kad turėjo tiek vėliau įtakos, kiek atsiradusi galimybė muziką pasiimti iš interneto nemokamai /kad ir nelegaliai/ ir net nepakilus nuo kėdės. Galbūt daug lietuvių piratavo ir piratauja dėl elementaraus lėšų trūkumo, tačiau tą darė (ypač prieš stream servisų atsiradimą) ir daugybė pasiturinčių vakariečių vien dėl patogumo – keli “klikai”, ir muziką jau groja. Kad ir dabar sumažėjo piratavimas servisams atsiradus, kiek žinau nuo jų tiek leidybinės kompanijos tiek atlikėjai daug neuždirba, ir per daug nesidžiaugiama tuo kaip “geru” pakaitalu pelningesnėms fizinėms laikmenoms. Tad sakyčiau pagrindinė vinis į muzikos industrijos (pelnas mažėja! :)) kaip didžiulių pinigų šaltinio karstą buvo galimybė kopijuoti pačiam, kuri vis darėsi kokybiškesnė ir prieinamesnė. O kitas dalykas, taip pagalvojus, jie daug potencialių pinigų praleido dar X dešimtmetyje, kada kad ir pas mumis Lietuvoje dauguma rinkos sudarė piratiniai pigūs įrašai. Jei vakarų didieji būtų susipratę čia ir dabar steigti padalinius ir gaminti nebrangius originalius leidinius šiai rinkai, galėjo pakeisti didelę piratinės rinkos dalį savo adekvačiai šiam regionui įkainuota produkcija ir visvien uždirbti.
“Apsaugos”, kaip rodo faktai, buvo didelis pinigų švaistymas, nes iki dabar dar nei viena iš tų technologijų (jas užsakiusiems kainavusių daug) nepasiteisino niekaip ir norinčių kopijuoti nesustabdė.
Visgi, iš esmės šią industriją visgi labiausiai pakirto paplitęs internetas, kaip ir visas kitas, kurių prekė buvo informacija. Kai informacija tampa visiems labai lengvai gaunama, tai nebėra objektas kurį lengva parduoti kaip kad seniau. Dėl tos pat priežasties žmonės atsisako popierinių laikraščių, atlasų ir enciklopedijų. Nes visa tai galima be vargo rasti per google, ir tik nedaugeliui vis dar reikalinga popierinė versija.
Tokiomis aplinkybėmis sakyčiau gan logiškas muzikos įrašų industrijos sprendimas daugybe apie vinilo atgimimą skelbiančių straipsnių (pastarąjį dešimtmetį) bei apeliuojant į potencialių pirkėjų jausmus (kuriama šilto, “tikresnio” garso idėja, nostalgijos (vyresniai kartai) kėlimas) gaivinti seniau nurašytą formatą – eilinis pirkėjas nepasigamins namie plokštelės kopijos, todėl tikrai pirks ją, dažnas ir tik naujas – kažkas trina rankas dėl to, nes iš kitos pusės žiūrint, CD pardavimai vis krenta, todėl bet koks pakaitalas jiems yra geras šiaudas pradėjus grimzti.Pritariu y5357 teiginiams. Keletas mano komentarų žemiau.
Per pastaruosius kelis dešimtmečius informacinės technologijos taip smarkiai paveikė pasaulį (ir muzikos pramonę) ir man šiek tiek liūdna ir keista stebėti, kai ypatingai vyresnės kartos žmonės (netgi išsilavinę) nesupranta pokyčių, jų masto ir dejuoja, kad anksčiau buvo geriau (žolė buvo žalesnė?), o dabar štai viskas pasikeitė į blogą. Taip nėra ir mano tikslas yra parodyti, kad audiofilo kelias yra pilnai suderinamas su šiuolaikinėm moderniom technologijom ir tam nebűtina turėti pilnas lentynas CD ar LP.
Neturiu informacijos kokią pajamų dalį atlikėjams sudaro CD ir LP pardavimas, tačiau manau, kad ši dalis nuolat mažės (iki tam tikro lygio), o elektroninio formato pardavimai didės. Tai tiesiog neišvengiama. LP atgimimas yra laikinas reiškinys (IMHO), kaip mada, kuri praeis.
Dar reikia nepamiršti, kad visi įrašai studijose daromi skaitmeniniu būdu (nebent su labai retom išimtim, kaip suprantu), todėl šiuolaikinių LP leidimai yra savotiška apgaulė – tai yra tas pats skaitmeninis garsas, įrašytas į analoginio garso nešėją. Konkretus pavyzdys: 2015 metų LP Roger Waters “The Wall” – baisu klausyti. Dėl šios priežąsties aš mėgstu klausyti būtent senas LP, atsiradusias iki skaitmeninės eros.
Dėl MFS prastesnės kokybės nesutinku. Taip, pvz Spotify, net ir Premium neužtikrina CD kokybės, tačiau Tidal Hi-Fi duoda CD kokybę (arba net aukštesnę) – iš MFS per internetą ateina FLAC srautas (t.y. visiškai lossless). Jei jūs teigiate, kad šis srautas kokybe nusileidžia CD, norėčiau tam įrodymų (aš čia nekalbu apie skirtingus albumų leidimus, t.y. pirmas leidimą ar kažkelintą remasteris). Transportas tam ir yra skirtas, kad užtikrintų duomenų perdavimo kokybę iki DAC’o koks tai šaltinis bebūtų: USB atmintukas, kietas diskas, CD, MFS internete ar lokalus MFS.
Dar dėl diagramos, mano nuomone, pilką dėžutę Grotuvas reikėtų išimti (nesuprantu kas čia turima omeny), o Failų paruošimą, MFS ir internetą nuleisti žemiau ir apjungti į Audiofilo kelią.
Ir dar vienas dalykas: reikia nepamiršti patogumo aspekto. Net jeigu taip atsitiktų (hipotetiškai), kad staiga užsidarytų visi streamingo servisai ir torentų trekeriai ir būčiau priverstas pirkti CD, vis tiek juos kopijuočiau sau ir laikyčiau savo serveryje vien dėl patogumo. Kokybė tokiu būdu neprarandama, o patogumai didžiuliai: galimybė streaminti į kelis kambarius (multiroom), taip pat į išorę per internetą (pvz kelionėje aš taip galiu turėti visą savo muzikos kolekciją su savimi ir man nereikia perrašinėti failus iš vieno įrenginio į kitą).
MariusB:
mano nuomone, pilką dėžutę Grotuvas reikėtų išimti (nesuprantu kas čia turima omeny), o Failų paruošimą, MFS ir internetą nuleisti žemiau ir apjungti į Audiofilo kelią.
Neteko girdėti, kad kažkoks Tidal albumų failus gautų iš įrašų studijų. Net jei studijos pardavinėtų masteringus, reikėtų nežmoniškai daug pastangų iš daugybės, nežinia kur esančių studijų juos surinkti. Daugelio studijų aplamai nebėra. O dar masteringai magnetinėse juostose…
Paprasčiausias kelias, kai skaitmeninių failų pardavėjai perka albumus ir muziką sukelia į serverius. Kadangi rinkoje vyrauja diskai, į MFS juos perkelti reikalingi grotuvai. Jei keliama iš vinilo, tada naudojamas LP grotuvas ir ASK. Taigi, pilkai nuspalvintas “Grotuvas” yra pas muzikinių failų paslaugų teikėjus esantis muzikinių albumų nuskaitymo įrenginys.“Failų paruošimas” yra procedūra, kai siekiama sumažinti MFS apkrovimą (informacijos dydį). Taip pat paspartinti muzikos perdavimą ir sumažinti produkcijos savikainą. Kalbu apie MP3, FLAC ar kitokį duomenų kompresavimą.
MFS ir visoje schemos pilkoje šakoje pažymėjau muzikinių failų paslaugų teikėją. Internetas taip pat ne mūsų, o kartu mums tai yra dar vienas šaltinis. Panašiai kaip radijas ar TV.
“Audiofilo kelias” yra siekis tobulai atkurti garsą. Pagrindinis kelias į muzikos pažinimą ir garso kokybę išlieka albumų diskuose klausymas. Schemoje tai paryškinau raudona linija.Trumpai apie MFS kokybę.
LP kopija gali būti artima, o skaitmeninio disko atveju – tokia pati, bet net teoriškai jokia kopija negali būti geresnė už originalą.
MariausB noriu paprašyti pakomentuoti teiginį – “…Tidal Hi-Fi duoda CD kokybę (arba net aukštesnę)…”.y5357:
Manau pirmas tikras smūgis buvo vokiečių sugalvota idėja muziką rašyti į magnetinę juostą, technologiją, kurią verslininkai ištobulino iki juostų ir kasečių ir aparatūros joms naudoti namuose.
Muzikos prasme sutikčiau, bet negaliu audiofiliškai.
Magnetofonai buvo brangūs. Į juostų fonoteką daug muzikos nesudėsi. Buitinis 4 takelių formatas neatitinka kokybės ir buvo neatsparus laikui. Kasetės buvo geresnis išradimas, bet aukštos kokybės kasetinių aparatų buvo vos keli ir jie buvo labai brangūs.
Melomanams “analoginis” kopijavimas buvo svarbus, bet muzikos pramonei didelės reikšmės neturėjo. Kitas dalykas CD. Atsirado galimybė skaitmeniniu būdu paruoštus įrašus sukelti į lazerinius diskelius ir garso kokybę priartinti prie teorinės. Pradžioje CD grotuvai buvo brangūs, bet dabar labai atpigę. Nusikopijuoti CD, paruošti norimos muzikos rinkinį beveik nebekainuoja.
Melomanams ir audiofilams yra svarbu ne tik patogumas, bet ir tai kaip gyvena muzikos pramonė. Deja, įrašų kokybės pagerėjimą atsveria muzikos turinio degradavimas. Pažįstu muzikantų, šnekėjome su į Lietuvą atvažiavusiais Niujorko “Metropolitan” operos solistais ir su įrašų studijų darbuotojais – muzikantai išgyvena sunkius laikus.Apie LP kopijas skaitmeniniame formate nešneku, nes man neteko susidurti su tokiomis public streamingo pasiūloje, bet gal būna ir tokių.
CD kopija (WAV arba FLAC failai) bus įdentiška, aišku, su sąlyga, kad CD nuskaitytas naudojant gerą techninę ir programinę įrangą. Aš darau prielaidą, kad paslaugų tiekėjai tokią įrangą turi ir naudoja.
Sakydamas “…arba net aukštesnę” aš turėjau omeny ne tai, kad iš kopijuojant CD galima išgauti aukštesnę raišką/kokybę, o tai, kad pvz Tidal siūlo Master kokybės įrašų, kurie streaminami vartotojui raiška, didesne nei CD raiška, pvz 96 Khz / 24 bit (tam naudojamas MQA, bet čia atskira tema). Kai jūs sakote “Neteko girdėti, kad kažkoks Tidal albumų failus gautų iš įrašų studijų” ar jūs tai tiksliai žinote ar tai tik jūsų prielaida? Reikėtų pasiaiškinti, bet aš darau prielaidą, kad Tidal turi priėjimą prie aukštesnės kokybės nei CD studijinių įrašų ir būtent jie yra pateikiami vartotojams “Masters” skyrelyje. Nes, jeigu Tidal tiesiog nukopijuoja CD ir dirbtinai padidina jo raišką (upscaling), tada tai būtų tiesioginis vartotojų apgaudinėjimas. Jei paaiškėtų, kad taip ir yra, aš atsiimčiau savo žodžius “…arba net aukštesnę”.
Dar norėčiau patikslinti (gal būt dar yra nežinančių) dėl teiginio “Kalbu apie MP3, FLAC ar kitokį duomenų kompresavimą.”. Skirtingai nuo MP3, FLAC yra duomenų suspaudimas be informacijos praradimo, panašiai kaip suspaudžiamas failas į ZIP ar RAR ir išpakuojamas be praradimo ir tai jokios įtakos garso kokybei neturi.
Paveiksliuke žemiau yra parodyta kaip Tidal perduoda CD kokybės FLAC formato srautą – tai yra įrodymas, kad Tidal Hi-Fi duoda CD kokybę. Toliau jau yra vartotojo aparatūrinių ir programinių komponentų reikalas perduoti šį srautą iki DAC’o nepakitusį (manau, didelė dalis vartotojų į tai nekreipia dėmesio).
Nevisai sutinku su teiginiu “Pagrindinis kelias į muzikos pažinimą ir garso kokybę išlieka albumų diskuose klausymas”. Sutinku tik ta prasme, kad nepatyręs vartotojas įsigijęs neblogą CD grotuvą jau iš karto turės neblogą kokybę, o streamingo atveju yra viskas daug painiau ir sudėtingiau. Pvz tas pats stream’as kaip paveikslėlyje žemiau gali ateiti į telefoną, o iš ten per Bluetooth (tarkim, be AptX ar LDAC) į kolonėlę ir kokybės nebelieka. Tada taip – CD geriau. Bet aš kalbu apie streamingo sistemas, kurios yra paruoštos kokybiško garso atkūrimui, nenusileidžiančiam CD.
Dar pridedu paveiksliuką žemiau, kuriame matosi kaip Tidal siunčia didesnės raiškos nei CD srautą. Dabar klausau šį albumą ir jis skamba absoliučiai puikiai, nėra jokių abejonių dėl garso kokybės.
Norėdamas geriau apžiūrėti, MariausB paveiksliukus padidinau, perkėliau į centrą ir iš abiejų pusių vertikaliai panaikinau tarpus. Dydis Visual režime patampomas pelyte, centruoti leidžia redagavimo panelė, o tarpus galima panaikinti perjungus į Text režimą. Sutvarkius paveikslėlį, Visual režime reiktų panaikinti po juo likusį tarpą.
Galbūt pavyks automatizuoti šį procesą, bet iki to laiko kviečiu tai atlikti patiems. Arba įspėti, kad neredaguočiau paveikslėlio vietos ir dydžio.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Trumpai atsakysiu į –matosi kaip Tidal siunčia didesnės raiškos nei CD srautą. Dabar klausau šį albumą ir jis skamba absoliučiai puikiai, nėra jokių abejonių dėl garso kokybės
Muzika puikiai skamba todėl, kad ji buvo gerai įrašyta, bičiuli MariauB. CD standartas nustatė tokius aukštus parametrus, kad visa muzika į jį sutelpa ir dar lieka daug vietos GAS gerinti. Apie tai diskutuosime kitose temose, bet jei kažkuris norėtų čia, reikėtų nepamiršti parašyti kokia aparatūra buvo įvertintas “absoliučiai puikus skambesys”.
Diskusijose apie muziką ir jos atkūrimą dažnai pasiklystama.
Techniškai muzika ir atkūrimas visiškai nesusiję dalykai. Muzika yra menas, todėl apibūdinama meno sąvokomis. Muzikos atkūrimas yra įrašyto signalo atgaminimas techninėmis priemonėmis, todėl GAS apibūdinama parametrais. Įrašų studija būtų vieta, kur menas susitinka su technika ir gimsta muzikos garso takelis. Pabandžiau pavaizduoti schematiškai:
Sugrįžtu prie kolekcionavimo.
Neseniai Vilniuje koncertavo DAKHABRAKHA. Nebuvau, bet karštų žodžių man atsiuntė sūnus Agnius. Pridėjo YouTube nuorodą į kūrinį „Vesna“, o Kalėdoms padovanojo albumą Шлях (Road).
Ukrainiečių grupė 2016 –ais šį albumą išleido patys: dvigubu LP (limited 250 copies), nes įrašo trukmė per valandą, o taip pat CD. Platybėse yra ir skaitmeniniai šio albumo MP3 failai.
Trumpai apie audiofilinį kelią per muziką, kurį aukščiau schemoje pažymėjau raudonai.
Pradžioje mėgstu perklausyti foniniu režimu. Paklausius rekomenduotą kūrinį YouTube, pirmasis DAKHABRAKHA Шлях albumo įspūdis nebuvo gilus. Jaučiau, kad reikia perklausyti atidžiai, nes parekomenduotas “Vesna” galėjo užgožti kitokio turinio darbą.
Vakar prisėdau ir 2 akademines valandas prilipau. Pirmąjį kūrinį išklausęs, įnikau sekti dainų žodžius. Varčiau, skaitinėjau ir apžiūrinėjau albumą – išleistas puikiai. Paaiškėjo kodėl įrašyta gili muzika – prasmę albumui išleisti suteikė Krymo įvykiai. Albumo knygutėje perskaičiau, kad 4-tą “Salgir Boyu” kūrinį Krymo Bachčisarajaus rajono Malavidnoje kaime užrašė ne ansamblio narė, bet Katerina Maslenkaja. Kiti kūriniai iš kažkurių kitų vietų ir kitų autorių užrašyti. Perklausęs viską ištisai, sugrįžau prie išskirtinų garso įrašo vietų. Susirašiau lapelyje ir dabar galėsiu bičiuliams pademonstruoti kaip galima įrašyti muzikinę sceną, perteikti erdvę, sukurti muzikinę emociją.Bičiulio MariausB noriu paklausti ką gali pasiūlyti Tidal. Ar galėsiu išgirsti Шлях ir visus DAKHABRAKHA albumus? Ar matysiu visas nuotraukas ir dainų žodžius? Ar galėsiu kitam padovanoti? Arba nepatikusį parduoti, išsimainyti?
- You must be logged in to reply to this topic.