Forum Replies Created
-
Posts
-
4 ГД-5 buvo vienas geriausių 8″ Sovietinių žemadažnių garsiakalbių; didelis jautris, glotni dažninė, 8 Omai. Rygos “RRR”, turiu 2 vnt.
6 ГД-2 buvo Hi-Fi eros pradininkas, sukurtas aukščiausios klasės Rygos “RRR” radioloms Simfonija-001. Šis 10″ garasiakalbis skirtas ŽD atkurti bet turi labai lengvą membraną ir gali dirbti 40 – 5000 Hz juostoje. Jautrus, turi glotnią dažninę, 8 Omų, Fs – 30 +/-5 Hz.
Rygos “Radiotechnika” 10 ГД-34 (25 ГДН-1-4) žemadažniai buvo naudojami uždarose o tai pat su FA kolonėlėse S-30, 6 АС-2, 10 АС 314, 315 ir kitose.
63 – 5000 Hz, 4 Omų, 125 x 125 mm, 1 vnt.
Elipsiniai plačiajuosčiai su ekranuotais “Alnico” magnetais:
* 3ГД-32 (naujas pavadinimas 6 ГДШ-1-4), 4 Omų, 80 – 12500 Hz. Rygos “Radiotechnika” gamybos labai geri plačiajuosčiai, atrinkti gamykloje su vienodais parametrais. Abiejų f0=80 Hz, 2 vnt.
0,5 ГД-30 (1ГДШ-1 -16). Didelio jautrio (93 dB), 125 – 10000 Hz, 16 Omų, 2 vnt.
3ГДШ-1-8 (senas pavadinimas 2ГД-38), 8 Omų, 100 – 12500 Hz, 1 vnt.
* Paminėti elipsiniai plačiajuosčiai iškeliavę pas konstruktorius.Akustiniams matavimams labai svarbu parinkti metodiką. Taip pat reikia mokėti naudotis programine įranga (PĮ), o mikrofonas yra paskutinėje vietoje.
Pradedantiesiems siūlyčiau pradėti nuo PĮ įsisavinimo, o eksperimentavimui tiks vidinis garso kontroleris ir dinaminis mikrofonas. Arba elektrostatinis mikrofonas-kapsulė, iš kurio kiekvienas gali susikonstruoti “metrologinį” mikrofoną. Sekantis žingsnis būtų pramoninis visakryptis elektrostatinis metrologinis mikrofonas, išorinis arba vidinis garso kontroleris, leidžiantis išmatuoti didesnį dinaminį diapazoną.
Aš matavimus pradėjau nusipirkęs ESI Juli@ garso kontrolerį ir Behringer ECM8000 mikrofoną. Savo konstrukcijos kolonėlių dažninę jau matavau Linear-X LMS sistema su komplekte esančiu 1/4″ kalibruotu mikrofonu. LMS labai patogus įrankis, bet brangus.
Šiuo metu įvairiems matavimams naudoju išorinį Creative EMU 0404 USB garso kontrolerį ir kalibruotą Linear-X mikrofoną. AS korpusų vibracijas matuoju MMF KD35 metrologiniu akselerometru. Garsiakalbių ir kolonėlių kompleksinei varžai išmatuoti nesunku pasigaminti “testerį”, kurio aprašymą rasite platybėse. Kambario modas matavau JBL RMC Kit matuokliu.Žengti į garsiakalbių dažninės matavimo metodiką padėtų šis dalykiškai parašytas straipsnis. Taip pat rekomenduoju perskaityti Stereophile straipsnių apie matavimus ciklą. Pirmoji J. Atkinsono Measuring Loudspeakers dalis nuorodoje.
Dar viena porcija lempų iš kitos kamaros. 🙂
~50 lempų, apytiksliai toks sąrašas:
6Ф1П, ф4, Ф5, Ф12
Ж1, Ж5, Ж9, Ж38, Ж52
Н1, Н23, Н24
К4, К13
Х2
Д20
Р4
П43
3Ц18П, 3Ц22С
6П36С, 6П42С
6Б8С, 6Ж7, 6Ж8, 6К3, 6Ф7, 6Н9С, 5Ц4С
ECF82
EL36
Fazinių iškraipymų sąvoka tokia plati, kad sudėjus į straipsnelį būtų varginančiai neįdomu skaityti.
Pabandysiu paminėti kelias praktines fazines problemas.
Daugiajuostėse kolonėlėse atskirų dažnių modulių darbo zonoje randasi garso fazės iškraipymai, sudarantys Combi filtrą. Didžiausius fazės iškraipymus girdime iš daugiajuosčių kolonėlių, o mažiausius – iš ausinių. Stereofonijoje randasi garso iš dviejų šaltinių fazės neatitikimai, iškreipiantys įrašytų garsų lokalizaciją. Prastai fazę atkuriančios stereo kolonėlės taškinį garsą pavers erdviniu ir sunku bus atpažinti muzikos instrumentą. Fazė gali pakisti (išsikreipti) įrašant garsą. Vienas mikrofonas garso fazes įrašys gerai, o naudojant kelis mikrofonus fazė įraše nebeatitiks garso signalo laikinį išsidėstymą.
Turiu progą paminėti, kad lietuviškame vadovėlyje “Garso inžinerija” autorius teigia, kad
klausa nereaguoja į sudėtingų virpesių kreivės formą, tai yra į dedamųjų fazės poslinkius ir daroma išvada, kad žmogaus klausa nėra jautri sgnalų fazių poslinkiams (knygos 27 psl.).
Mano patirtis sako, kad tai neteisinga.Fazės suvokimas kelia daug diskusijų. Senuose vadovėliuose buvo rašoma, kad žmogaus klausa fazės negirdi. Išvados persikėlė į šiuolaikinę literatūrą, bet prieš 150 metų publikuoti straipsniai buvo pagrįsti Omo (Ohm) ir Helmholco (Helmholtz) eksperimentais su sinusiniais signalais.
Dažninė ir fazinė charakteristikos muzikos atkūrimui labai svarbios, nes nuo to priklauso garso atpažinimas žmogaus klausos kanale; pakeiskime signalo ir harmonikų tarpusavio laikinę padėtį (fazę) ir išgirsime kitokį garsą.
Michailo Gerzono (Michael Gerzon) darbai, o ypatingai – Ambisonics apimtyje padėjo pagrindus šiuolaikiniam suvokimui, kad fazę mes jaučiame ir kad faziniai iškraipymai yra labai svarbūs. Eksperimentiškai buvo nustatyta, kad žmogus gali girdėti +/-0,1 dB amplitudės ir +/-0,6° fazės pokyčius. Mokslininkas teigė, kad 10 kartų pagerinus šias charakteristikas, klausant tam tikrus muzikos įrašus galime išgirsti net +/- 0,01 dB amplitudinius ir +/-0,06° fazinius pokyčius. Savo teiginius M. Gerzonas rėmė Rodžero Lagadeko (Roger Lagadec) iš šveicarų Willi Studer kompanijos tyrinėjimais, kai 1980-aisiais buvo nustatyta, kad skaitmeninių filtrų +/-0,001 dB amplitudiniai pulsavimai yra girdimi.Stabtelėjus prie pagrindinio GAS įrenginio – prie kolonėlių, pažvelkime į paveikslėlį iš J. Eargle Loudspeaker handbook, kuriame pagrindinės AS charakteristikos: garso amplitudė (A), garsiakalbio membranos pasislinkimas prie nominalios galios (B), impedansas (C), fazinė charakteristika (D) ir grupinis vėlinimas (E):
Fanfaros lempiniam stiprintuvui.
Tranzistoriniai stiprintuvai parametrais seniai aplenkė lempinius, bet šios diskusijos kontekste reikia pripažinti tam tikrą lempinių pranašumą. Kalbame apie tai, kad lempinių stiprintuvų prasti parametrai gali maskuoti kolonėlių iškraipymus arba sumažinti GAS intermoduliacijas ir bendras rezultatas gali būti geresnis nei su geriausiais tranzistoriniais.
Pateiksiu pavyzdį.
Nešiojamuose radijo imtuvuose būna prasti stiprintuvai, bet su prastais garsiakalbiais tranzistoriai skamba palyginti gerai. Jei garsą imtume gerinti garsiakalbiais, tranzistorinio aparato garsu tikriausiai nusiviltume, nes išgirstume anksčiau negirdėtų iškraipymų. Vienintelis kelias yra kartu su garsiakalbiais pakeisti ir stiprintuvą.Daugelis šiuolaikinių kolonėlių sukonstruotos gundyti pirkėją ryškiu garsu ir paryškintais žemaisiais. AS konstruktoriai naudoja selektyvesnius filtrus, iškreipiančius fazinę charakteristiką. Tokioms kolonėlėms parinkus tranzistorinį stiprintuvą pagal išėjimo galią ir pagal kainą – taip daro daugelis – rezultatas gali būti prastesnis negu su prastesnių parametrų lempiniu stiprintuvu.
Kelios tezės:
1. Gerų parametrų stiprintuvui reikalingos gerų parametrų kolonėlės.
2. Stiprintuvai, o ypatingai lempiniai, gali būti filtras negeriems kolonėlių iškraipymams sumažinti.
3. Plačiajuosčių garsiakalbių iškraipymai didesni, todėl stiprintuvą reikia parinkti kruopščiai, išbandyti lempinius ir senųjų laikų tranzistorinius, turinčius siauresnę pralaidumo juostą.
Kai garso kokybė svarbiausia, naudojami Alnico magnetai arba elektromagnetai. Pavyzdžiui, TAD/Pioneer garsiakalbius studijiniams monitoriams nuo 1975-ųjų konstravo iš JBL atėjęs Bart N. Locanthi, kai feritai jau buvo gerai ištyrinėti. Studijinių monitorių rinka mėgsta racionalumą, pinigais ten nesimėtoma, bet dauguma TAD Pro-garsiakalbių buvo konstruojami su Alnico motorais. Magnetinių sistemų konstrukciją TAD išlaikė iki neseniai pasibaigusios pro-garsiakalbių gamybos.
Jei yra galimybė, renkantis iš seniau gamintų to paties modelio garsiakalbių siūlyčiau įsigyti su Alnico.
