Forum Replies Created
-
Posts
-
Ką išgirdome?
Būtų geriau skaityti dalyvių žodžius, bet pradėsiu pats.Senieji Mackie HR-824 Mk1 yra klasikiniai įrašų studijų garso kontrolės monitoriai. Pasirinkta geriausia struktūra su aktyviniais filtrais ir galingais galios stiprintuvais ŽD ir AD modulių signalams stiprinti. Pasyvinis “garsiakalbis” per visą galinę AS panelę ir akustinis grįžtamasis ryšys leidžia atkurti visą žemąjį garsų spektrą su mažais iškraipymais. Elektroniniai koregavimo grandynai išlygina dažninę beveik iki tiesės, todėl girdime natūralų tembrą.
HR-824 Mk1 sukonstruoti labai gerai, pagaminti profesionaliai iš gerų komponentų. Dabar nebrangiai kainuoja, bet žinau, kad nurungtų daugelį buitinių AS ir didesnes grindines AS su 2×6,5″ žemadažniais. Mackie lyginome su kitais studijiniais monitoriais, jie atsilaikė prieš moderniausius ir brangesnius Genelec monitorius – tą esame patikrinę anksčiau.
Ko buitinėms AS man trūksta iki audiofilinės laimės?
Paminėsiu didžiųjų sistemų ypatumus:
1. Tos didelėse dėžėse su 15″ ŽD plačiajuosčiais didelio jautrio sistemos turi tokį dinaminį tiesiškumą, kad gali atkurti koncertinius rok-muzikos įrašus.
2. Aktyvinės GAS su 15″ profesionaliais (studijiniais) žemadažniais ir 200 W stiprintuvu atkuria muzikos mikrodinamiką taip, kad jokioje koncertų salėje to nepatirtume. Arba taip garsiai, kad nuo garsumo ima plazdėti rūbai, o kūnas jaučia oro vibracijas.
3. Didieji garsiakalbiai turi didesnį akustinį apkrovimą, membranos juda nedidelia amplitude, todėl pagerėja AS akustinis slopinimas. Su geru tranzistoriniu stiprintuvu ir trumpais laidais bendrasis slopinimas būna toks didelis, kad girdime tamprius žemuosius dažnius. Paprastai sakant, pasiekiamas reikalavimas, kad kolonėlių pereinamieji procesai trumpesni už instrumentų garsų nusistovėjimo laiką. Tada girdime natūraliai skambančią muziką, lyg sėdėtume koncertų salėje.
4. Ruporinių modulių kompresinių garsiakalbių membranos virpa labai možomis amplitudėmis didelio akustinio apkrovimo režime, todėl AD modulis turi ypatingai aukštą slopinimą. Tai leidžia išgirsti, kad vientisas garsas susideda iš atskirų mikro-garsų. Girdisi ne būgnų šluotelių šniokščiantis garsas, o tai, kad šluotelės sudarytos iš daug atskirų vielučių ir tos vielutės būgno plastiku juda šokinėdamos. Kad trimito garse yra konkretaus instrumento rezonansai, kad girdisi pučiamas oras, dainininko burnos garsai arba akordeonisto pirštų prisilietimas prie klavišų.
Buitinės kolonėlės su įprastais garsiakalbiais to negali ir mes pabandėme tai patikrinti.Ką pasakytų nesuinteresuoti ekspertai, gal labai gerą dažninę turinčių studijinių monitorių garsas toks pat, kaip didelio jautrio kolonėlių? O gal į savo kūrinį įsijautęs čia prifantazavau?
Tikiuosi susitikimų dalyviai parašys.Trumpai apie susitikimus “Prie Nidos”.
Pradžioje įvyko du “pilno kambario” susitikimai, o trečiąjį išprovokavo noras pademonstruoti savo sistemos mikrodinamikos atkūrimą. Tokia perklausa turi vykti mažoje kompanijoje, reikia sėdėti centre, geriau tamsiame kambaryje. Garsumas būna toks mažas, kad girdisi kitoje patalpoje kabančio laikrodžio rodyklės judesys.
Sutarėme susitikti ryte. Atvyko patyręs muzikos mylėtojas ir kokybiško garso entuziastas. Perklausai pasiūliau 3 kūrinius mikrodinamikai paklausyti, o tada sugrįžome prie kitų dalykų. Klausėme senesnių, nekompresuotų įrašų, pasitikrinome kaip kolonėlės gali atkurti ausinėms pritaikytus erdvinius Holophonics garsus, ar galima atkurti koncertų salėje įrašytus aplodismentus, ar aiškiai girdima delnų lokalizacija. Pabaigoje perklausėme “viską viename” – H. Masekela “Stimela”.
Likę dviese užsidėjome Mike Portnoy solinį įrašą ir jo būgnus patikrinome koncertiniu garsumu iš Promark būgnų lazdelių gamintojo CD. Buvo kažkas panašaus į šį įrašą Youtube, o aš prisiminiau prasilenkimą artima distancija Konkorde (Kalifornija), kur vieną dieną savaitėje Promark lazdelėmis pagroti ateina Maikas P. Taip pat namo statybos laikotarpį, kai užbaigęs darbus, naktį, visu garsumu pasileisdavau Altec Lansing-19 su Threshold stiprintuvais ir 8 minutes ilsėdavausi be suvirinimo kaukės ir šmirgeliavimo garsų…
Technics yra Matsushita konglomerato padalinys, kur buvo konstruojama Hi-Fi aparatūra. Technics sukonstravę daugybę įvairių kolonėlių, bandė diktuoti madas, bet nebuvo buitinės akustikos lyderiai. Pastangas padaryti kažką ypatingą matėme, bet tai buvo “kolonėlės su storiausiomis korpusų sienelėmis“, “su plokščiomis membranomis“, “su plokščiais koaksialiniais garsiakalbiais” arba egzotiškos “ruporinės“. Trūko tokių, kur akustika būtų apjungta į darnią visumą.
Pas mus į LTSR atkeliaudavo Technics aparatūra. Populiariausi buvo Direct Drive patefonai. Dar buvo stiprintuvų, Panasonic televizorių, bet geriausių-brangiausių Technics kolonėlių nematydavome net amerikiečių žurnaluose ar kataloguose.GAS kokybę lemia AS, todėl čia ir stabtelkime.
Naujovių paieškoje 1988-aisiais Technics sukonstravo SB-AFP1000 daugiajuostes su plokščiais garsiakalbiais-panelėmis. Tikslą suprasti nesunku – didesnis spinduliavimo plotas leidžia pasiekti didesnį efektyvumą. Reikėtų pasakyti, kad jokiomis panelėmis nurungti ruporinių nepavyktų, nors 1977 -ais jie patys gamino ruporines Technics SB-10000.SB-AFP1000 sudarytos iš atskirų korpusų, kurių vieni buvo uždaro tipo, o kiti – atviro. Kolonėlėse aštuonios 30 x 80 cm dydžio panelės žemiems dažniams ir keturios 13 x 32 cm dydžio VD dažniams atkurti. Aukštesniasias oktavas atkuria 8 ir 2,7 cm dydžio apvalūs garsiakalbiai su korinėmis plokščiomis membranomis.
Ekvivalentinis ŽD panelės-garsiakalbio dydis įspūdingas, atitinkantis pusantro metro diametro žemadažnį. Atkurdamas 50 Hz 124 dB garsumu toks spinduliuotuvas juda 1,27 mm amplitude. Dar vienas privalumas – tokios kolonėlės spinduliuoja plokštesnę garso bangą ŽD-VD ruože, todėl garsas nukeliauja didesnį atstumą. Rašoma, kad SB-AFP1000 stovėjo Vienos operos teatre. Mano nuomone, Technics konstruktoriai nepagalvojo, arba nenorėjo paviešinti, kad tokių kolonėlių garso namų sąlygomis suvaldyti neleis jos didenybė Akustika.Kelios unikalių Technics SB-AFP1000 kolonėlių nuotraukos:
1979 m. pamatęs Technics SB-10 buvau užsikrėtęs sukonstruoti garsiakalbį su plokščiomis korinėmis membranomis. Iš Kauno malūnsparnių bazės pavyko gauti sparno dalį, kurioje buvo į bičių korį panaši konstrukcija iš plonos aliuminio skardos. Lengva ir labai tvirta, bet naivi jaunystės svajonė sudužo, kai nepavyko sugalvoti kaip iš aptakios formos sparno išpjauti reikiamo storio plokštes membranoms pasigaminti. Dabar suprantu, kad plokščia membrana iš “korio” yra prastas reikalas – brangi technologija, o rezultatas prastesnis už popierinę membraną iš popieriaus.Verdant diskusijai apie laidus bičiulis parašė, kad vyresni žmonės – matyt profesorius C. J. Moore arba aš – prastai girdime. Pateikė klausos nuo amžiaus grafikus ir pridūrė –
Kai gimstame pirmus ~20 metu girdime labai gerai.Jei akcentuojamas AD girdėjimas ir klausos jautris, tada teiginys neteisingas – geriausias girdėtojas būtų žodžius ištarti galintis 1-2 metų vaikas.
Muzikoje ir atkūrime svarbiausios yra žemosios-pagrindinės oktavos, o joms klausyti reikalingos didelės ausys. Šiuo atveju geriausias “girdėtojas” būtų 16-18 metų ištysęs jaunuolis, bet AD jis jau girdi prasčiau. 🙁
Jei kalbame apie muzikos klausytoją, tada nuraminsiu – kuo jums daugiau metų, tuo esate geresnis klausytojas. Patirtis būtina ir GAS kokybės vertinimui, todėl žinau – muziką ir GAS garso kokybę tiksliau galiu įvertinti dabar, bet ne būdamas 30, 40, 50 ar 60 metų.Gamta taip surėdyta, kad kol žmogų neaplanko ligos, klausa yra prisitaikiusi gamtos garsams girdėti. Muzika su visais instrumentais taip pat prisitaikiusi (pritaikyta), kad ją girdėtume visą aktyvųjį gyvenimą. Dar daugiau – atlikėjai, kompozitoriai, dirigentai tobulumo viršūnę pasiekia senatvėje, jau praradę fizinę formą. (M. Rostropovičius – J. S. Bachas – H. Karajanas).
Jei apie aukštuosius dažnius, tai jie muzikai mažiausiai svarbūs. Dar daugiau – visų kolonėlių “aukštasis atkūrimas” pasibaigia iškraipymais (membranų lūžių problema), todėl aukščiausių muzikos oktavų signalą reiktų nuslopinti, o ne stengtis atkurti iki 20 kHz su lygia dažnine.
~~~~~~~~~~~~~~
Pamatęs mėgėjišką grafiką pasakysiu, kad klausos jautris seniai ištirtas.
Vedantysis RCA specialistas H. Olsonas 1940-ųjų “Akustikos inžinerija” vadovėlyje pateikė, o vėliau “Šiuolaikinis garso atkūrimas” knygoje patikslino klausos dažninės nuo amžiaus priklausomybes. Turime daug svarbesnės medžiagos apie mūsų klausą, o viena jų būtų aukščiau čia paminėta Moore knyga – An Introduction to the Psychology of Hearing. Nuo ten siūlyčiau pradėti ir temos iniciatoriui R. V.Paveikslėliuose H. Olsono grafikai:
Įvairių vokalo kūrinių ir instrumentinės muzikos įrašų tyrimai rodo, kad spektras koncentruojasi žemųjų-viduriniųjų-aukštųjų dažnių ruože, o dviejose aukščiausiose oktavose (5 – 20 kHz) garso signalo lygis žymiai mažesnis.
Vokiečių mokslininko atliktų tyrinėjimų rezultatai grafikuose:
Matome, kad iki senatvės žmonės gali girdėti visokią muziką. Su amžiumi aukštųjų obertonų girdimumas bus sumažėjęs, bet didesnės įtakos tai neturi. Praradimą galima kompensuoti AD tembro reguliatoriumi, todėl rinkčiausi patirties įrankį (brandų amžių) muzikai ir įrašų atkūrimui vertinti.Klipsch RF-7 III nėra geresnis instrumentas muzikai klausyti. Kaip ir daugelis šiuolaikinių buitinių AS gamintojų, dabartinis Klipsch nieko bendro neturi su senuoju Klipsch, kai pagrindinė produkcija buvo didelio jautrio AS. Tiesa, ir tada Klisch neturėjo labai gerų draiverių, todėl daugelis jų sistemų buvo 3-juostės.
2-juostės yra geriau, bet reikalingi ypatingai geri specializuoti plačiajuosčiai. Tokius gamino Altec ir jie buvo užkariavę įgarsinimo rinką savo didelio jautrio kolonėlėmis – kine, sporto salėse, bažnyčiose, mokyklose ir namų GAS visur buvo Altec 2-juostės su 15“ ŽD ir ruporu AD moduliuose.
JBL buvo geras gamintojas, bet jie pasuko daugiajuosčių keliu, kuriuo dabar žengia gerų AS gamintojas Westlake Audio. O štai TAD/Pioneer pasirinko Altec kelią, patobulino garsiakalbius ir konstravo puikius 2-juosčius garso monitorius įrašų studijoms ir namams. Beje, didžiosiose studijose iki šiol naudojami Kinoshita 2-juosčiai monitoriai (Shozo Kinoshita buvo vienas pagrindinių TAD konstruktorių, dirbęs Bart Locanthi komandoje).Sugrįžtant prie geriausių-didžiausių Klipsch, Kaune klausiau jubiliejinius Klipschorn. Buvo pagaminta ribota serija ir stipriai išreklamuota. Mano vertinimu, garsas geresnis už modernias buitines Klipsch AS su “guminiais” žemadažniais, bet tai nėra labai geras instrumentas muzikai atkurti.
Pažiūrėjus į paminėtas RF-7 III matosi, kad parametrai išgalvoti. Akustikos neapgausi – 100 ltr. dėžė su atkūrimu nuo 32 Hz@-3dB gali turėti 93 dB jautrį. Arba 100 dB jautris būtų AS, dirbančių nuo ~70 Hz. Tai akustikos fizika, kurią esu pristatęs čia. Tiesa, Klipsch po RF-7 III parametrų lentele užrašė pastabą – *Sensitivity in average listening room. Tada apie AS jautrį mes nežinome ir turime remtis teoriniu-galimu jautriu (grafikas žemiau).
Titaninis kompresinis, o tuo labiau – 1.75“ yra prastas pasirinkimas. „Guminiai“ žemadažniai – taip pat.
Didelio jautrio kolonėlėse (nuo 93 dB/W/m) reiktų naudoti žemadažnius su akordeono pakabomis. Jei ŽD su guminėmis pakabomis, tada tenka konstruoti 3-juostes.Trumpai pristatysiu autorių.
Kembridžo profesorius Brian C. J. Moore dirba garso suvokimo srityje. Viena iš sričių yra “Hi-Fi aparatūros klasės muzikos atkūrimo sistemų parametrų sukūrimas”. Taip pat “Muzikos ir muzikos instrumentų suvokimas”. Yra “Medicinos mokslų Akademijos”, “Amerikos Akustikos Asociacijos”, “Otolaringologinių tyrimų Asociacijos” ir keleto kitų mokslinių draugijų narys. B. Moore yra “Nepriklausomos Klausos Specialistų” asociacijos (Association of Independent Hearing Healthcare Professionals, UK) prezidentas. Parašęs arba redagavęs 19 knygų ir daugiau 600 mokslinių straipsnių. Yra žurnalo “Klausos Tyrinėjimai” (Hearing Research) redaktorius. Už darbus girdėjimo srityse gavęs ne vieną apdovanojimą.
Graži Brian C. J. Moore galva ir puikios ausys Storoje knygoje „Girdėjimo psichologija“ aprašytas atskirų ausies sričių darbas. Taip pat klausos pasikeitimai, kai ausis pasiekia maskuojantis signalas. Arba klausos darbas triukšmo aplinkoje… 450 psl. monografijoje aprašytos ekvivalentinės schemos, pateikiami grafikai ir klausos bei girdėjimo galimybių modeliavimų rezultatai. Ten ir apie klausos jautrumą dažnio pasikeitimui (Pitch Perception), ir garso lokalizacijos suvokimą (Space Perception), bet įdomiausias mums būtų praktinis skyrius (Practical Applications). Šiame skyriuje nagrinėjama klausos nuostolių įtaka, o Hi-Fi garso atkūrimo sistemų psichoakustika skyrelyje apžvelgiami įrenginių parametrai, stiprintuvų, kolonėlių, CD grotuvų ir kitų skaitmeninių šaltinių svarba ir įtaka. Pabaigoje yra kolonėlių laidų ir optinių kabelių vertinimas.
Išvados visiškai atitinka elektroniniam suvokimui, bet girdėjimo profesoriaus B. Moore žodžiai čia taip pat svarbūs.
B. Moore išvadose parašyta:
Laidų gamintojai teigia, kad specialūs kolonėlių kabeliai gali pagerinti garso kokybę. Iš dalies tai tiesa, nes kai kurios AS geriau dirba su mažos varžos kabeliais, bet tai absoliučiai nereikalauja ypatingų kabelių. Paprasčiausiai, ilgesni kabeliai turėtų būti storesni, kad jų varža neviršytų ~0,5 Omų. Teiginiai, kad egzotiniai kabeliai duoda “pilnesnį bosą” arba “raiškesnius aukštuosius” neturi jokio pagrindo.
Daugelis modernių skaitmeninių įrenginių jungiami skaitmeniniais kabeliais. Ir čia kartais teigiama, kad kabelio kokybė turi įtakos garsui. Pasikartosiu – tokie teiginiai yra be pagrindo. Standartinis optinis kabelis, kurį randame CD ar DVD grotuvo dėžėje yra visiškai tinkamas įrenginio kokybiškam darbui užtikrinti.
Temą ar tekstą surasti padėtų pirmajame puslapyje esanti paieška (laukelis – SEARCH). Vėliausius postus galima surasti pažymėjus norimo autoriaus avatarą (profilio paveikslėlį) ir pasirinkus Topics Started ar Replies Created užklausą. Pamatysite temų arba tekstų sąrašą, kurie bus patogūs tekstų paieškai ar peržiūrai.
Autoriaus temų sąrašas:
Forumiečio Bakano tekstai:
Amerikiečių Ocean Way Audio geriau žinoma kaip aparatūros įrašų studijoms gamintojas. Buitinių AS serija prasideda didelio jautrio HRA.
Gamintojo parametrai:
– 2-juostė aktyvinė sistema;
– du 15″ žemadažniai korpuse su FA ir 1″ kompresinis AD draiveris CD rupore iš akrilo;
– aktyvinis krosoveris;
– 100°/40° sklaida;
– 101 dB efektyvumas;
– maksimali ilgalaikė akustinė galia 125 dB;
– 23 Hz – 25 kHz +/-1 dB dažninė;
– 221 kg kolonėlės svoris.
Yra ištirta, kad žmogaus klausa turi tam tikrą „slenkstį“, žemiau kurio mes nebegirdime. Individas gali turėti kažkiek skirtingą klausą, bet visų mūsų girdėjimo ribas apibrėžia absoliutaus slenksčio priklausomybė (žiūr. paveikslėlį žemiau)
Kyla klausimas – ar laidų įtaka gali būti tokia, kad mes ją galėtume išgirsti?