Forum Replies Created
-
Posts
-
Klipsch RF-7 III nėra geresnis instrumentas muzikai klausyti. Kaip ir daugelis šiuolaikinių buitinių AS gamintojų, dabartinis Klipsch nieko bendro neturi su senuoju Klipsch, kai pagrindinė produkcija buvo didelio jautrio AS. Tiesa, ir tada Klisch neturėjo labai gerų draiverių, todėl daugelis jų sistemų buvo 3-juostės.
2-juostės yra geriau, bet reikalingi ypatingai geri specializuoti plačiajuosčiai. Tokius gamino Altec ir jie buvo užkariavę įgarsinimo rinką savo didelio jautrio kolonėlėmis – kine, sporto salėse, bažnyčiose, mokyklose ir namų GAS visur buvo Altec 2-juostės su 15“ ŽD ir ruporu AD moduliuose.
JBL buvo geras gamintojas, bet jie pasuko daugiajuosčių keliu, kuriuo dabar žengia gerų AS gamintojas Westlake Audio. O štai TAD/Pioneer pasirinko Altec kelią, patobulino garsiakalbius ir konstravo puikius 2-juosčius garso monitorius įrašų studijoms ir namams. Beje, didžiosiose studijose iki šiol naudojami Kinoshita 2-juosčiai monitoriai (Shozo Kinoshita buvo vienas pagrindinių TAD konstruktorių, dirbęs Bart Locanthi komandoje).Sugrįžtant prie geriausių-didžiausių Klipsch, Kaune klausiau jubiliejinius Klipschorn. Buvo pagaminta ribota serija ir stipriai išreklamuota. Mano vertinimu, garsas geresnis už modernias buitines Klipsch AS su “guminiais” žemadažniais, bet tai nėra labai geras instrumentas muzikai atkurti.
Pažiūrėjus į paminėtas RF-7 III matosi, kad parametrai išgalvoti. Akustikos neapgausi – 100 ltr. dėžė su atkūrimu nuo 32 Hz@-3dB gali turėti 93 dB jautrį. Arba 100 dB jautris būtų AS, dirbančių nuo ~70 Hz. Tai akustikos fizika, kurią esu pristatęs čia. Tiesa, Klipsch po RF-7 III parametrų lentele užrašė pastabą – *Sensitivity in average listening room. Tada apie AS jautrį mes nežinome ir turime remtis teoriniu-galimu jautriu (grafikas žemiau).
Titaninis kompresinis, o tuo labiau – 1.75“ yra prastas pasirinkimas. „Guminiai“ žemadažniai – taip pat.
Didelio jautrio kolonėlėse (nuo 93 dB/W/m) reiktų naudoti žemadažnius su akordeono pakabomis. Jei ŽD su guminėmis pakabomis, tada tenka konstruoti 3-juostes.Trumpai pristatysiu autorių.
Kembridžo profesorius Brian C. J. Moore dirba garso suvokimo srityje. Viena iš sričių yra “Hi-Fi aparatūros klasės muzikos atkūrimo sistemų parametrų sukūrimas”. Taip pat “Muzikos ir muzikos instrumentų suvokimas”. Yra “Medicinos mokslų Akademijos”, “Amerikos Akustikos Asociacijos”, “Otolaringologinių tyrimų Asociacijos” ir keleto kitų mokslinių draugijų narys. B. Moore yra “Nepriklausomos Klausos Specialistų” asociacijos (Association of Independent Hearing Healthcare Professionals, UK) prezidentas. Parašęs arba redagavęs 19 knygų ir daugiau 600 mokslinių straipsnių. Yra žurnalo “Klausos Tyrinėjimai” (Hearing Research) redaktorius. Už darbus girdėjimo srityse gavęs ne vieną apdovanojimą.
Graži Brian C. J. Moore galva ir puikios ausys Storoje knygoje „Girdėjimo psichologija“ aprašytas atskirų ausies sričių darbas. Taip pat klausos pasikeitimai, kai ausis pasiekia maskuojantis signalas. Arba klausos darbas triukšmo aplinkoje… 450 psl. monografijoje aprašytos ekvivalentinės schemos, pateikiami grafikai ir klausos bei girdėjimo galimybių modeliavimų rezultatai. Ten ir apie klausos jautrumą dažnio pasikeitimui (Pitch Perception), ir garso lokalizacijos suvokimą (Space Perception), bet įdomiausias mums būtų praktinis skyrius (Practical Applications). Šiame skyriuje nagrinėjama klausos nuostolių įtaka, o Hi-Fi garso atkūrimo sistemų psichoakustika skyrelyje apžvelgiami įrenginių parametrai, stiprintuvų, kolonėlių, CD grotuvų ir kitų skaitmeninių šaltinių svarba ir įtaka. Pabaigoje yra kolonėlių laidų ir optinių kabelių vertinimas.
Išvados visiškai atitinka elektroniniam suvokimui, bet girdėjimo profesoriaus B. Moore žodžiai čia taip pat svarbūs.
B. Moore išvadose parašyta:
Laidų gamintojai teigia, kad specialūs kolonėlių kabeliai gali pagerinti garso kokybę. Iš dalies tai tiesa, nes kai kurios AS geriau dirba su mažos varžos kabeliais, bet tai absoliučiai nereikalauja ypatingų kabelių. Paprasčiausiai, ilgesni kabeliai turėtų būti storesni, kad jų varža neviršytų ~0,5 Omų. Teiginiai, kad egzotiniai kabeliai duoda “pilnesnį bosą” arba “raiškesnius aukštuosius” neturi jokio pagrindo.
Daugelis modernių skaitmeninių įrenginių jungiami skaitmeniniais kabeliais. Ir čia kartais teigiama, kad kabelio kokybė turi įtakos garsui. Pasikartosiu – tokie teiginiai yra be pagrindo. Standartinis optinis kabelis, kurį randame CD ar DVD grotuvo dėžėje yra visiškai tinkamas įrenginio kokybiškam darbui užtikrinti.
Temą ar tekstą surasti padėtų pirmajame puslapyje esanti paieška (laukelis – SEARCH). Vėliausius postus galima surasti pažymėjus norimo autoriaus avatarą (profilio paveikslėlį) ir pasirinkus Topics Started ar Replies Created užklausą. Pamatysite temų arba tekstų sąrašą, kurie bus patogūs tekstų paieškai ar peržiūrai.
Autoriaus temų sąrašas:
Forumiečio Bakano tekstai:
Amerikiečių Ocean Way Audio geriau žinoma kaip aparatūros įrašų studijoms gamintojas. Buitinių AS serija prasideda didelio jautrio HRA.
Gamintojo parametrai:
– 2-juostė aktyvinė sistema;
– du 15″ žemadažniai korpuse su FA ir 1″ kompresinis AD draiveris CD rupore iš akrilo;
– aktyvinis krosoveris;
– 100°/40° sklaida;
– 101 dB efektyvumas;
– maksimali ilgalaikė akustinė galia 125 dB;
– 23 Hz – 25 kHz +/-1 dB dažninė;
– 221 kg kolonėlės svoris.
Yra ištirta, kad žmogaus klausa turi tam tikrą „slenkstį“, žemiau kurio mes nebegirdime. Individas gali turėti kažkiek skirtingą klausą, bet visų mūsų girdėjimo ribas apibrėžia absoliutaus slenksčio priklausomybė (žiūr. paveikslėlį žemiau)
Kyla klausimas – ar laidų įtaka gali būti tokia, kad mes ją galėtume išgirsti?
Ruporus „pavežti“ gali tik kompresiniai garsiakalbiai, o kupolinius reiktų palikti be apkrovimo, arba apkrauti AP (akustinėmis panelėmis). Jei kupolinis AD garsiakalbis dirba su AP, reikia rinktis su stangriomis membranomis (Al, Ti, Be). Šilkiniai net su nedideliu AP akustiniu apkrovimu duos didesnius iškraipymus.
Geriausios yra berilio membranos. Po to sektų Al, o Ti turi didžiausius membranų lūžių iškraipymus. Ti paprastai naudojamas koncertinėje aparatūroje, kur svarbiausia patikimumas (atsparumas perkrovimui). Berilio membranos yra brangios, todėl buitinėse AS arba studijiniuose artimojo lauko monitoriuose su AP dažniausiai naudojami kupoliniai su Al membranomis.Sugrįžtant prie Klipsch, galbūt kitas kolonėlių modelis su Al membranomis AD modulyje skambėtų geriau, bet pasikartosiu – net su berilio membranomis kupolinį garsiakalbį apkrauti ruporu būtų iššūkis. Klipsch naudoja Traktrix ruporus, kurių apkrovimas kažkiek lengvesnis, bet jokiam kupoliniam ruporas yra ne vieta būti.
Dar vienas pavojus kyla kai dėl apkrovimo pažemėja garsiakalbių rezonansas. Norint išvengti AD garsiakalbio iškraipymų žemajame dažnių ruože, reikėtų naudoti selektyvius filtrus. Nemanau, kad Klisch naudoja 4-os eilės filtrus, todėl aktyviniai krosoveriai leistų sumažinti AD modulio iškraipymus, ypatingai didesnių galių režime.Platybėse užsimezgė diskusija apie strymintos muzikos kokybę ir pašnekovas parašė –
nesuprantu, Česlovai, kodėl neigi, kad streaminimas yra aukštesnės kokybės signalo šaltinis. Tai kad jau yra.Stryminimo struktūrinius ypatumus apžvelgėme kitoje vietoje, todėl čia koncentruokime dėmesį į formatus.
Pirmiausia pasakysiu, kad minėdamas CD, galvoje turiu visus lazerinius diskelius. Žinoma, SACD ar Blue-Ray suteikia daugiau erdvės muzikos failams, bet CD formatas toks gilus ir platus, kad jokios kolonėlės negali atkurti kas ten gali būti įrašyta. CD galimybių taip pat negali išnaudoti aukščiausio lygio akustinis keitiklis – elektrostatinės ausinės.
Aukščiau čia yra postas apie moksliškai organizuotą eksperimentą, kur buvo nustatyta, jog išgirsti geresnį garsą iš SACD ar kito hi-res signalo nešėjo žmonėms nepavyksta. Tokia ir mano patirtis – geresnio garso iš to paties diskelio tik iš SACD sluoksnio man nepavykdavo. Rinka taip pat nusiraminusi ir absoliuti dauguma muzikos albumų išeina 16/44 formate. Iš anksčiau išleistų SACD muzikos failų provaideriai gali pasisemti hi-res, bet tai jų biznis ir man nerūpi.Paklausite – kam reikalingas hi-res?
Garso įrašų studijose seniai naudojamas 24/96 standartas, nes atliekant manipuliacijas – koreguojant tembrą, dinaminį diapazoną ar atlikti kitokias garso transformacijas, reikalinga tam tikra garso signalo parametrų atsarga. Viską atlikus, paruošiamas 16/44 master-įrašas ir failai keliauja į CD fabrikus.Nuotraukoje CD dėžutės nugarėlė, kur parašyta, kad diskelis Digitaly re-mastered 96 kHz – 24 bit technology. Įrašas puikus, bet tai CD diskelis.
Jean Michel Jarre – ImagesStrymintos muzikos mylėtojai pasinėrę į kokybiškiausio failų formato paieškas. Drąsiausi teigia, kad geriausi yra hi-res failai, jiems daugiau bitų ir kilohercų yra kokybės garantas. Su tuo nesutinku – jei žmogus negali išnaudoti 16/44, didesnė erdvė jam nereikalinga.
Atsakysite – sviestu košės nepagadinsi!
Tada pridursiu – visa muzika sutelpa į 20 kHz ar net mažiau, į 110 dB garsumo diapazoną ir net mažiau, tai kodėl negirdimiems ultragarsams skirti antratiek kiek mums suteikia CD? Tam “pertekliui” reikia antratiek daugiau vietos, bereikalingai apkraunamas internetas, sulėtėja parsisiuntimas, padidėja super-failų degradacijų kelyje iki failų grotuvo. Hi-res muzika brangesnė, todėl hi-res yra blogesnis už 16/44 standartas ir man jo nereikia.Jei arklys partempia vežimą, kam man reikalingas reklaminiu bantu iš paskos tursenantis antras, į svirną atsinešantis tik didelį pyyrst? 😊
Apie laidus ir kabelius esu parašęs daugiau techninių žodžių, kuriais norėčiau pasidalinti.
Jungiamieji laidai yra pati paprasčiausia GAS grandis, todėl jai skirti daugiau dėmesio neverta. Atsakymai surašyti elektronikos vadovėliuose, kur teigiama, kad žemųjų dažnių srityje laidų ir kabelių parametrai turi labai mažą įtaką. Faktiškai, GAS laidų parinkimui užtenka elektriko konsultacijos ir nedaug pinigų. Dauguma muzikos mylėtojų tai supranta, ypatingų laidų neieško, diskusijose nedalyvauja. Lietuvoje matome jautresnių bičiulių, toje nepaneigiamos įtakos sąvokoje įžvelgiančių galimybių pasireikšti. Tikriausiai čia slypi mokslo oponentų energija ir noras pradėti manipuliacijas.
Visi žinome, kad apdulkėjusio rezistoriaus ar kondensatoriaus parametrai pasikeičia. Reiškia, net viena dulkė pakeičia garsą. Kitaip sakant, viskas turi įtakos! Logiška, todėl gamintojams atsiranda proga prigaminti žaisliukų… Gražių laidų, audiofilinių saugiklių, kaladėlių, CD diskelių drožtukų, juodkūnių ir dar bala žino ko.
Jei mokslas tokius dalykus neigia, tuomet reikia rasti kitų būdų įsiūlyti ir gerai uždirbti. Būdas yra – laidų įtaka įsitikinsite klausant! Mes, Lietuvos inžinieriai ir GAS konstruktoriai negalime to paneigti, nes patys mažai išmanome apie žmogaus klausos ypatumus. Mums užtenka žinoti, kad laidai įtakos neturi, bet muzikos klausymo požiūriu juk esame vienodi specialistai kaip ir tie laidus girdintys… Diskutuoti sunku, nes „Grandinių teorijos“ oponentai nepripažįsta.Lietuvos universitetuose į girdėjimo galimybes nesigilinama, bet šiais laikais randame puikios literatūros. Esu susikomplektavęs keletą storų knygų, o kai kurias spėjau perversti. Pasirodo, Kembridžo universitete yra speciali „Girdėjimo suvokimo“ (Auditory Perception) mokslininkų grupė, kuriai vadovauja nusipelnęs profesorius (Emeritus Professor) Brian Moore. Kadangi šį specialistą seniai žinau iš kitų knygų, buvo įdomu susipažinti su jo darbais girdėjimo srityje.
Kembridžo universiteto Psichologijos katedros Girdėjimo Suvokimo Grupė2016-ųjų rudenį iš JAV buvo atvykęs Niujorko Metropolitan teatro solistas Džonas Osbornas. Kauno Filharmonijos salė yra akustiškai puiki erdvė, Lietuvoje turime klasikinės muzikos įrašų specialistų, todėl vis dažniau čia užsuka žymūs atlikėjai įsirašyti albumų.
Su garso režisieriumi Viliumi Keru iš Baltic Mobile Recordings (BMR) susipažinome 2015-ais, kai su grupele saviškių Vilius apsilankė Audiogourmet ir perklausėme jų naujausio Kremerata Baltica su Gidonu Kremeriu klasikinės muzikos albumo. Man patiko BMR darbas, jiems – mano “Nida” atkūrimas ir susibičiuliavome. Dabar BMR įsitvirtinę, o tonmeisterė Aleksandra Kerienė prasimušė iki “Grammy” nominančių. Vilius K. mane pakvietė stebėti įrašų sesijos Kauno Filharmonijoje ir atsirado proga užfiksuoti artistų ir studijos darbą iš arčiau.
Sudėliojau 2:30 trukmės tyzerį, kurį galite pažiūrėti čia.
John Osborn, Aleksandra Kerienė, Vilius Keras, Č.P. ir operos dainininkė Lynette Tapia po įrašų sesijos Kauno Filharmonijoje (2016 09 16)