Forum Replies Created
-
Posts
-
Japonų TAD turėjo atskirą kambarį, kur pristatė naujas grindines Evolution One E1TX kolonėles. Gaila, kad didžiosios R1 stovėjo kampe nepajungtos. Tiesa, kitame kambaryje buvo galima paklausyti TAD CR1:
Kartu su amerikiečių Wilson Audio dar buvo 14 aparatūros gamintojų, kuriuos pristatė japonų Stella Inc.:
Japonijos veteranas Fostex paniręs į masinę garsiakalbių rinką, bet patirtis neprapuolė – jų kambaryje girdėjau gerą garsą.
G501 kambaryje pamačiau bene galingiausius ir sunkiausius amerikiečių Boulder A-klasės galios stiprintuvus, o šalia puikavosi čekiškas KR Audio lempinis. Boulder už beveik 4 milijonus jenų (21,6 tūkst. €), o čekiškas lempinis beveik 4 kartus pigesnis:
Piega iš Šveicarijos pristatė naujausias kolonėles su juostiniais garsiakalbiais. Didžiausiose AS naudojami koaksialiniai VD-AD garsiakalbiai. Kambaryje taip pat buvo daniška Aavik Acoustics, ansuz, Davone ir Vifa produkcija. Taip pat Brodmann (Austrija), Elipson (Prancūzija), vokiečių Octave Audio ir Trigon, bei dar kiti.
Dėmesį atkreipė Fyne Audio iš Škotijos kolonėlės. Fyne Audio susibūrė po to, kai Tannoy gamybą perkėlė į Kiniją ir patyrę Didžiosios Britanijos konstruktoriai liko be darbo. Sukaupta patirtis davė rezultatą – AXISS Corporation parodoje pristatė 2.5 juostų ir mažesnes Fyne kolonėles su 8″ koaksialiniais. Kambaryje dar buvo ayon (Austrija), Ayre, Dan D’Agostino, MSB Technology ir Transparent iš JAV. Taip pat FM Acoustic (Šveicarija) ir Bergman ((Danija):
Geras kolonėles konstruoja šveicaras Sven Boenicke. Mažylės W5 (nuotraukoje priekyje) nenusileido žymiai didesnėms ir brangesnėms AS, skambėjo puikiai. Korpusai išfrezuoti iš medžio gabalo, šone 5.25″ žemadažnis, o priekyje nedidelis plačiajuostis. 10,4×29,3×23,1 3,5 kilogramų lentyninukes galima pastatyti net ant nedidelio stalo šalia kompiuterio. Nepigios (~6000 €), bet kokybė kainuoja…
Kambaryje stovėjo švediškos Marten, amerikiečių Ocean Way Audio, SME, Viola bei kita produkcija.
Nuotraukoje mažosios W5 ir išmaniai sukonstruotų didžiųjų Boenicke Audio kolonėlių korpuso vidus:
Didžiausioje Japonijos parodoje dalyvavo Estelon iš kaimyninės Estijos. Buvo kartu su Daniel Hertz (Šveicarija), Franco Serblin (Italija), Voxativ (Vokietija) ir dar kitais. Kambaryje garsą pavyko subalansuoti, muzika ten maloniai skambėjo.
Yg Acoustics iš JAV buvo pristatomos su amerikoniškais Krell ir šveicariškais Orpheus stiprintuvais:
Esoteric (Japonija) gamina sudėtingiausius CD grotuvus. Aukščiausios klasės “Grandioso” grotuvas susideda iš 4 dalių: transporto, atskiro maitinimo bloko ir atskirų SAK kiekvienam kanalui. Esoteric buvo galima paklausyti su vokiškomis Avantgarde ir angliškomis Tannoy “Westminster” kolonėlėmis.
Geras garsas, bet man kambaryje buvo per garsu.
Luxman japoniškos elektronikos tandemas su Focal akustika iš Prancūzijos.
Sonus Faber iš Italijos, Audio Research iš JAV, Bladelius iš Švedijos, Burmester iš Vokietijos Wadia iš JAV ir dar keli buvo pristatomi G402 kambaryje:
Galbūt bus įdomu perskaityti nuomonę apie šiuolaikinį muzikos rinkimą failais ir apie kolekcionavimą.
Yra teigiančių, kad geriausias garsas ne iš šiuolaikinių skaitmeninių įrašų, bet iš vinilo plokštelių. Sako – užsidedu plokštelę ir ausys atsigauna. Nesvarbu, kad traška, bet didžiausią malonumą suteikia garsas ir plokštelės. Kiti sako, kad aukščiausia kokybė iš juostinių magnetofonų. Kartais muzikos mylėtojai kolonėles patobulina primontuodami ultra-aukštųjų dažnių garsiakalbius, arba atgaivos ausims ieško lempiniuose stiprintuvuose.
Neefektyvu, nes eksperimentai brangiai kainuoja. Galima pateisinti teikiamais malonumais, bet kelias į tikslą bus ilgesnis.
FB “Tie, kas klausosi skaitmenos” grupėje vyksta įdomios diskusijos aplink šiuolaikinius failų grotuvus. Ten parašiau nuomonę, bet norėčiau pakomentuoti plačiau.“Malonaus” klausymo reikia ieškoti ne signalo šaltinyje, bet akustikoje. Beveik taisyklė, kad dėl paryškintų aukštųjų dažnių šiuolaikinės kolonėlės skamba aštriai. Buitinių kolonėlių žemieji dažniausiai taip pat būna užkelti. AS darbą įtakoja kambarys, o neparuoštame atsiranda daugybė atspindžių, susidaro labai sudėtingi aukštadažniai akustiniai laukai ir nepanaikinami žemadažniai rezonansai. Pradžioje tai gali patikti, bet ilgiau paklausius klausa pavargsta ir “rekomenduoja” pailsėti.
Signalas iš LP grotuvo arba magnetofono turi apribotus žemuosius ir aukštuosius dažnius. Muzikos garsui tai yra filtras, sumažinantis šiuolaikinių kolonėlių ir neparuoštų kambarių dirbtinai sukurtą akustikos lauką. Klausa mažiau varginama ir muzikos mylėtojai džiaugiasi.
Mano patirtis sako, kad garso kokybės prasme skaitmeniniai įrašai visapusiškai geresni už senuosius iš magnetofonų arba plokštelių. Šiais laikais nesunku rasti tą pačią muziką abiejuose formatuose. Pernai Vilniaus studijoje klausėme klasikinės muzikos įrašą abiejuose formatuose ir apie signalo formatus padiskutavome su įrašus išleidusiu garso inžinieriumi.
Neapsisprendusiems rekomenduoju nepasiduoti bičiulių įtakai ir siūlau patiems giliau patyrinėti. Patarčiau kolonėles rinktis su glotnia dažnine ir skirti pinigų akustiniam kambario pagerinimui.Yra manančių, kad senos kolonėlės buvo geresnės. Buvo visokių, bet buvo labai gerų projektų.
Prieš 50 metų sukonstruotos AR-3 buvo labai ilgai gaminamos. Buvo naudojamos įrašų studijose ir namie. Turėjo glotnią ir truputį žemyn besileidžiančią dažninę, bet šiais laikais tokių surasti nelengva. Dėmesį siūlyčiau koncentruoti į studijose naudojamus garso monitorius. Jei tai bus mažieji (lentyniniai), būtinai skirkite dėmesį kambariui.
Apie AR-3 projektą plačiau čia.
