Forum Replies Created
-
Posts
-
High-end sąvoką galima taikyti ir kitose technikos srityse. Šešių tonų automobilis su reaktyviniu varikliu Bloodhound sukurtas žeme skrieti garso greičiu, valdyti tokį gali naikintuvų pilotas. Vienintelis, fantastiškai brangus, tokiu plentu į Klaipėdą nenulėksi. Buvo daugiau Hai-End automobilių, o iš konstruotų žmonėms galima paminėti Ford Nucleon su branduoliniu varikliu. Sukonstruota pagal mokslą, konstruktoriai nustatė kokį greitį automobiliu bus galima pasiekti, kiek reikės kuro, kokiu keliu galės važiuoti… Tai būtų tikro hai-endo pavyzdys. Senovėje sukurti automobilių ratai su stipinais taip pat būtų hai-endas. Buvo gaminami su viena veržle patogiam ratų pakeitimui. Tokie patys lengviausi, galima balansuoti kaip dviračio ratus, patogu pakeisti ir labai gražūs. Netechnologiški, todėl brangūs pagaminti ir… buvo pamiršti.
Sugrįžkime prie šiuolaikinių lempinių stiprintuvų.
Sidabro viela transformatoriuose arba egzotiniai aparatūros sujungimo laidai yra lengvai prognozuojamas aparatūros tjuningas. Išėjimo transformatorius palyginti brangus, nes daug rankų darbo. Varį pakeitus sidabru transformatoriaus savikaina padidėja gal 50 %, bet yra vietos reklamos čiulbesiams apie “geresnį” sidabro garsą.Amerikoniškos JBL Urei 811C kolonėlės-monitoriai dabar džiugina Japonijos Asylum Coffee Roasters lankytojus.
Tomas Š.:
gal galima daugiau sužinoti apie aktyvios sistemos elementų parinkimą, jų +/- :
– krosoverio parinkimas – analoginis, elektroninis, skaitmeninis;
– filtrai – FIR / IIR;
– stiprintuvo parinkimas kiekvienai garsiakalbių juostai – žemi / viduriai / aukšti? Kaip teisingai paskirstyti galią? A, AB, D klasės – ar būtina naudoti vienodą klasę ar galima maišyti skirtingoms juostoms?1. Krosoveriai:
– analoginis kartu yra elektroninis. Tokie dažniausiai naudojami įrašų studijose, bet reikia stengtis sukonstruoti suderintas AS. Suderinimą (time align) atlikus akustiškai ir pasirinkus tinkamą krosoverio struktūrą, analoginis kelias patinka labiausiai ir šį kelią esu pasirinkęs;
– skaitmeniniai turi daugiau lankstumo, o pagrindinis yra galimybė suderinti akustiškai nesuderintas AS.
2. Skaitmeniniai aktyviniai krosoveriai būna:
– IIR (infinite impulse response). Šie yra universalesni ir populiaresni;
– FIR (finite impulse response) filtrai gundo pasiekti tiesinę fazės charakteristiką, bet tai daugiau teorinis žavesys. FIR veikimas paremtas skaičiavimais, dažnių skyrimas realizuojamas programiškai, todėl neišvengiamas garso signalo vėlinimas. GAS su FIR netinka TV programoms ir kitiems vaizdo-garso įrašams stebėti. Yra kitų specifinių dalykų, iš kurių vienas yra tiesinės fazės filtro kuriami “priešskambiai” (ringing).
3. Stiprintuvų parinkimas priklauso nuo kolonėlių jautrio, patalpos dydžio ir vartotojo poreikių. Didelio jautrio aktyvinių ŽD moduliui reikalingas 150-200 W, bet čia galima naudoti AB arba D klasės stiprintuvus. Jei AD moduliai su ruporais, galios reikia nedaug, bet siūlyčiau dairytis į 20-30 W A-klasės mažai triukšmaujančius stiprintuvus.
Stiprintuvų darbo klases maišyti galima, nes skirtingų stiprintuvų vėlinimą galima kompensuoti. Aktyvinėms GAS nerekomenduočiau rinktis lempinių stiprintuvų. Paminėjote VD modulius, bet tada reikėtų daugiau žinoti. Paprasto atsakymo čia nebus, nes daugiajuostės aktyvinės savaime yra “akustinis kompromisas”.1 – 2 punktus galiu iliustruoti palyginimu iš kitos sferos.
Analoginės ASM skaičiavimo mašinos pačios greičiausios – čia būtų apie analoginius krosoverius, o skaitmenininės skaičiavimo mašinos duoda didžiausią tikslumą – būtų skaitmeniniai krosoveriai.Galima sakyti, kad GAS yra analoginė skaičiavimo mašina, tik vietoje rodyklinių indikatorių rezultatui nuskaityti, stiprintuvo išėjime yra linijinio variklio apvija (garsiakalbis). Garsui greitis yra svarbu, čia geriausiai tinka analoginis signalo apdorojimo būdas. Siekiant paspartinti skaitmeninį garso signalo apdorojimą, naudojami aparatūriniai sprendimai (IIR). Jei rezultato siekiama skaičiavimais, prarandamas laikas, todėl IIR turi privalumų prieš FIR.
~~~~~~~~~~~~~~~~~
Turime kuo pasidžiaugti – Tėviškėje greit turėsime kokybiškų didelio jautrio aktyvinių GAS su skaitmeniniais krosoveriais. Tada jūs, audiofilai, galėsite klausyti, vertinti, džiaugtis ir rašyti atsiliepimus. Galbūt kada nors skirtingos aktyvinės GAS susiglaus viename kambaryje ir įvyks palyginamoji perklausa. Džiaugiuosi tą jausdamas.1954-ais pasirodė vienas sėkmingiausių JBL projektų Hartsfield . Pradžioje buvo su plačiajuosčiu, vėliau – 2-juostės su profesionaliais garsiakalbiai, o nuotraukoje iš Filipinų matome vėliausią trijuostę modifikaciją su 075 tviteriu. Atsiradus stereo, 1964-ais Hartsfield gamyba buvo nutraukta, nes retai kuriuose namuose buvo galima rasti kambarį su dviem laisvais kampais kolonėlėms pastatyti.
Pašnekovas pasakė, kad neturi nei vieno komponento, kurio aprašyme nebūtų nurodytas burn-in laikas. Taip pat parašė, kad jo naudojamo Copland CTA-408 lempinio stiprintuvo aprašyme apie prakaitinimą nerašoma, tačiau stiprintuvo pardavėjas iš Suomijos Kruunuradio Oy pirkėją informavo –
Copland recommends at least 50 hour of break-in, but here can be change in sound even up to 200 hours. Pasiūlymas reikštų, kad kuo senesnis lempinis, tuo geresnis garsas? Panašu į dar vieną viražą.Sugrįžtant prie mažiausiai stabilaus komponento – kolonėlių, reiktų pasakyti, kad ŽD garsiakalbių su akordeono tipo pakabomis parametrai stabilesni. Rinkoje tokių nedaug, bet galima rasti. Paminėjau TAD buitines AS, kuriose visi ŽD garsiakalbiai su akordeono pakabomis. Pašnekovas parašė TAD pardavėjui ir Mirek Duda atsakė: TAD Japan recommends ~150 hours for TAD Evolution speakers and ~250 hours for TAD Reference models with the full-beryllium CST drivers. Gaminio vartojimą nustato ir atsakomybę neša gamintojas. Kolonėlių vartojimo instrukcijose apie pragrojimą gamintojas TAD nerašo, bet tada kurybos imasi pardavėjas. Netgi šneka apie VD ir AD garsiakalbių pragrojimą, nors membranų eiga labai nedidelė ir prasigrojimui sąlygos menkos. ŽD garsiakalbiai dirba be apribojimų iš žemiausiųjų dažnių pusės, garsiakalbių rezonansas yra neatskiriama kolonėlių parametrų dalis, tačiau VD ir AD filtrai būna suderinti maždaug dvigubai aukštesniam negu garsiakalbių rezonansas dažniui, rezonanso zona bus nufiltruota ir VD/AD garsiakalbių rezonanso pasikeitimas įtakos garsui nedaro.
Prasigrojimas būtų nesuvokiamas profesionalios aparatūros pirkėjams. Esu tyrinėjęs Genelec profesionalius monitorius, kurių viduje garsiakalbiai, filtrai ir keli stiprintuvai. Instrukcijose nurodyta darbinė aplinkos temperatūra, oro drėgmė, įspėjama, kad įnešus į kambarį iš lauko, 0,5 – 1 val. reikia neištraukti iš pakuotės kad sušiltų, bet nemačiau, kad būtų nurodyta monitorius prašildyti šimtus valandų. Garso monitorių parametrai reglamentuoti griežčiau negu buitinių AS, atitinkamai organizuojama gamyba. Atsitikus nelaimei, galima užsakyti vieną monitorių, nurodyti serijinį numerį ir Genelec pagamins tokį patį koks buvo. Garso monitoriai ir visi įrašų studijos įrenginiai turi gerai dirbti nuo pirmosios įjungimo valandos, bet ne po pusmečio ar metų.
TAD R1 kolonėlių ŽD garsiakalbis su akordeono tipo membranos pakaba.
Neteko turėti GAS įrenginių, kurių instrukcijose būtų nurodytas prasigrojimas, bet jei instrukcijoje parašyta arba pardavėjas šneka apie kažkokius 100/300 valandų prasigrojimus, siūlyčiau dairytis kito produkto.
♦Šiuolaikiniai komponentai patikimesni, o modernios surinkimo technologijos ir skaitmenizacija broko kiekį sumažino ženkliai. Retai sutiksi kažkur Kinijoje pagamintą nebrangų gaminį, kad jis neveiktų arba sugestų anksčiau nustatyto garantinio laiko. Deja, hai-end laikais matome daug mažai svarbių arba nepagrįstų gamintojų rekomendacijų. Viena tokių yra burn-in, reiškiantį nebe patikimumo, o garso kokybės (parametrų) pokytį.
Gamintojai nurodo skirtingą prasigrojimo laiką, per kurį gaminio garsas pagerėja ir nusistovi. Dabar burn-in galime rasti kolonėlių vartojimo instrukcijose, lempinių stiprintuvų aprašymuose. Net egzotinių kabelių gamintojai įsiūbavo pirkėjus tikėti, kad tikras laidų garsas atsiskleidžia po ilgo naudojimo. Jei nepagerėjo, pardavėjas gali pasiūlyti kabelį apdoroti kriogeniškai.
Nesunku suprasti kodėl rekomenduojama pragroti buitines kolonėles.
Šiuolaikinių ŽD garsiakalbių membranos būna su gumos arba didelio tankio porolono pakabomis, tokių pakabų parametrai nėra stabilūs, padirbus ilgiau arba įkaitus, vienas svarbiausių parametrų – ŽD garsiakalbio rezonanso dažnis Fs slenka žemyn. Uždaroms AS Fs pasikeitimas didelės reikšmės neturi, bet kolonėlėse su FA garsą formuoja ne vienas, o du rezonatoriai ir jie turi būti suderinti labai tiksliai. Jei kolonėlių gamintojas parduoda nustatytų parametrų neatitinkančius gaminius, o pirkėjas verčiamas laukti pusmetį ar metus kol gaminys pradės gerai dirbti, reiškia parduodamas brokuotas gaminys. Brokui pateisinti sugalvotas receptas – „jūsų garso aparatas atsiskleis visu grožiu jį paklausius x00 valandų“. Netiesiogiai sakoma, kad gamintojas rūpinasi pirkėju, vertina jo sugebėjimą išgirsti. Jei į vartojimo instrukciją įrašomas prasigrojimo laikas, gamintojai ir pardavėjai faktiškai apsisaugo nuo techninių parametrų neatitinkančio gaminio grąžinimo. Nutylima, kad prie garso ir prie aparatūros vaizdo priprantama, kad 300 burn-in valandų gali būti metai, kad pakeitus įrenginį gali nebetikti spintelė, laidai. Po ilgo prasigrojimo gamintojas vartotojui tikriausiai siūlys naujesnį modelį, aiškins apie konstrukcijos pagerinimą ir… rinkodaros ratą savo pinigais toliau suks vartotojas. Po pusmečio ar metų būtų sunku susitarti dėl grąžinimo, nes pardavėjas reikalautų mechaniškai pažeisto daikto, visos komplektacijos, aparatūros pakuotės, pirkimo dokumentų.3 minučių filmuke apie prasigrojimą angliškai šneka du techniški vyrukai:
Speaker Burn-In. Is it Real? Hot Topic – Audio Talk with TechnoDad
