Forum Replies Created
-
Posts
-
Sony stebino pasaulį daugybę kartų. 2008-ais buvo pristatytas įdomios visakryptės kolonėlės Sony NSA-PF1 Sountina. Sony moka pristatyti savo gaminius: Metro aukščio organinio stiklo cilindras spinduliuoja aukštos kokybės garsą horizontalioje plokštumoje visomis kryptimis.
Jei laukimo salėse, holuose ar didelėse erdvėse pilna žmonių, visakryptės yra geriausias pasirinkimas. Šitos Sony kartu yra interjerą puošiantis elementas.
Mantas parašė, kad jam ramybės neduoda toks sakinys: Buitinėms “AS deklaruotas 30 Hz žemiausias atkūrimas gali reikšti, kad 30 Hz bus nukritę -6, -10 ar netgi daugiau decibelų”. Atsakiau temoje Akustiniai matavimai, kur Mantas ras atsakymą ir į klausimą – jeigu projektinis dažnis bus 25 Hz, tai galbūt labiau tikėtina, kad 30 Hz gros su mažesniu nuokrypiu?
Plačią ir glotnią dažninę galima gauti iš daugiajuosčių kolonėlių. Jei reikia infra-žemųjų, galima susikonstruoti subvuferį nuo 25 ar nuo 20 Hz. Yra būdų atkurti ir nuo dar žemesnių dažnių, bet tai bus labai mažo efektyvumo GAS. Reikės labai galingų stiprintuvų, triukšmus skleis iš kolonėlių FA sklindančio oro srautai, nedidelių garsiakalbių membranos turės judėti labai greitai didele amplitude, atsiras membranų krašto turbulenciniai ir membranos asimetrinių apkrovimų iškraipymai. Garsas iš AS su guminiais žemadažniais būna ne toks natūralus, kaip iš didelio jautrio kolonėlių su geresniu garsiakalbių akustiniu slopinimu.
Plačiau apie nedidelių kolonėlių ypatumus galite perskaityti referate “Apie akustinių sistemų galimybes atkurti šiuolaikinius muzikos įrašus”.Ką atsakyti norinčiam turėti nuo 20 Hz atkuriančią didelio jautrio GAS?
Viduryje tarp šoninių AS matome Kinoshita Infrasonic Monitor RIS-1C subvuferius, atkuriančius 9 – 20 Hz dažnius ir galinčius dirbti su didelio jautrio kolonėlėmis. Netgi tokie sudėtingi aparatai 20 Hz gali atkurti iki maksimalaus 110 dB SPL (iki 113 dB su dviem RIS-1C). Net du tokie po 1200 ltr. kiekvienas RIS-1C subvuferiai apriboja sistemos dinamines galimybes, nes tos iš kraštų stovinčios Kinoshita RM-7VC su ruporais gali dirbti iki 133 dB. 20 dB praradimas yra didžiulis ir jo nepanaikintų dar daugiau subvuferių – taip veikia akustika ir tokia praktika…
RIS-1C subvuferiai reikalingi įrašų studijai kur įrašomas garsas namų kinui, bet muzikai atkurti reiktų rinktis tas iš kraštų stovinčias AS be jokių subvuferių.
Jei mano atsakymai neįtikino, Manto paprašysiu nurodyti kūrinius, kurių spektre radote 20 Hz. Žinau kad tokių įrašų būna, pats vieną turiu, bet tai vienas iš tūkstančio mano kolekcijoje esančių CD. Netgi tą kur įrašytas hyper-instrumentas (didžiausi pasaulyje vargonai) su žemaisiais nuo keliolikos hercų, mano “30 Hz” kolonėlės atkuria panašiai kaip įrašą klausant elektrostatinėmis Stax Lambda ausinėmis.Jei kalbame apie AS su ruporais, ŽD modulio jautris turi būti ne mažesnis kaip 94 dB/W/m. Pasirinkę kolonėles nuo 20-25 Hz, ŽD garsiakalbiai bus su sunkiomis membranomis ir didelės eigos gumos pakabomis. Reikės konstruoti daugiajuostes AS, o jautris bus toks mažas, kad ruporai nereikalingi.
Apie kolonėlių dažninę.
Elektroninių komponentų dažninė būna labai glotni. Sutarta, kad stiprintuvų ar kitų el. prietaisų dažninė yra tokio pločio, kai kraštuose išėjimo signalo amplitudė sumažėja 3 dB arba nukrenta iki 0,71 lygio (akustinė galia sumažėja dvigubai). Garsiakalbių dažninė labai netolygi, todėl kolonėlių dažninės ribos nustatomos su didesniais SPL pokyčiais. 3 dB SPL pokytis akustikoje reiškia dvigubą garsumo pasikeitimą, bet daugeliui garsiakalbių +/-3 dB arba 6 dB svyravimo tunelis būtų sunkiai pasiekiamas.
Focal Maestro Utopia III yra brangios kolonėlės. Paveikslėlyje Stereophile laboratorijoje išmatuota dažninė su 1/6 okt. glotninimu (juoda kreivė):
Be glotninimo dažninės svyravimas būtų dar didesnis, bet ir dabar matome 10 dB svyravimą ŽD ruože nuo 30 Hz. 25 Hz atkūrimas būtų -10 dB arba 10 kartų silpnesnis už 1 kHz atkūrimą. Akustikoje tokios ribos gali būti toleruojamos.
Dalykas paprastas – dėl kambarių rezonansų kambarių dažninė gali svyruoti +/-10 dB arba daugiau. Ypatingai svarbūs kambario rezonansai ŽD ruože iki maždaug 100 Hz. Konkretus kambarys arba kolonėlių stovėjimo vieta gali sustiprinti tam tikrus dažnius, praplėsti Maestro Utopia III kolonėlių atkūrimą iki 25 Hz@-3 dB arba dažninę dar labiau sugadinti. Kolonėles matuojame akustinėje kamerose arba simuliuojant tokią erdvę, bet bendras dėsningumas nesikeičia – kolonėlėms taikomos didesnės dažninės svyravimo ribos.
Pažvelkime į Focal Sopra No2 kolonėlių dažninę.
Nors gamintojas deklaruoja 34 Hz@+/-3 dB akūrimą, realiai Sopra No2 dirba nuo 38 Hz 7 dB netolygumo tunelyje, o lyginant su 1 kHz, 34 Hz nukritę per -10 dB.
Buitinių kolonėlių parametrai dažniausiai būna pagražinti ir net pačių brangiausių dažninė nebus glotni kaip stiprintuvų arba prasidedanti nuo 20 – 25 Hz. Studijiniuose monitoriuose naudojami geresni garsiakalbiai, stengiamasi pagaminti tiksliai tembrą atkuriančias AS, būna geriau įrengtos patalpos, bet ir ten neįmanoma pasiekti glotnios ir plačios kaip stiprintuvo dažninės.
Buitinės aparatūros Hi-Fi standartas DIN 45500 kolonėlėms nustato tokias dažninės svyravimo ribas:
Matome, kad žemiau 50 Hz ir aukščiau 12,5 kHz dažninės kritimas nėra reglamentuojamas, todėl paminėtos Focal kolonėlės šį standartą tenkina.
Apie muzikos kambarių dažninės netolygumą, tame skaičiuje apie vieną geriausių Tėviškėje galima perskaityti reportaže 7 dienos su NIDA Mk1 ir NOVA-Utopia.Pirmasis Tado teiginys teisingas – nuo 30 Hz dirbantis didelio jautrio žemadažnis turės lengvesnę membraną, negu nuo žemiau dirbantis garsiakalbis, turės didesnį jautrį ir galės aprėpti platesnį darbo dažnių ruožą.
Kadangi kalbame apie kolonėles su ruporais, ŽD modulio jautris yra labai svarbu. 15″ pro-žemadažniai gali dirbti iki muzikos garsų spektro vidurio (iki maždaug 1000 Hz), turėti apie 30 Hz rezonansą ir 95 – 98 dB/W/m jautrį. Jei skyrimo dažnis 400 – 500 Hz, galima naudoti du 15″ arba 18″ žemadažnius, pasiekti maždaug +3 dB didesnį efektyvumą/jautrį, bet tada dvijuostei bus sunku parinkti kompresinį garsiakalbį AD moduliui.
Kinoshita dideji garso kontrolės monitoriai būna su vienu arba dviem 16″ ŽD garsiakalbiais, o aukštuosius atkuria ruporas su 2″ darbinės angos TD-4001 kompresiniais garsiakalbiais. S. Kinoshita parinko 425 Hz skyrimo dažnį, tinkantį ŽD moduliams, bet labai sunkų net dideliems 2″ kompresiniams draiveriams su 4″ berilio membranomis.
Kinoshita RM-6V montoriai.
Su tais pačiais TAD TL-1601 žemadažniais galima konstruoti 2-juostes, turinčias aukštesnį skyrimą.
Exclussive/TAD 2401 ir 2402 monitoriai yra su 650 Hz skyrimo dažniu. Aukštuosius taip pat atkuria TD-4001 beriliniai draiveriai ir TH-4001 ruporai.
Gamintojas deklaruoja tokius parametrus:
Jei TAD garsiakalbiai per brangūs, 400 – 500 Hz skyrimo dažnis suponuoja konstruoti 3-juostę: 15″ arba 18″ ŽD moduliuose, 8″ VD ir 1″ kompresinis su ruporu AD. Bet kuriuo atveju rekomenduočiau nuo maždaug 30 Hz ŽD modulio atkūrimą.
Platesnis tokio siūlymo komentaras “30 Hz” temoje.Plačiajuosčiai negali atkurti viso muzikos spektro, todėl reikia naudoti 2 ar daugiau specializuotų garsiakalbių. Atsiranda kitas reikalavimas – ŽD ir AD garsas turi sklisti iš vieno taško. Tik taip namie iš stereo GAS galime girdėti įrašytą sceną.
Seniai išrasti koaksialiniai taškiniam garsui sukurti. Žinome dvi pagrindines schemas: Altec Lansing 604 ir Tannoy Dual Concentric su 15″ žemadažniais bei kompresiniais AD draiveriais žemadažnių centre. Buvo ir trijuosčių koaksialinių.Danų inžinierius P. L. Jensen buvo vienas ryškiausių Hi-Fi aparatūros konstruktorių. Gamino muzikantų mėgstamus gitarinius garsiakalbius, bet mums įdomesnis yra Jensen Triaxial išradimas.
15″ ŽD garsiakalbyje sumontuotas kompresinis AD, o didžiojo membranos priekyje yra trečias, pačius aukščiausius atkuriantis aukštadažnis. Jensen Triaxial konstrukcijoje iki 600 Hz atkuria žemadažnis, 600 – 4000 Hz – kompresinis garsiakalbis, o nuo 4 kHz pradeda dirbti didelio jautrio nedidelis aukštadažnis. Galima sakyti, kad G-610B yra Tannoy koaksialinis su papildomu AD garsiakalbiu.
Trijuosčiam G-610B Jensen sukūrė A-604 filtrus ir buvo lengva sukonstruoti didelio jautrio kompaktiškas kolonėles.
P. L. Jensen gyveno Amerikoje, kur nuožmiai išradimų srityje konkuravo dvi mokyklos – WE/Altec Lansing/JBL ir RCA. Pirmoji mokykla lyderiavo, man taip pat labiau patinka Altec koaksialiniai. Jausmus padėjus šalin reikia pasakyti, kad Jensen garsiakalbiai taip pat geras instrumentas muzikai atkurti. 
Jensen Imperial su G-610B Triaxial garsiakalbiais
Akį patraukė jausmingo konstruktoriaus kolonėlės su Jensen koaksialiniais.
Neabejoju, kad į šarmankę panašios kolonėlės su Jensen 3-juosčiais džiugina autorių ir jų klausytojus.
Nuotraukoje kairėje Avantgarde Trio didelio jautrio kolonėlės. Tai 167 x 95 x 85 cm 3-juostės su 95 cm diametro ŽD ruporu. Tokio ruporo teorinis atkūrimas prasideda nuo maždaug 110 Hz, todėl reikalingas subvuferis.
Avantgarde Basshorn nuotraukoje dešinėje. Tai 220 x 103 x 107 cm, 300 kg svorio subvuferis su 1000 W stiprintuvu ir aktyviniu filtru. Kadangi subvuferio ruporo burnos plotas nedidelis (2,2 kv. m.), įrenginio žemiausias dažnis būtų maždaug 55 Hz. Šeši 30 cm dydžio ŽD garsiakalbiai turi daug galios, todėl galima panaudoti dažninės koregavimą. Avantgarde tai atliko ir deklaruoja atkūrimą nuo 18 Hz. Nesu matęs Basshorn jautrio parametrų, bet šios GAS su Trio jautrį nulems būtent subvuferio efektyvumas.
Miuncheno High-end parodoje klausiau Trio su Basshorn – įspūdingi žemiausieji dažniai, kuriuos girdėdavome (jausdavome namo konstrukcijų vibracijas) toli nuo Avantgarde kambario. Vertinant muzikos kokybę rinkčiausi japonišką G.I.P. Laboratory GIP-7396, kurios ŽD modulis analogiškas WE Mirrophonic 2-juostei kino garso sistemai. Šios GAS atkūrimas yra nuo 40 Hz, bet labai geras akustinis slopinimas, gera mikrodinamika, natūralus garsas. Atidžiai klausiau abi GAS, sau rinkčiausi GIP-7396.Pasvarstykime kiek kainuotų „20 Hz“ kolonėlės.
10 Hz skirtumas žemyn nuo 30 Hz gali atrodyti nedidelis, bet muzikos prasme tai yra 7 natų diapazonas. Garso bangų ilgio prasme skirtumas tarp 30 Hz (11,4 m) ir 20 Hz (17,1 m) taip pat reikšmingas – 20 Hz bangos ilgesnės 1,5 karto.
Teorija sako, kad žemiausią atkūrimo dažnį paslinkus nuo 30 iki 25 Hz ir norint išlaikyti tą patį efektyvumą, AS tūris turi būti padidintas 1,7 kartų. Norint atkurti 20 Hz, kolonėlių tūris padidėja 3 kartus. Siūlau pažvelgti į grafiką, kur matome, kad nuo 30 Hz 95 dB/W/m jautrio kolonėlės turis bus apie 300 ltr, 25 Hercų atkūrimas paprašys 500 ltr, o 20 Hz – 1000 ltr. tūrio. Šnekant pinigais reikštų maždaug dvigubą AS kainą penkiems žemiausiems hercams gauti, o 20 Hz 95 dB/W/m jautrio kolonėlės būtų nebe šaldytuvo, bet spintos dydžio; labai brangios, virpančiu korpusu, nepakeliamos ir netransportuojamos. Realybė dar rupesnė – pažeminus keliais hercais neberasite plačiajuosčių garsiakalbių, arba kolonėlė nebegalės būti 2-juostė. Tada reikės konstruoti sudėtingesnius filtrus ir aukoti kitų svarbių akustinių parametrų.
Žemi dažniai patys brangiausi, todėl siekti 20 Hz atkūrimo neracionalu.
Jei gamintojai deklaruoja 20 Hz atkūrimą, reiškia dažninė turi didelį kritimą.
20 Hz gali būti naudinga namų kinui, bet kokybiškam muzikos atkūrimui reiktų rinktis atkūrimą nuo 30-40 Hz.Paveikslėlyje Kauno Kardiologijos klinikų salės įgarsinimo projekto vizualizacija.
Docentas Petras Jašinskas buvo geras Kauno Klinikų vadovas. Paskutinis jo kūdikis buvo Kardiologijos centras visai šalia Klinikų. Dailus pastatas su prašmatniai įrengta sale konferencijoms arba medikams susirinkti.
Mūsų gamyklos ir Kauno klinikų direktorius siejo bičiulystė, mūsiškis matyt buvo pažadėjęs įgarsinti salę. Gal 1986 m. direktorius L. Jankauskas pasikvietė mane ir paprašė paruošti dar vieną įgarsinimo projektą. Nuvykęs į dažais kvepiančias patalpas pamačiau jaukią erdvę. Patalpas aprodė pats klinikų vadovas P. J., trumpai papasakojo apie salės paskirtį. Ypatingų reikalavimų nekėlė, leido man laisvai dirbti.
“Užsakymas” buvo įtraukiantis. Tokiai patalpai reikėjo surasti išskirtinį sprendimą, nes kažkokios latviškos S-30 kolonėlės interjerą būtų sugadinusios. Pamenu, kad tuo metu susirgau gripu ir buvo laiko ramiai galvoje pasikapstyti. Kilo mintis sukonstruoti apvalias kolonėles, kurių priekio panelės būtų nukreiptos žemyn į klausytojus. Šviesios spalvos į skudučius panašūs daiktai dar labiau pagyvintų salės vaizdą, kolonėlės atrodytų lengvai ir harmoningai. Įdėja apsėdo, pakėlė mane iš lovos ir visą naktį prasėdėjau prie eskizų. Abiems direktoriams mano projektas patiko.
Nufotografavau 2-juosčių kolonėlių su FA ir latviškais žemadažniais 10ГД-34 bei 3ГД-2 aukštiesiems atkurti korpuso projektą.
Prisiminiau dar vieną projektą.
Nežinau kas buvo iniciatorius, bet 1981 ar 82 metais man pasiūlė dalyvauti Kauno Čiurlionio muziejaus įgarsinimo projekte. Matyt miesto valdžia skyrė lėšų muziejuje įrengti vietą M. K. Čiurlionio muzikai klausyti, o mūsų gamyklos direktoriaus paprašė padėti.
Įdomu tai, kad akustinės dalies užduoti vykdė Leningrado ВНИИРПА (Всесоюзный научно исследовательский институт радиовещания и акустики). Ten dirbo daug geriausių akustikos žinovų, tame skaičiuje I. A. Aldošina, parašiusi ne vieną knygą iš kurių pats mokiausi. Beje, ši specialistė vėliau buvo AES garbės nariu. Leningrado instituto specialistai dalyvavo kuriant mano jaunystės svajonę, lempinį radijo imtuvą Festival, įgarsino Maskvos Lužnikų stadioną, tiekė aparatūrą Maskvos Ostankino telecentrui, kūrė Estonija serijos kolonėles Talino Punane RET gamyklai.
Anais laikais buvo stengiamasi nukopijuoti geriausius Vakarų šalių gaminius. Leningrado akustikai buvo gavę pažangiausias KEF Model-105 kolonėles ir iš jųs gavosi 100 АС-001 Орбита. Tyrinėjo amerikiečių ESS Laboratory AMT1 su Heilo aukštadažniais, bet nežinau ar šis projektas buvo sėkmingas.
Nuotraukoje ВНИИРПА akustinė kamera, kurioje sėdi angliškų KEF Model-105, ESS AMT1 ir 100 АС-001 Орбита tyrinėtojos.
Istorija pasikartojo – mane pasikvietė Kauno Radijo gamyklos direktorius ir paprašė prisijungti prie į Kauną atvyksiančios akustikų komandos iš Leningrado. Gavau studijinį magnetofoną МЭЗ-102А Ст, įrašiau Čiurlionio plokšteles, modifikavau aparatą, kad pasibaigus juostelei automatiškai būtų sugrįžtama į pradžią ir aparatas vėl startuotų be žmogaus pagalbos. Rami Čiurlionio muzika iš juostelės skambėdavo ištisą dieną, lankytojai galėdavo prisėsti ir pasiklausyti kokybiško garso.
Šis projektas buvo įdomus, nes galėjau matyti tai, ką neseniai galėjome pamatyti tik užsienio žurnaluose – KEF 105 ir B&W 801 buvo patys progresyviausi akustiškai suderintų kolonėlių-monitorių projektai. Susipažinau su akustikais, dalyvavau perklausoje ir darbų priėmime. Prieš porą metų lankiausi muziejuje, bet ten senosios aparatūros nebebuvo. Čiurlionio muzika skambėjo per prastas kolonėles, matyt iš CD grotuvo. Anos GAS garsas buvo nepalyginamai geresnis…Anais laikais retai fotografuodavome, bet platybėse radau reklaminę, kur kairėje KEF Model-105, o dešinėje sovietinis analogas 100 AC-001 Orbita.
Prieš aptariant Manto laišką siūlau perskaityti kitoje temoje apie 30 Hz.