Forum Replies Created
-
Posts
-
1990-ieji profesionalioms įrašų studijoms buvo sunkus dešimtmetis. Rinka buvo perpildyta, kainos krito, o mažosios namų įrašų studijos, įsikūrusios viename kambaryje siūlė tai, ko reikėjo to laikmečio muzikantams. Žinoma, kalbame apie populiariąją muziką.
House, Eurodance, Punk, Techno, Hip-hop, Rap muzikai pagrindas yra elektronikos bei programinės įrangos pasiekimai, o didelių įrašų studijų nebereikia. Įrašus galima pagaminti pigiai, maža kaina pritraukia jaunimą ir prasideda spirale aukštyn einantis lavininis procesas. Didžiosios studijos galėtų pagerinti elektroninės muzikos įrašų kokybę, bet bizniui reikia kitko – masiškumas yra pelno generatorius!Iki dešimtmečio pabaigos CD pardavimai augo, bet atsiradusi muzikos failų pasiūla išprovokavo muzikos įrašų pardavimo lėtėjimą. Elektroninė muzika įsitvirtino taip stipriai, kad roko grupių įrašymas buvo greičiau išimtis. Nebereikėjo profesionalių studijų didžiųjų muzikantų patalpų, nes elektroninei muzikai užteko nedidelės būdelės dainuojančiam ir garso operatoriaus už pulto.
9-ajame dešimtmetyje įvyko įrašų kompanijų ir profesionalių įrašų studijų konsolidacija, aparatūros gamintojų dėmesys buvo sutelktas į namų studijoms reikalingų įrenginių gamybą, o skaitmeninės technologijos tą procesą spartino. Skaitmeninės eros pradžioje svarbiausios buvo aparatūrinės realizacijos, bet 9-ąjame vis daugiau įtakos darė DAW (Digital Audio Workstation) programų paketai.
Galima sakyti, kad 1990-ųjų pabaiga yra revoliucinių pasikeitimų pradžia, kai per kelis metus pasikeitė įrašų studijų sektorius, o kartu visa muzikos įrašų industrija. Rinka laikėsi ir augo dėl CD, bet atsirado nauji veiksniai: personaliniai kompiuteriai su specialiomis programomis ėmė stabdyti specializuotų skaitmeninių ir analoginių studijinių įrenginių kūrimą. Prie to reikšmingai prisidėjo nelegalus skaitmeninių įrašų kopijavimas ir dalijimasis internetu. Vienintelė didžiųjų įrašų studijų naujovė buvo tai, kad studijų kolektyvus papildė Pro-Tools programas išmanantys specialistai.
DAW yra šiuolaikinių namų garso įrašų studijų pagrindasĮrašų studijų 1990-ieji: nuo aparatūros prie PĮ.
Kol mintis sudėsiu į tekstą, rekomenduoju perskaityti trumpą įvadą.
1990 įsivyravo House stiliaus muzika, bet koks tai garsas?
Galime paklausyti House muzikos rinkinį ir tada sugrįžti pažvelgti į 90-ųjų įrašų studijas. Aišku, kad tokiai muzikai sukurti ir įrašyti didžiųjų studijų nereikia.Pasidomėjau kas buvo ryškiausi House atlikėjai. Platybėse geriausiais paminėti Claptone, Lane 8, Elderbrook, Tchami, SNBRN, Justin Martin, Golden Features, Chris Lake, Tourist, TÂCHES, Kyle Watson, Justin Jay, CamelPhat, FISHER, Lee Burridge, Walker & Royce, Sonny Fodera, Nora En Pure, Peggy Gou…
Daug tų geriausių buvote girdėję?
Iš šio sąrašo buvau klausęs 2 atlikėjus. Gal reikėjo gimti 1975-ais, gal ne Lietuvoje?..
Liesti klavišus man neleidžia atsakomybė Muzikai. Keith Richards iš The Rolling Stones tokių kompleksų neturi.
Užtikau malonų dalyką ir noriu pasidalinti.
Tautietis parašė šiltų žodžių apie 8MM Audiolab. Man tai suprantama, nes pažįstu konstruktorių Donatą Tamošiūną. Nusprendžiau parašyti, nes tai atsvaras išplitusiai rinkodarai, nepagarbai Mokslui ir konstruojančiam žmogui.
Štai ką savo paskyroje parašė muzikos mylėtojas, išbandęs Donato T. kolonėles:
8MM audiolab gave me an opportunity to play PIU loudspeakers at my home. And what can I say after few days of listening? I don’t want to talk about design, cause it’s great, looks like my home was designed for them and vice versa. I want to say few words about the sound – now I understand how music should sound!!!! Thank you for that! The sound is unforgettable, particular, enchanting and ..! I am not a good writer, but I know for sure that I want to listen to them again again and again!! Donatas give me few more days, please. 😊 And at the end – I am very proud, that we have such people in Lithuania, who knows what they want from music, understands how music should sound and who cares what they do. I am so lucky, that I had an opportunity to meet you. 😋
p.s. i will definitely buy them one day!
Good luck 8MM audiolab!!!!Klaipėdietis papasakojo bjaurią istoriją, nutikusią ieškant nusipirkti A-klasės stiprintuvą.
Perku.lt užtiko skelbimą apie naujus, su garantija parduodamus Accuphase stiprintuvus. Susisiekus su pardavėju tas ėmė atkalbėti nuo Accuphase pirkimo, šnekėdamas kad reiktų pirkti kitokius. Vietoje A-klasės siūlė D-klasės Emotiva, Nad, Hegel arba McIntosh, MBL. Klaipėdietis Bronius paklausė ką iš Accuphase galėtų pasiūlyti Virgiu prisistatęs pardavėjas, bet atsakymo nesulaukė. Virgis pažadėjo paieškoti Accuphase A-36 arba A-48 ir prapuolė.Perku.lt kabo toks skelbimas:
Skaitytojus informuoju, kad Accuphase LT ir LV atstovauja vienas distributorius. Jei Accuphase aparatas būtų nupirktas iš kitur, garantija negaliotų (gamintojas suteikia 3 metų garantiją). Akivaizdu, kad pardavėjas “Virgis” (+370 601 19711 ) Accuphase vardu ieško patiklių klientų savo aparatūrai parduoti.
Gyvename užterštoje visuomenėje, o jei su šiuo sukčiumi jums teko bendrauti, parašykite ceslovaspa@gmail.com. Arba 8686 36285.
Apie Accuphase produkciją skaitykite čia. Patirtimi pasidalinti arba pasitarti galima FB grupėje Accuphase LT & LV.Platybėse užtikau diskusiją su atomo fiziku iš Rusijos apie audio kabelius. Filmas ilgas, bet išklausiau ir pamačiau viską. Diskusijai pakviestas specialistas apžvelgė kabelių biznio istoriją, kurią neblogai žinau. Paminėjo pavardes ir gamintojų vardus, akcentavo Japonijos pasiekimus, bet būtent ten aukštosios technologijos persipynusios su išpuoselėta rinkodara. Kaip kitaip pavadinsi Goto Unit arba ALE garsiakalbių gamintojus, kurie ant amerikoniškų schemų pasistatė ezoterinius rūmus?
“Audiokabeliai. Mitai ir realybė” filme pašnekovas pamini paviršinių srovių efektą ir Litz audio kabelius. Pirmas teiginys lieka nepagrįstas ir per visą filmą eina argumentas – audio kabelių įtaka aiškiai girdima.
Litz kabelių pavyzdžius iš JAV parsivežiau 1991-ais, kai buvo pristatyti San-Franciske vykusioje parodoje. Tokius kaip filmo pradžioje parodytus Litz Cobra kolonėlių laidus turiu pasidėjęs namų “muziejuje”. Po paminėtos parodos mudu su bičiuliu jo laboratorijoje Kalifornijoje tyrinėjome ir klausėme egzotinius kolonėlių laidus. Jei apie garsą, tai šis kabelis yra prastas. Garso pasikeitimą išgirsti galima, bet pasikeitimas savaime nėra privalumas ir neverta leisti pinigų.
Turiu nedidelį grieką – su Altec-19 kolonėlėmis naudojau keturis Monster Cable kolonėlių laido gabalus aktyvinei GAS sujungti. Tai “Power Line 2 Plus “Time coherent Precision Wound High Current Speaker Cable with Bass Control Conductor” svaiginančiu pavadinimu laidas iš 16 žodžių. Tame kabelyje centre iš tiesu yra storas laidas atskiroje floroplasto izoliacijoje rinkodarai pagrįsti. Kabelio laidininkų dalis gera, keliolika $ už pėdą kaina Kalifornijos parduotuvėje man tiko tai ir nusipirkau kelioliką metrų. Šiuo metu taip pat naudoju ne pačius pigiausius laidus, bet visi mano laidai ir kabeliai inžinerinės logikos rėmuose.Tokia Litz Cobra kabelio nuotrauka ir pašnekovo minčių pyne prasideda filmas:
Kadras iš filmo 32′:00″ epizodo.
30 metų ta pati Kobra ilsisi mano namų muziejaus lentynoje.
Fizikas-atomistas pamini, kad dirba kabeliais prekiaujančioje įmonėje. Ant fizikos specialistas slidinėja daug kartų. Pvz., 54′:50 epizode šneka apie auksuotus paladžiu padengtus vario laidus ir sako, kad srovė teka auksu. Aukso sluoksnis būna kelių mikroninų storio, o garso signalai laidais teka visu laido storiu. Nuo 58 filmo minutės vedantysis pasako, kad jam kilo abejonių ir užduoda kelis klausimus. Atsakymuose girdime vėjus: tinklo kabeliai atlieka filtraciją, autorius burbuliuoja apie kabelių prasigrojimą (Burn-In), temperatūrinį kabelių dresavimą ir laidų kryptingumą. Mokslinių argumentų arba eksperimentų rezultatų iš aklųjų testavimų kabelių žinovas nepateikė.
Nuotraukoje mano pirmasis “hai-endinis” kolonėlių laidas iš statmenai supintų kelių storų laidų. Tokią schemą kabelių žinovas filme taip pat pateikia. Tolimais 1975-ais pakankamai storų laidų būdavo sunku gauti. Siekiau Norėjau mažesnių nuostolių ir mažesnio parazitinio talpio, todėl atitinkamu būdu nupyniau kolonėlių laidą iš plonesnių. Toks pynimas žinomas šimtą metų tik niekam nekildavo minčių iš to uždirbti.
Panašią akustinę dilemą sprendė Magico – kaip iš kompaktiškos ruporinės gauti infra-žemųjų?
Magico Ultimate yra daugiajuostės ruporinės, kuriose žemiausius dažnius atkuria subvuferis. Ponas Alonas Volfas kūrybingas inžinierius, sukonstravęs ir pagaminęs štai tokias kolonėles.
Ruporinių modulių jautris arti 110 dB/W/m, kolonėlės galėtų įgarsinti didelę salę su mažais iškraipymais, tačiau subvuferio dinaminis diapazonas nepalyginamai mažesnis. Nesvarbu, kad garsiakalbį judina 2 kW stiprintuvas, Ultimate kolonėlių dinamiką ir iškraipymus lemia būtent subvuferiniai garsiakalbiai. Jei subvuferį priversime generuoti 20 Hz akustines bangas, vienas 15″ garsiakalbis neatskleis dešimtadalio ruporinės Ultimate dalies potencialo. Matyt buvo kiti konstruktoriaus tikslai, bet jo pasirinkimas prastesnis už aukščiau aptartą Avantgarde sprendimą.
Kitoje nuotraukoje matyti Ultimate galingų ir brangių stiprintuvų apsuptyje. Ruporinėms užtektų mažesnės galios, galima būtų nupirkti geresnius A-klasės stiprintuvus, bet koją kiša siekis atkurti nuo labai žemai.
Skaitėme, kad Magico Ultimate III buvo parduotos už 1,2 mln. Kažkieno muzikos kambarį tokios įgarsins labai gerai, yra išskirtinio dizaino vienetinis gaminys, todėl kaina nestebina. Ramybės neduoda klausimas – kaip susitarti su p. Akustika, kad ji ant Magico išdykavimo nesupyktų?Plačiau apie Magico Ultimate galima perskaityti Elektronika.lt forume.
Pažvelkime į buitinę aparatūrą.
Nuotraukoje Yamaha GF-1 daugiajuostės aktyvinės ir JMF Audio didelio jautrio ruporinės HPM500 kolonėlės.
Yamaha nepateikia duomenų apie dažninę, bet iki 60 Hz dirbantis ŽD modulis su 12″ žemadažniu ir galingu stiprintuvu dideliame korpuse su FA gali atkurti pačią žemiausią muzikos oktavą ir glotnią dažninę. Net tokia sudėtinga, 150 kg svorio aktyvinė GAS bus nedidelio jautrio. Nesunku tai įvertinti: jei 3 cm diametro berilinių AD kupolinių jautris apie 94 dB/W/m, analogiško jautrio ŽD modulio nuo 20 Hz tūris turi būti maždaug 500 ltr. Yamaha GF-1 subvuferio tūris mažesnis (apie 220 ltr), todėl 94 dB/W/m kolonėlių jautris gali būti nuo maždaug 30 Hz@-3 dB. Jei pasirinktas žemesnis atkūrimas, GF-1 kolonėlių jautris bus mažesnis. Tokia yra tūrio-jautrio-žemiausių dažnių atkūrimo teorija ir praktika.
Iš kitų ypatumų reikia paminėti, kad daugiajuosčių AS garsas nebus homogeniškas, negalės atkurti muzikos scenos kaip tai gali dvijuostės. Dėl nekontroliuojamos sklaidos daugiajuosčių AS garso raiška būna prastesnė, padidėja reikalavimai kambariui, reikalingi geresnių parametrų stiprintuvai.
JMF Audio eina pripažintu keliu – 16″ žemadažnis su lengva membrana plačiai dažnių juostai ir AD kompresinis garsiakalbis su ruporu kitai muzikos pusei atkurti. HPM500 deklaruojamas jautris – 96 dB/W/m, o dažninė 30Hz (-3dB) – 20kHz (0dB). 0,5 – 1 dB efektyvumo galima atkovoti šias kolonėles pritaikius darbui aktyviniame režime, bet ir pasyviniame muziką HPM500 atkuria labai gerai. Iš trūkumų galima paminėti didelio jautrio kolonėlių gabaritus ir kainą. Tokias sukonstruoti būna sunkiau, o gamyba – mažaserijinė arba vienetinė.
Aktyvinės Yamaha GF-1 su berilio VD ir AD kupoliniais buvo jų aukščiausios klasės gaminys, bet kolonėlės nebegaminamos. Antrinėje rinkoje mačiau už 25-34 tūkst. USD. 230 kg svorio JMF Audio HPM500 su TAD žemadažniais ir 2″ beriliniais kompresiniais draiveriais kainuoja per šimtą tūkstančių €.