Forum Replies Created
-
Posts
-
Elektrodinaminis garsiakalbis kokybiškai dirba iki maždaug 5 muzikos oktavų, todėl naudojami 2 arba daugiau specializuotų garsiakalbių/dažnių juostų. Plačiajuosčiai turi atkurti visą muziką, todėl žemosios ir aukščiausios muzikos oktavos atkuriamos prasčiau. Aukštų techninių parametrų jie neužtikrin, bet žavi paprasčiausia struktūra. Siekiant iš plačiajuosčių išspausti kuo daugiau, konstruktoriai renkasi labai sudėtingus sprendimus su ruporais. Reikia nepamiršti, kad gerinant vieną parametrą, pvz. plečiant dažninę, dažniausiai nukenčia kiti AS parametrai.
Sudėtingos konstrukcijos Lowther TP-1 kolonėlės su plačiajuosčiu garsiakalbiu:
Užtikau 1898 metų amerikiečių Columbia reklamą, gundančią nusipirkti grafofoną. Daili ir dalykiška.
Metais vėliau buvo pristatomas Tomo Edisono sukurtas kito konkurento iš National pagamintas muzikos atkūrimo įrenginys – fonografas. Buvo nelabai brangių, bet prašmatniausias Edison Concert Phonograph kainavo 125 $. Šiuolaikiniais doleriais tai būtų gal 5000 – kokybiškas garsas brangus malonumas!?
Muzikoje svarbiausi yra pagrindiniai instrumentų dažniai, kurie užsibaigia ties 3-4 kHz. Harmonikos mažiau svarbios, prasčiau girdimos, todėl geriau jų nesivaikyti ir vietoje to siekti sumažinti muziką labai gadinančius intermoduliacinius iškraipymus IMD. Viena iš paprasčiausių ir efektyvių priemonių yra krentančios dažninės formavimas (žiūr. ankstesnį postą).
Ar turėdami krentančią dažninę neprarasime muzikos?
Dažniausiai rekomenduojamas 3-6 dB/oct dažninės kritimas viršutinėse dviejose oktavose. Jei GAS trakto dažninė neapribojama signalo šaltinio – patefono, magnetofono arba FM imtuvo – kolonėlių dažninės kritimas didesnės įtakos nedaro. Stiprintuvų dažninė būna lygi iki dešimčių kHz, skaitmeninių šaltinių dažninė taip pat lygi iki 20 kHz, todėl neparapuola jokie muzikos garsai.Muzikos ir kalbos garso diapazonų grafikai rodo, kad “vidutiniško žmogaus” girdėjimas tarp garsiausiai ir tyliausiai girdimos muzikos pasibaigia žemiau 20 kHz. Mūsų klausos jautris pradeda mažėti nuo ten, kur baigaisi instrumentų pagrindiniai garsai – nuo 4 kHz.
Pažiūrėkime į paveikslėlį iš Audio engineering explained – professional audio recording vadovėlio :
Grafikas rodo, kad nebūtina pilna amplitude atkurti aukščiausias muzikos oktavas, nes muzika koncentruojasi žemesniuose dažniuose ir kad aukščiausias harmonikas net puikiausias klausytojas girdi maždaug 10 kartų silpniau negu viduriniasias oktavas.Apie dažninės formavimą arba kaip išvengti įrašų klausymo nuovargio.
Seniai žinome rekomendacijas mažinti kolonėlių atkūrimą aukščiausiose muzikos oktavose. Profesionalai tai supranta, bet mėgėjams būna sunkiau atsispirti pagundai paklausyti “tyriausios muzikos”. Pats toks buvau, pažįstu ne vieną, kai subręstama, kai suvokiama, kad klausą labiausiai vargina ryškiai skambantys aukštieji dažniai. Tada sekančių kolonėlių išeiname rinktis ne pagal „kuo skaidriau“, bet kad galėtume muziką klausyti ilgai ir maloniai.
Nuovargio priežastis išaiškinta – mūsų klausa neperneša intermoduliacinių (IMD) iškraipymų, kurie atsiranda net brangiausiose GAS (plačiau apie IMD galite perskaityti temoje Kodėl skaitmeninis garso signalas gali būti nemėgiamas?).
Paminėsiu svarbius dėsningumus:
– mažėjant spinduliavimo amplitudei, lyginių iškraipymų harmonika D2 mažėja kvadratiniu dėsniu, o labiausiai garsą gadinanti D3 – kubiniu;
– tarp harmoninių THD ir neharmoninių IMD yra priklausomybė, sakanti, kad sumažinus THD, stipriai sumažėja IMD.Parinkau porą paveikslėlių apie rekomendacijas dažninei:
– Altec Lansing Technical Letter No. 232A:
– John Eargle Loudspeaker Handbook (psl.264): 
Apie THD (harmoninius) ir apie IMD (intermoduliacinius) iškraipymus trumpai parašyta Audioholics žurnale – THD and IMD Distortion.
Harmoniniai THD iškraipymai mažiau svarbūs Ne-harmoniniai IMD iškraipymai garsui labai pavojingi
Pabandykime atsakyti į temos klausimą – kodėl skaitmeninis garso signalas gali būti nemėgiamas?
Tikiuosi pavyko paaiškinti, kodėl garso sistema su vinilo plokštelių grotuvu, stiprintuvu su 2 lempomis ir keliolika pasyvinių komponentų bei paprastos konstrukcijos kolonėlėmis muziką gali atkurti muziką geriau už sudėtingos konstrukcijos GAS. Tuo mėgsta pasinaudoti primityvią aparatūrą už labai brangiai parduodantys gamintojai – transformatorius ir garsiakalbių rites suvyniavus sidabro laidu, įlitavus egzotinius kondensatorius, prekę apvilkus moderniu reklamos rūbu, pirkėjui bus paruoštas gundantis patiekalas!
Įrašyti ir atkurti visą reikalingą spektrą lengviau skaitmeninėmis priemonėmis. Melomaną ir reiklų audiofilą tenkina 16 bitų 44 kHz įrašai iš CD, arba iš jų padaryti FLAC, bet iškyla problema – visą skaitmeninio įrašo medžiagą kokybiškai atkurti gali aparatūra su mažais IMD iškraipymais. Apžvelkite įrašų studijų sistemas ir mistika aplink hai-endą su lempomis, plačiajuostėmis AS bei sidabro laidais turėtų išgaruoti.
Kviečiu į pradžią, kai filmuke buvo pristatyta patyrusio muzikos mylėtojo sėkmė su paprastesne GAS.
Kodėl nuvylė brangiausios Triangle Magellan arba didžiosios Gryphoon Poseidon?
Buitinės daugiajuostės AS negali užtikrinti sinchroniško visų modulių darbo, todėl įrašytą sceną atkuria prastai. Garsiakalbiai su gumos pakabomis ir kupoliniais aukštadažniais turi mažą akustinį slopinimą, todėl sumažėja rezoliucija, prarandamas akustinių instrumentų natūralumas. Maskviečio fonotekoje senieji įrašai reikalauja atkurti mikrodinamiką, bet mažo jautrio buitinės sistemos to negali.Kodėl maskvietis sakė, kad “daugiajuostė ruporinė sistema su Goto garsiakalbiais skambėjo skaidriai, turėjo puikią dinamiką, bet garsas buvo varginantis”?
Mano nuomone, sudėtinga sistema su Goto nepateisino reiklaus užsakovo lūkesčių. Daugiajuostė ruporinė yra griozdiška, ruporai viens kitam trukdo, neįmanoma atlikti akustinio suderinimo arba pasitelkiami skaitmeniniai krosoveriai. Tada prarandamas „analogiškumas“ ir tikslo naudoti juostinius magnetofonus bei patefonus nebelieka. Žemiausių dažnių atkūrimas su Goto garsiakalbiais sumažintuose ruporuose nebus pilnavertis, o papildomi subvuferiai sumažina sistemos dinamines galimybes ir skiriamąją gebą. Daugiajuosčių AS aukštesniuose dažnių skyrimuose neįmanoma užtikrinti garso sinfaziškumo, todėl garso lokalizacija bus prasta, plataus spektro muzikos instrumentai atrodys lyg išsipūtę.O maskviečio sistema su AER plačiajuosčiais akustinėse panelėse iš akrilo?
Sistema jautri, plačiajuosčiams tinka mažos galios lempiniai stiprintuvai. Tokia GAS atkurs mikrodinamiką ir visą senesnių laikų klasikinę muziką bei džiazą. Triukšmingos, dinamiškos arba koncertiniu garsumu muzikos nepaklausysi, bet sistemos savininko poreikius dabartinė GAS pilnai tenkina. Jei fonotekoje atsiras sunkesnių įrašų, norės patirti šiuolaikinę įrašų dinamiką iš CD, aparatūra turės būti patobulinta. Bus įdomu stebėti.Giedrius Kuprevičius už mane vyresnis, bet nelabai. Į Kauną persikrausčius 1969-ais, Giedrius jau buvo baigęs muzikos kompozicijos mokslus. Su tėvu Viktoru Kuprevičiumi skambindavo Kauno varpais, bet tada man labiau rūpėjo kita Giedriaus veikla – “Muzikiniai trečiadieniai” ir improvizacijų vakarai Kauno filharmonijoje. Va ten prisigėriau šio drąsaus ir talentingo žmogaus pamokų!
Giedriaus improvizacijų vakarai buvo laisvės gurkšnis. Pilna salė žmonių – daugumoje jaunimas ir studentija. Kaifavome klausydami Giedriaus muzikines mintis, kurias fortepiono klaviatūra perteikdavo perskaitęs iš salės gautame raštelyje-užsakyme. Kultūriškai būdavome disidentai, nes klausydavome uždraustas radijo stotis ir visokius Top-20 viduriniosiomis bangomis iš Radio Luxenbourg, bet “viešasis draugas” – tada viens kitam buvome товарищ – Giedrius mus suprato ir palaikė. “Palaikė” tada reikšdavo labai daug…Kaip atsirado muzika?
Senovės Graikai atrado muziką stebėdami dangų?
O gal muzika atsirado per žaidimus?
Jei į muziką žiūrėsi per Verdi, nepamatysi Pučini – replikuoja kompozitorius Giedrius K.
Kviečiu paskirti porą valandų pabūti su protingu žmogumu, išklausyti profesoriaus G. K. paskaitą Penktoji muzikos kilmės versija ir pagriebti savąją Muzikos šaknį.
Labai mėgstu Valentino Mitės iš LRT laidas “Studija 50”. Vasario 13 d. į laidą buvo pakviestas jaunystės bičiulis, Pop klubo “Smūtkeliai” bendražygis Algimantas Šešelgis. Gavosi puiki laida, kurią išklausyti siūlau visiems bičiuliams.
Apie roką bei dvasinius ieškojimus – su pirmojo roko klubo „Smutkeliai” įkūrėju Algimantu Šešelgiu.Vengrų BEAG garsiakalbis HX 401-8 įrašų studijų monitoriams ir įgarsinimo sistemoms; didelis jautris, 8 Omai, 40 cm diametras, lietas šasi, maži THD, 20 Hz rezonansas, 1 vnt.
Vertimas iš gamintojo aprašymo:
“HX 401… dynamic speaker designed to meet the highest technical requirements for professional woofer, making it ideal for studio speaker installation and any demanding public address system. The membrane made of advanced rubberised fabrics allows the bass to be transmitted with high power and with very little distortion. Therefore, the speaker is also capable of delivering full sound effects. Newly designed basket provides complete mechanical protection to the magnet circuit.”
