Forum Replies Created
-
Posts
-
Diskusijoje teigiama –
“Home audio, tai nėra “vadovėlinis” garsas ir jam dar toli toli iki jo..” Taip pat parašė, kad Pro ir Home aparatūra būna skirtinga.Galėčiau išvardinti daugybę buitinių aparatų iš Pro aparatūros gamintojų. Pažiūrėkite Genelec, Wilson Audio, Dynaudio, Adam… monitorių gamintojų nomenklatūrą ir pamatysite tuos pačius gaminius buitiniame išpildyme. Pro-gamintojų testavimo neatlaikę komponentai puikiai tinka buitinėms AS, tada sumontuojami į kitos spalvos arba dailiai faneruotus korpusus ir atsiranda “buitinė” serija. Kad parametrai nebūtų prastesni, buitinių aparatų specifikacijos būna mažiau detalios ir pagal žemesnius matavimų standartus.
Plačiau galite perskaityti referate – Apie akustinių sistemų galimybes atkurti šiuolaikinius muzikos įrašus.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Nėra standartų, verčiančių studijinę aparatūrą aprašyti vienodu parametrų rinkiniu. Jei Pro-aparatūros konstruktoriai sukonstruoja buitinę aparatūrą, parametrų buketas gali atrodyti panašiai į tą patį gaminį iš Pro serijos, nes konstruoja dalykus išmanantys profesionalai. Yra vienas ypatumas – su studijiniais monitoriais arba magnetofonais pirkėjas paprastai gauna išmatuotus pagrindinius parametrus, ko niekad nerasite prie buitinės prekės.
Įrašų studijoms skirti monitoriai ir pro-elektronika atspindi mokslo pasiekimus ir galimybę tokią pagaminti. Pateiksiu porą studijinių monitorių pavyzdžių – tokio parametrų buketo nerasite prie jokių buitinių AS.
Mažieji Mackie HR624 monitoriai.
Grindinių aktyvinių monitorių Neuman KH 420 vartotojo instrukcijoje aprašyti parametrai ir akustinės charakteristikos (nuo 23 psl.).Galima pastebėti dar tokį dalyką – nuo parametrų gausos žmogui be atitinkamo išsilavinimo susisuktų galva ir jis studijinės aparatūros galimybių jis neišnaudotų.
Buitinės aparatūros gamintojai renkasi kitą kelią – glamūrinis pristatymas būdvardžiais, bet ne parametrais. Svarbiausia, kad įsimylėtų pirkinį, o dar geriau taip beprotiškai, kad pastebėtus trūkumus pirkėjas imtų “taisyti” kabeliais. ?Kažkelintą kartą įsivėliau į diskusiją apie laidus. Šį kartą FB grupėje perskaičiau nuoširdžią išpažintį laidams:
“Kiek iš savo patirties esu susiduręs/pastebėjęs, dažniausiai tie kas išvis nebandę gerų (vadinkim “audiofiliniais”) kabelių, tai dažniausiai neigia, kad jie daro įtaką garsui. Kadaise ir aš toks buvau ir iki pamėlynavimo gyniau savo “tiesą”, kad neva bet kokį elektros kabelį imk ir kokybė garsui bus ta pati.
Kažkas pasakė dėl paskutinio metro, – tikra tiesa, būtent taip ir yra. Ir tas metras nėra paskutinis, o elektros mazge laikomas pirmas ir jis daro didžiausią įtaką garsui.”
Galbūt forumiečiams bus įdomios kelios mano mintys.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Akustikoje, o ir stiprintuvuose yra svarbesnių dalykų, todėl gaišti laiko “priprasti prie kabelio, kad jį išgirsti” nematau prasmės. Būtent tą laidų girdintiems nori pasakyti aparatūrą konstruojantys ir visokių eksperimentų patyrę muzikos mylėtojai.
Jei kada bus progos, siūlyčiau pasidomėti didžiosiose įrašų studijose esančiu “kabelynu”. Tokią garso kokybę kaip studijose pasiekti mums labai sunku. Garso inžinierių patirties mes taip pat neturime. Kabelių studijose daug, bet egzotinių laidų arba ypatingų elektros prailgintojų ten nepamatysi.
Paminėsiu, kad garso aparatūros konstravimas ir GAS kokybės kriterijai aprašyti vadovėliuose. Apie kabelių įtaką nerasite nieko, arba bus nedidelė pastraipa, paneigianti apčiuopiamą laidų įtaką. Daug rasite apie inžinerinius dalykus: simetrinius kabelius ir jungimus, įžeminimo problemas, aparatūros fonavimo sprendimo būdus bei kita. Deja, ypatingai brangius laidus naudojantys bičiuliai savo kabelių ūkio būna nesusitvarkę, o laiką ir pinigus leidžia mažareikšmiam “kabelių klausymui”.Pašnekovas parašė –
Yra skirtingi garso sistemų gaminimo kriterijai PRO technikai (įrašų studijoms) ir HOME audio technikai. Ir tarp šių dviejų dalykų yra skirtumų ir juos aprašo kiek skirtingi “vadovėliai”. Nors šie skirtumai iš pirmo žvilgsnio atrodo subtilūs, bet jie būtent ir apima dalykus dėl skirtingų elektros ir kitų kabelių įtakos, apie ką ir šnekam.Pro ir Home yra komercinis, bet ne techninis GAS skirstymas. Muzikos atkūrimo teorija nesikeičia nei Pro nei Home skyriuose, pagrindiniai reikalavimai aparatūrai arba kambariams taip pat vienodi. Ir klausymo aparatai (ausys) pas visus vienodi.
Visi norime atkurti įrašus, nepridedant ir neprarandant. Kadangi uždavinys sunkus, gera GAS yra brangu ir tada žmonės bando slėptis už “man toks garsas patinka”. Praeina metų, atsiranda pinigų ir visi tęsia kelionę į kalno viršūnę. Ta viršūnė seniai aprašyta vadovėliuose, o geriausią įrašų atkūrimą patirti galima patirti gerose įrašų studijose.
Turiu progos paminėti, kad muzika nieko bendro neturi su įrašų atkūrimu. Mūsų “muzika” yra garsiakalbių membranų virpėjimas, todėl tai techninis dalykas. Muzikai BŪTINI muzikos instrumentai ir atlikėjai, kurių mūsų kambariuose nėra. Štai kodėl jūsų, bičiuli Antanas, šnekos apie muzikalumą taip pat išgalvoti dalykai. Jei nesate sukčius, tuomet jūs tiesiog jautri asmenybė.
Įgarsinimo srityje Turbosound iš UK dirba 50 metų, bet Polyhorn ruporui sukurti matyt reikėjo visos labai ilgos ruporų ir akustinių panelių tobulinimo istorijos. Štai koks vaizdas atidarius ruporą ir abi dalis sudėjus greta:
Įrenginyje visi garso kanalai turi vienodą ilgį, todėl suformuoja plokščias garso bangas. Skirtas didžiosioms įgarsinimo sistemoms ir leidžia taip apjungti garsą, kad iš kelių įrenginių spinduliuojamos bangos būtų vientisos.
2006-aisiais Deivido Gilmuro garso inžinierius apsilankė gamykloje, jam patiko garso sklaida ir savo turo Royal Albert Hall salėje paskutiniuose koncertuose Pink Floyd muzika skambėjo per šį įrenginį.
Mano vertinimu, įrenginys pasižymi didesniais iškraipymais, todėl šio gražaus padaro į savo namus neįsileisčiau. 🙂Fostex turi didelę plačiajuosčių garsiakalbių gamybos patirtį. Neseniai išleido 8″ FE208-Sol su 3,7 kg svorio magnetu. Nepigus, gamintojas pateikia dažninę, kuri teikia daugiau pasitikėjimo už elipsinį iš Sonido:
Deklaruojami parametrai:
Elektrodinaminis garsiakalbis kokybiškai dirba iki maždaug 5 muzikos oktavų, todėl naudojami 2 arba daugiau specializuotų garsiakalbių/dažnių juostų. Plačiajuosčiai turi atkurti visą muziką, todėl žemosios ir aukščiausios muzikos oktavos atkuriamos prasčiau. Aukštų techninių parametrų jie neužtikrin, bet žavi paprasčiausia struktūra. Siekiant iš plačiajuosčių išspausti kuo daugiau, konstruktoriai renkasi labai sudėtingus sprendimus su ruporais. Reikia nepamiršti, kad gerinant vieną parametrą, pvz. plečiant dažninę, dažniausiai nukenčia kiti AS parametrai.
Sudėtingos konstrukcijos Lowther TP-1 kolonėlės su plačiajuosčiu garsiakalbiu:
Užtikau 1898 metų amerikiečių Columbia reklamą, gundančią nusipirkti grafofoną. Daili ir dalykiška.
Metais vėliau buvo pristatomas Tomo Edisono sukurtas kito konkurento iš National pagamintas muzikos atkūrimo įrenginys – fonografas. Buvo nelabai brangių, bet prašmatniausias Edison Concert Phonograph kainavo 125 $. Šiuolaikiniais doleriais tai būtų gal 5000 – kokybiškas garsas brangus malonumas!?
Muzikoje svarbiausi yra pagrindiniai instrumentų dažniai, kurie užsibaigia ties 3-4 kHz. Harmonikos mažiau svarbios, prasčiau girdimos, todėl geriau jų nesivaikyti ir vietoje to siekti sumažinti muziką labai gadinančius intermoduliacinius iškraipymus IMD. Viena iš paprasčiausių ir efektyvių priemonių yra krentančios dažninės formavimas (žiūr. ankstesnį postą).
Ar turėdami krentančią dažninę neprarasime muzikos?
Dažniausiai rekomenduojamas 3-6 dB/oct dažninės kritimas viršutinėse dviejose oktavose. Jei GAS trakto dažninė neapribojama signalo šaltinio – patefono, magnetofono arba FM imtuvo – kolonėlių dažninės kritimas didesnės įtakos nedaro. Stiprintuvų dažninė būna lygi iki dešimčių kHz, skaitmeninių šaltinių dažninė taip pat lygi iki 20 kHz, todėl neparapuola jokie muzikos garsai.Muzikos ir kalbos garso diapazonų grafikai rodo, kad “vidutiniško žmogaus” girdėjimas tarp garsiausiai ir tyliausiai girdimos muzikos pasibaigia žemiau 20 kHz. Mūsų klausos jautris pradeda mažėti nuo ten, kur baigaisi instrumentų pagrindiniai garsai – nuo 4 kHz.
Pažiūrėkime į paveikslėlį iš Audio engineering explained – professional audio recording vadovėlio :
Grafikas rodo, kad nebūtina pilna amplitude atkurti aukščiausias muzikos oktavas, nes muzika koncentruojasi žemesniuose dažniuose ir kad aukščiausias harmonikas net puikiausias klausytojas girdi maždaug 10 kartų silpniau negu viduriniasias oktavas.Apie dažninės formavimą arba kaip išvengti įrašų klausymo nuovargio.
Seniai žinome rekomendacijas mažinti kolonėlių atkūrimą aukščiausiose muzikos oktavose. Profesionalai tai supranta, bet mėgėjams būna sunkiau atsispirti pagundai paklausyti “tyriausios muzikos”. Pats toks buvau, pažįstu ne vieną, kai subręstama, kai suvokiama, kad klausą labiausiai vargina ryškiai skambantys aukštieji dažniai. Tada sekančių kolonėlių išeiname rinktis ne pagal „kuo skaidriau“, bet kad galėtume muziką klausyti ilgai ir maloniai.
Nuovargio priežastis išaiškinta – mūsų klausa neperneša intermoduliacinių (IMD) iškraipymų, kurie atsiranda net brangiausiose GAS (plačiau apie IMD galite perskaityti temoje Kodėl skaitmeninis garso signalas gali būti nemėgiamas?).
Paminėsiu svarbius dėsningumus:
– mažėjant spinduliavimo amplitudei, lyginių iškraipymų harmonika D2 mažėja kvadratiniu dėsniu, o labiausiai garsą gadinanti D3 – kubiniu;
– tarp harmoninių THD ir neharmoninių IMD yra priklausomybė, sakanti, kad sumažinus THD, stipriai sumažėja IMD.Parinkau porą paveikslėlių apie rekomendacijas dažninei:
– Altec Lansing Technical Letter No. 232A:
– John Eargle Loudspeaker Handbook (psl.264): 
Apie THD (harmoninius) ir apie IMD (intermoduliacinius) iškraipymus trumpai parašyta Audioholics žurnale – THD and IMD Distortion.
Harmoniniai THD iškraipymai mažiau svarbūs Ne-harmoniniai IMD iškraipymai garsui labai pavojingi
Pabandykime atsakyti į temos klausimą – kodėl skaitmeninis garso signalas gali būti nemėgiamas?
Tikiuosi pavyko paaiškinti, kodėl garso sistema su vinilo plokštelių grotuvu, stiprintuvu su 2 lempomis ir keliolika pasyvinių komponentų bei paprastos konstrukcijos kolonėlėmis muziką gali atkurti muziką geriau už sudėtingos konstrukcijos GAS. Tuo mėgsta pasinaudoti primityvią aparatūrą už labai brangiai parduodantys gamintojai – transformatorius ir garsiakalbių rites suvyniavus sidabro laidu, įlitavus egzotinius kondensatorius, prekę apvilkus moderniu reklamos rūbu, pirkėjui bus paruoštas gundantis patiekalas!
Įrašyti ir atkurti visą reikalingą spektrą lengviau skaitmeninėmis priemonėmis. Melomaną ir reiklų audiofilą tenkina 16 bitų 44 kHz įrašai iš CD, arba iš jų padaryti FLAC, bet iškyla problema – visą skaitmeninio įrašo medžiagą kokybiškai atkurti gali aparatūra su mažais IMD iškraipymais. Apžvelkite įrašų studijų sistemas ir mistika aplink hai-endą su lempomis, plačiajuostėmis AS bei sidabro laidais turėtų išgaruoti.
Kviečiu į pradžią, kai filmuke buvo pristatyta patyrusio muzikos mylėtojo sėkmė su paprastesne GAS.
Kodėl nuvylė brangiausios Triangle Magellan arba didžiosios Gryphoon Poseidon?
Buitinės daugiajuostės AS negali užtikrinti sinchroniško visų modulių darbo, todėl įrašytą sceną atkuria prastai. Garsiakalbiai su gumos pakabomis ir kupoliniais aukštadažniais turi mažą akustinį slopinimą, todėl sumažėja rezoliucija, prarandamas akustinių instrumentų natūralumas. Maskviečio fonotekoje senieji įrašai reikalauja atkurti mikrodinamiką, bet mažo jautrio buitinės sistemos to negali.Kodėl maskvietis sakė, kad “daugiajuostė ruporinė sistema su Goto garsiakalbiais skambėjo skaidriai, turėjo puikią dinamiką, bet garsas buvo varginantis”?
Mano nuomone, sudėtinga sistema su Goto nepateisino reiklaus užsakovo lūkesčių. Daugiajuostė ruporinė yra griozdiška, ruporai viens kitam trukdo, neįmanoma atlikti akustinio suderinimo arba pasitelkiami skaitmeniniai krosoveriai. Tada prarandamas „analogiškumas“ ir tikslo naudoti juostinius magnetofonus bei patefonus nebelieka. Žemiausių dažnių atkūrimas su Goto garsiakalbiais sumažintuose ruporuose nebus pilnavertis, o papildomi subvuferiai sumažina sistemos dinamines galimybes ir skiriamąją gebą. Daugiajuosčių AS aukštesniuose dažnių skyrimuose neįmanoma užtikrinti garso sinfaziškumo, todėl garso lokalizacija bus prasta, plataus spektro muzikos instrumentai atrodys lyg išsipūtę.O maskviečio sistema su AER plačiajuosčiais akustinėse panelėse iš akrilo?
Sistema jautri, plačiajuosčiams tinka mažos galios lempiniai stiprintuvai. Tokia GAS atkurs mikrodinamiką ir visą senesnių laikų klasikinę muziką bei džiazą. Triukšmingos, dinamiškos arba koncertiniu garsumu muzikos nepaklausysi, bet sistemos savininko poreikius dabartinė GAS pilnai tenkina. Jei fonotekoje atsiras sunkesnių įrašų, norės patirti šiuolaikinę įrašų dinamiką iš CD, aparatūra turės būti patobulinta. Bus įdomu stebėti.