Forum Replies Created
-
Posts
-
Plačiajuosčių dažninė yra kylanti, todėl atkūrimas būna “ryškus, detalus”. Įsijungus “švilpukui”, dažninė pasidaro nebe glotni, AD ruože padidėja iškraipymai. Daugiau sužinotume iš plačiajuosčių garsiakalbių iškraipymų matavimų, bet gamintojai THD ir IMD matavimų paprastai nepateikia. Mažai ir privačių tyrinėjimų.
Akustiniai keitikliai yra kreiviausi GAS komponentai, todėl būtent čia geriausios sąlygos IMD rastis. THD yra mažiau pavojingi, nes tai harmoniniai iškraipymai, susiję su signalu ir maskuojami paties signalo. IMD iškraipymai labiau gadina garsą, nes jie atsiranda iš kelių, vienu metu paduodamų signalų sumos ir skirtumo. Iš 20 ir 30 kHz signalų “kreivoje” akustinėje grandinėje susikuria 50 kHz (20+30) ir 10 kHz (30-20), arba kažkokie 30-25=5 kHz girdimi parazitiniai signalai. Šie garsai neturi ryšio su įrašyta muzika, todėl rėžiantys ausį.
Kolonėlių kuriamų intermoduliacinių iškraipymų AD ruože niekas nenufiltruoja, todėl tiek daug nusiskundimų apie žaižų ir klausą varginantį kolonėlių garsą. Ši ypatybė dažnai lieka be dėmesio arba gimsta prasimanymai kokie svarbūs ultra-garsai, nes garso tyrinėtojai išgirdo papildomai sumontuotus ultra-AD garsiakalbius. Sako, pagerėjo muzikos impulsų atkūrimas, nors jie išgirdo super-AD garsiakalbių intermoduliacijas, o ne muzikos įrašą iš super-tvyterio.
Problemą galima aprašyti kitaip.
Kolonėlių ŽD ir VD modulių intermoduliacinius iškraipymus nufiltruojame parinkdami atitinkamą LP filtro darbo dažnį (apribojame viršutinę dažnių ribą), bet AD moduliai tokių filtrų neturi. Parinkus tinkamus sprendimus (AD garsiakalbius, akustines ir elektronines priemones), IMD galima žymiai sumažinti.Siekiant sumažinti iškraipymus, stiprintuvų konstruktoriai kartais įdėdavo dažninės apribojimo filtrus. Tada buvo naudojami lėtaeigiai išėjimo tranzistoriai ir niekas nesistengė žengti tolyn už 20 kHz. Šiuo metu tranzistoriai tobulesni, stiprintuvai gali dirbti šimtų kilohercų juostoje su mažais THD. IMD elektronikoje nebėra achilo kulnas, bet problema išliko akustikoje. Profesionalioje aparatūroje nesistengia žengti už 20 kHz, tačiau šiuolaikinei hai-end aparatūrai į tai nusispjauti. ?
Sugrįžkime prie plačiajuosčių.
AER tinklapyje matome po kelis matavimus kiekvienam iš garsiakalbių:
AER BD3 plačiajuosčio galios spektro dažninė glotni VD ruože, nuo 3 kHz atsiranda iškraipymai, o AD ir AAD ruože iškraipymai dideli, susidaro sąlygos rastis intermoduliaciniams iškraipymams. Aukščiau 20 kHz išmatuoti grafikai rodo, kad ten 15-25 dB siekiantys netolygumai, kuriuos sukelia membranų lūžiai ir atspindžiai.AD garsiakalbiai arba plačiajuosčiai nuo tam tikrų dažnių yra patys didžiausi IMD šaltiniai. Jei į garsiakalbius nukeliaus signalas su labai aukštais dažniais, bus suaktyvinta membranų didelių iškraipymų zona, rasis IMD ir kartu su muzika girdėsime klausą varginantį šiurkštumą.
14-tą filmuko minutę pašnekovas pasakė – daugiajuostė ruporinė sistema su Goto garsiakalbiais skambėjo skaidriai, turėjo puikią dinamiką, bet garsas buvo varginantis, ilgai tokio nepaklausysi.
23:30 minutę ištarta svarbi frazė – skaitmeną daug kartų bandžiau, ji taip viską užmuša, kad žalos būna daugiau negu naudos.
Kiti teiginiai prieš skaitmeninį garsą nuo 16:30 minutės, kur paminėta, jog vinilo plokštelės garsas švelnesnis. Autorius sako nežinantis kodėl skaitmeninis garsas kitoks, gal yra įpratęs klausyti analoginį garsą?
Aš matau objektyvias aplinkybes, kurias pabandysiu aprašyti.Taigi, kodėl GAS su plačiajuosčiais, su signalu iš magnetofono arba lempiniais stiprintuvais skamba geriau? Gal juostų skaičius yra esminis dalykas, gal filtrai viską sugadina?..
Pirmiausia stabtelkime prie pagrindinio maskviečio GAS gelbėtojo, prie plačiajuosčių garsiakalbių.Plačiajuostis žemuosius atkuria visa membrana, o nuo tam tikrų dažnių darbo imasi centre esanti papildoma membrana-švilpukas (whizzer). Toks garsiakalbis yra dvijuostė sistema su mechaniniu krosoveriu. Plačiajuosčių membranos būna lengvos, ritės mažos su maža membranų eiga. Toks buketas turi reikšmingų ypatumų:
– žemųjų dažnių atkūrimas yra prastas, nes membranos išstumiamo oro darbinis tūris ~4 kartus mažesnis už 15“ studijinių monitorių ŽD garsiakalbių darbinį oro tūrį;
– aukštųjų dažnių atkūrimas prastas, nes „švilpukas“ dirba kartu su pagrindine membrana, atsiranda specifiniai iškraipymai, pablogėja sklaida;
– silpnas motoras apriboja dinamines GAS su plačiajuosčiais garsiakalbiais galimybes;
– plačiajuosčiai garsiakalbiai turi didesnius THD ir intermoduliacinius (IMD) iškraipymus, todėl sudėtingesniems įrašams plačiajuostės sistemos netinkamos.Kaip nesistengtų plačiajuosčių gamintojai, šių problemų negali įveikti nei elektromagnetai, nei brangiausios gamybos technologijos. Siekiant viską atkurti plačiajuosčiais, kartais konstruojami ruporai, bet tada garsas išsidraiko laike ir prapuola pagrindinis privalumas – garso sinfaziškumas.
Analizuojamoje GAS žemiausias oktavas atkuria subvuferiai, o šios 3-juostės su AER plačiajuosčiais silpniausia vieta yra aukštųjų dažnių atkūrimas.Abu metų pabaigoje organizuoti susitikimai “Prie Nidos“ buvo gausūs, bet nebuvo galimybių patyrinėti mikrodinamikos.
Vieną šių metų sausio šeštadienį du bičiuliai iš pirmojo susitikimo buvo atvykę į dar vieną perklausą, kurią pradėjome sėdėdami tamsoje ir tyloje. Su kokybiško garso entuziastu Sigitu M. po perklausos išklausėme kitokių įrašų, padiskutavome. Sigitas parašė platesnį atsiliepimą, kurio kelis epizodus čia pakartosiu:… NIDA skamba neutraliai, leidžia išgirsti įrašą taip, kaip sumanė garso režisierius. Sistema atkuria įrašus, nuo savęs nepridėdama charakterio ir man buvo lengva atpažinti, kad įrašai yra skirtingi.
… NIDA leidžia suprasti, kas iš tikrųjų yra svarbu. Sistema naudojama gyvenamosios paskirties patalpoje su keliais akustiką gerinančiais elementais. Tai įrodo, jog geram garso atkūrimui nebūtina specializuota patalpa ar ypatingai brangūs laidai.
Sistemai nebūdingas paryškintas pačių aukščiausiųjų dažnių skambėjimas, kuris įprastas komercinėms audiosistemoms, imituojančioms detalumą. NIDOS garsas nevargina, klausa greit adaptuojasi, įvyksta atsiribojimas nuo iš anksto susiformavusių reikalavimų ir supranti, kad viskas savo vietoje. Nepavargdamas NIDĄ gali klausyti ilgai, nors garso detalumą ji perteikia gerai. Taip pat ir įspūdingus žemuosius dažnius, kurie yra tikri, dinamiški, pulsuojantys gyvybe, išliekantys net ir prie labai nedidelio garsumo. Labai įtaigus pučiamųjų instrumentų garsas, o pavienių styginių instrumentų garsas perteikiamas taip, kad suvoki korpuso rezonavimą. Itin aiškiai pločiu ir gyliu girdisi instrumentai bei vokalas erdvėje…Visas atsiliepimas čia.
Atkurti muziką visame dinaminiame diapazone gali GAS su didelio jautrio 15″ žemadažniu ir ruporiniu AD moduliu. Jei patalpa labai didelė, galima rinktis AS su dviem 15″ ŽD ir tada turėsime ~100 dB/W/m jautrį. Tokios GAS maksimalus garsumas gali siekti ~125 dB/W/m ir to užtenka bet kokios muzikos klausymui natūraliu garsumu. Žinoma, visam SPL diapazonui išgauti reikalingas 150-300 W stiprintuvas, bet šiais laikais tai nėra problema.
Pilnai ruporinė ne tik sudėtinga, labai brangi, bet turi specifinių trūkumų. Vienas jų yra akustinis suderinimas, kuriam atlikti dažniausiai naudojami skaitmeniniai krosoveriai. Rinkoje beveik nėra kompresinių ŽD draiverių ir gerų analoginių krosoverių.
Ruporinių sistemų tėvonija ilgai buvo Japonija, bet ir ten jaunimas eina šiuolaikiniu keliu, perka įprastas GAS arba klauso ausinėmis. Nebežinau nei vienos ruporinės, akustiškai pilnavertės sistemos. Kalbu apie analoginę GAS su tiesiu ŽD ruporu nuo 40-50 Hz.Įrašų studijų garso kontrolės kambariuose pilnai ruporinės sistemos nenaudojamos. Namie taip pat labai kokybiškai muziką atkurti gali 95-100 dB/W/m jautrio kolonėlės su plačiajuosčiais ŽD garsiakalbiais ir FA žemųjų dažnių modulyje. Mano nuomone, tai turėtų patenkinti net labai išrankų audiofilą.
Kinoshita/Ray Audio RM-7 monitoriai garso kontrolės kambaryje.
Henson studija Los Andžele su aktyviniais Augspurger monitoriais.
Didelio tiesiškumo buitinė aktyvinė GAS su GT-Sound kolonėlėmis ir Accuphase F-25 analoginiu krosoveriu.
Apie Avantgarde padiskutavome, dėkoju bičiuliui Tadui ir užverčiu paskutinį temos puslapį.Sutarėme, kad įkelsiu čia nedalyvaujančio Juozo Kamensko atsiliepimą.
Ruošiant projekto pristatymus Juozas fotografavo mano aparatūrą, buvo girdėjęs kolonėles. Šį kartą dalyvavo antrajame susitikime gruodžio 29 d. Jei norite padiskutuoti, filosofui-fotografui Juozui galite parašyti: juozas.kamenskas@gmail.comNoriu dar kartą tarti ačiū už galimybę pabūti perklausoj.
Aplink dauguma pažįstamų klauso spotify per bluetooth pučkeles ir labai džiaugias. Arba tą patį mp3 per dideles kolonėles. Iš pradžių bandydavau pasakot, kad gali būti geriau, bet dabar nebeeikvoju žodžių atsargos.
Labai gerai kas kažkiek laiko perkalibruoti supratimo apie gerą GAS vidinius etalonus. Nida šiuo atveju man yra atskaitos taškas kaip turėtų būti. Techninės kalbos prie stalo irgi gerai: šiaip trys kursai elektronikos KPI pakankamas įvadas į kontekstą, o gilus akustikos išmanymas – ne mano sritis. Perkėlus tą problemų lauką į vizualinę sritį galima atrast įdomių paralelių.
Labai maloniai nustebino tie studijiniai monitoriai. Turėsiu ką pasiūlyt, jei kas klaus apie GAS “gerai už nebrangiai”.Stereophile straipsnyje apie Avantgarde Uno parašyta, kad vieno ŽD modulio garsiakalbio jautris 95 dB, o su dviem jautris pakyla iki 100 dB. Ten pat matavimų skyrelyje rašoma, kad padavus 2,83 V išmatuojamas 102,5 dB garsumas.
Klaidinga informacija, nes padvigubinus garsiakalbių skaičių jautris pasikeičia +3 dB. 102,5 dB SPL galima gauti, jei 2,83 V paduosime ne į garsiakalbį, bet į stiprintuvą. Ruporinių Avantgarde modulių jautris gali būti 102,5 dB/W/m, bet ŽD modulio jautris turi būti matuojamas be stiprintuvų ir su dviem 10“ garsiakalbiais uždaroje dėžėje tokio modulio efektyvumas bus žymiai mažesnis.
Apmaudu, kad Stereophile straipsnis paruoštas taip neatsakingai.Pabandykime įvertinti Avantgarde Uno dinaminį potencialą.
Jei 10“ Beyma ŽD garsiakalbių deklaruojama muzikinė galia 500 W, galima prognozuoti, kad tokio garsiakalbio su galinga rite kompresavimas prie 50 W galios bus maždaug 0,5 dB. Klausant stereo sistemą su 2 ŽD garsiakalbiais 3 m atstume turėsime 97 dB maksimalų efektyvinį garsumą, arba 109 dB pikinį. Nekreipiant dėmesio į garso kokybę, Avantgarde Uno subvuferis gali sukurti 100 dB (112 dB pikinį) garsumą, bet tai toli nuo ruporinių modulių dinaminių galimybių.Siekiant atkurti žemiausius dažnius Avantgarde pasirinko uždarą korpusą ir elektronines dažninės koregavimo priemones. Garso procesoriais galima praplėsti dažninę, bet tada atitinkamai sumažėja sistemos efektyvumas. Koregavimai reikalauja “akustinės erdvės”, kurios 10″ ŽD garsiakalbiai su nedidele membranų eiga nesuteikia. Štai kodėl parašiau, kad Avantgarde kolonėlės yra su kompromisais.
Sugrįžtant prie temos apie Avantgarde pirma atsakysiu temos autoriui.
1. Su 8″ garsiakalbiu atkurti žemiau 40Hz nėra galimybių.
Su bet kokio dydžio garsiakalbiais galima atkurti žemiausius dažnius. Siūlau pažvelgti į R. H. Small formulę ir į grafikus.2. Su mažu draiveriu galima pasiekti gerą žemųjų dažnių atkūrimą jei mažinamas garsiakalbio išorėje esantis tūris. Kaip pavyzdys būtų – ausinės, tūris tarp ausies ir garsiakalbio membranos mažas, o atkūrimas puikus.
Mažas garsiakalbis didelėje dėžėje žemuosius atkurti gali, tik dažninė nebus glotni. Ausinių pavyzdys čia taip pat netinkamas – ausinės dirba oro stūmoklio režime, kai virpanti membrana ir ausų būgnelis yra tampriai surišti. Kolonėlių darbo režimas kitoks, todėl galioja kiti dėsningumai.3. Garsiakalbio dydį apsprendžia ir patalpa, kurioje jis bus naudojamas. Didesnėms patalpoms reikėtų rinktis didesnius draiverius.
Garsiakalbio ir AS dydis svarbūs efektyvumo (jautrio) parametrai, bet patalpa garsiakalbio ar kolonėlių dydžiui įtakos neturi. Jei nėra reikalavimo garsumui, bet kokio dydžio patalpoje gali būti naudojamos mažos kolonėlės su nedideliais garsiakalbiais.Ambient tyrimą atliko gerai – Avantgarde žemadažniai yra iš Beyma. Svarbiau kitkas – Akustika leidžia įvertinti ar deklaruojami parametrai teisingi.
Garsiakalbių dydis, jautris ir žemiausi atkuriami dažniai yra tarpusavyje priklausomi taip, kaip tai būna su kolonėlėmis. Jei kalbame apie atkūrimą nuo žemiausios muzikos oktavos, 15“ ŽD garsiakalbis gali būti maždaug 95-98 dB/W/m jautrio. 12“ ŽD garsiakalbio jautris bus maždaug -3 dB mažesnis, o 10“ – dar antratiek (~89 dB/W/m). Didžiausiam jautriui pasiekti reikalingi ypatingai galingi motorai su ritėmis iš stačiakampio laido, o ritės turi būti suvyniotos ant kanto. Didesnį jautrį galima pasiekti „trumpomis“ ritėmis, su aliuminio vielos ritėmis arba mažinant membranos darbinę eigą. Brangias technologijas pakeitė paprastesnės, todėl Beyma ir kitų šiuolaikinių gamintojų žemadažniai būna silpnesni. Jei pamatome didesnį jautrį, reiškia garsiakalbio Fs (rezonansas) aukštesnis ir jis skirtas elektroniniams instrumentams, bet ne muzikai atkurti.
Gamintojas nurodo Beyma 12LX60V2 12“ žemadažnio jautrį 96 dB/W/1@Zn. Rezonansas palyginti aukštas (49 Hz), bet nežinome, ar Zn yra nominali varža (8 Omai)? Štai kodėl sunku būtų paneigti deklatuojamą jautrį. Šį garsiakalbį sumontavus į didįjį Avantgarde subvuferį rezonansas kažkiek pažemėtų, bet atitinkamai sumažėtų efektyvumas (jautris) ir viskas atsistotų į akustikos mokslo vietas.
Įdomu, kad Beyma parametrų lentelėje nurodytas 1,2 % efektyvumas, pasakantis, kad jautris yra 92,9 dB/W/m. 12“ garsiakalbiui su 49 Hz rezonansu toks efektyvumas yra galimas. Pasinaudojęs efektyvumo formule suskaičiavau 12LX60V2 efektyvumą ir gavau 1,26 (93,1 dB/W/m jautrį).Paminėti Beyma garsiakalbiai turi geras rites, tačiau turi aukštą rezonansą ir nedidelę membranos eigą ((20-10):2=+/- 5 mm). Tokie tinkami sceniniams monitoriams, kuriems pačių žemiausių dažnių atkurti nereikia. Įrašams atkurti tokių nesirinkčiau.
Konstrukcija buvo labai vykusi – Altec Lansing, JBL, TAD ir daugelio kitų gamintojų kompresiniai draiveriai panašūs į tuos 555, bet reikia paminėti antrą rinkos dalyvį – RCA.
Ruporų srityje RCA buvo mažesnis žaidėjas, bet ten dirbo puikus akustikos specialistas H. F. Olsonas. WE patentai konkurentams neleido gaminti analogiškus draiverius, todėl RCA turėjo ieškoti kitų kelių prasibrauti. RCA prasimanė gudrysčių, savo ruporus pavadindami nukreipto garso skydais (Directional baffles). RCA kompresiniai draiveriai turėjo į tulpę panašius fazės adapterius, o garsas buvo nuimamas tiesiogiai nuo membranos kupolo. Tokią draiverių konstrukciją vėliau panaudojo Tannoy, kur sužinojome apie pipirinės ir tulpės tipo fazės adapterius jų koaksialiniuose Gold Monitor garsiakalbiuose.
Tannoy Tulpė Tannoy Pipirinė
Avantgarde kelias dar kitoks – jie nusprendė naudoti štai tokią konstrukciją su įprastos konstrukcijos garsiakalbiais:
Avantgarde naudoja mažą kompresiją arba jokios (kompresiją nusako D1 ir D2 santykis).
Tai, kad nėra fazės adapterio leidžia man sakyti, kad Avantgarde ruporai yra specifiniai, supaprastinti.Avantgarde pasirinko trumpus apvalius Tractrix ruporus. Tokie turi mažiausius iškraipymus ir muzikoje nesigirdi ruporinio garso. Apvalieji namų sistemoms tinkamiausias sprendimas. Avantgarde ruporai išpresuojami iš plastiko, o tai nėra puiku – dažninėje bus rezonansų. Geri ruporai būtų brangūs, Avantgarde tai žino, todėl ruporų gamybos technologijos pasirinkimas yra pateisinamas.
Kitas Avantgarde kompromisas yra kolonėlių ŽD modulio konstrukcija su mažo jautrio garsiakalbiais. Gaunasi disbalansas, nes ruporų efektyvumas aukštas, o ŽD modulių – žemas. Gaunasi butelio kakliukas, kai nėra galimybių išnaudoti visą ruporų potencialą, o bendrąjį AS efektyvumą nulemia ŽD moduliai. Sėkmės neatneša ir bandymai naudoti didelės eigos ŽD garsiakalbius su galingais stiprintuvais.
Ir vėl – Avantgarde tai žino, yra sukonstravę didelius subvuferius, todėl šį dalyką taip pat palikime.Kodėl Avantgarde ruporai nėra tobuli?
Pradėsiu nuo istorijos.
1925 m. užpatentuotas E. C. Wente 555 kompresinis draiveris buvo labai geras įrenginys:
Vėliau 555 buvo tobulinamas, o pagrindinis dalykas buvo fazės adapterio* pagerinimas.Šiuolaikinis kompresinis draiveris panašus į 1926-ųjų WE 555, tik atsirado kitoks fazės adapteris ir garsas nuimamos nuo kitos (vidinės) membranos pusės:
* Fazės adapteris tai mechaninė konstrukcija, kur per mažus plyšelius nuo membranos nuimamas garsas, platėjančiais kanalais (ruporu) nukeliauja į kompresinio draiverio garso kanalo pradžią, ten garsas apsijungia ir akustiniu kanalu patenka į ruporo „gerklę“.