Forum Replies Created
-
Posts
-
Sutarėme, kad įkelsiu čia nedalyvaujančio Juozo Kamensko atsiliepimą.
Ruošiant projekto pristatymus Juozas fotografavo mano aparatūrą, buvo girdėjęs kolonėles. Šį kartą dalyvavo antrajame susitikime gruodžio 29 d. Jei norite padiskutuoti, filosofui-fotografui Juozui galite parašyti: juozas.kamenskas@gmail.comNoriu dar kartą tarti ačiū už galimybę pabūti perklausoj.
Aplink dauguma pažįstamų klauso spotify per bluetooth pučkeles ir labai džiaugias. Arba tą patį mp3 per dideles kolonėles. Iš pradžių bandydavau pasakot, kad gali būti geriau, bet dabar nebeeikvoju žodžių atsargos.
Labai gerai kas kažkiek laiko perkalibruoti supratimo apie gerą GAS vidinius etalonus. Nida šiuo atveju man yra atskaitos taškas kaip turėtų būti. Techninės kalbos prie stalo irgi gerai: šiaip trys kursai elektronikos KPI pakankamas įvadas į kontekstą, o gilus akustikos išmanymas – ne mano sritis. Perkėlus tą problemų lauką į vizualinę sritį galima atrast įdomių paralelių.
Labai maloniai nustebino tie studijiniai monitoriai. Turėsiu ką pasiūlyt, jei kas klaus apie GAS “gerai už nebrangiai”.Stereophile straipsnyje apie Avantgarde Uno parašyta, kad vieno ŽD modulio garsiakalbio jautris 95 dB, o su dviem jautris pakyla iki 100 dB. Ten pat matavimų skyrelyje rašoma, kad padavus 2,83 V išmatuojamas 102,5 dB garsumas.
Klaidinga informacija, nes padvigubinus garsiakalbių skaičių jautris pasikeičia +3 dB. 102,5 dB SPL galima gauti, jei 2,83 V paduosime ne į garsiakalbį, bet į stiprintuvą. Ruporinių Avantgarde modulių jautris gali būti 102,5 dB/W/m, bet ŽD modulio jautris turi būti matuojamas be stiprintuvų ir su dviem 10“ garsiakalbiais uždaroje dėžėje tokio modulio efektyvumas bus žymiai mažesnis.
Apmaudu, kad Stereophile straipsnis paruoštas taip neatsakingai.Pabandykime įvertinti Avantgarde Uno dinaminį potencialą.
Jei 10“ Beyma ŽD garsiakalbių deklaruojama muzikinė galia 500 W, galima prognozuoti, kad tokio garsiakalbio su galinga rite kompresavimas prie 50 W galios bus maždaug 0,5 dB. Klausant stereo sistemą su 2 ŽD garsiakalbiais 3 m atstume turėsime 97 dB maksimalų efektyvinį garsumą, arba 109 dB pikinį. Nekreipiant dėmesio į garso kokybę, Avantgarde Uno subvuferis gali sukurti 100 dB (112 dB pikinį) garsumą, bet tai toli nuo ruporinių modulių dinaminių galimybių.Siekiant atkurti žemiausius dažnius Avantgarde pasirinko uždarą korpusą ir elektronines dažninės koregavimo priemones. Garso procesoriais galima praplėsti dažninę, bet tada atitinkamai sumažėja sistemos efektyvumas. Koregavimai reikalauja “akustinės erdvės”, kurios 10″ ŽD garsiakalbiai su nedidele membranų eiga nesuteikia. Štai kodėl parašiau, kad Avantgarde kolonėlės yra su kompromisais.
Sugrįžtant prie temos apie Avantgarde pirma atsakysiu temos autoriui.
1. Su 8″ garsiakalbiu atkurti žemiau 40Hz nėra galimybių.
Su bet kokio dydžio garsiakalbiais galima atkurti žemiausius dažnius. Siūlau pažvelgti į R. H. Small formulę ir į grafikus.2. Su mažu draiveriu galima pasiekti gerą žemųjų dažnių atkūrimą jei mažinamas garsiakalbio išorėje esantis tūris. Kaip pavyzdys būtų – ausinės, tūris tarp ausies ir garsiakalbio membranos mažas, o atkūrimas puikus.
Mažas garsiakalbis didelėje dėžėje žemuosius atkurti gali, tik dažninė nebus glotni. Ausinių pavyzdys čia taip pat netinkamas – ausinės dirba oro stūmoklio režime, kai virpanti membrana ir ausų būgnelis yra tampriai surišti. Kolonėlių darbo režimas kitoks, todėl galioja kiti dėsningumai.3. Garsiakalbio dydį apsprendžia ir patalpa, kurioje jis bus naudojamas. Didesnėms patalpoms reikėtų rinktis didesnius draiverius.
Garsiakalbio ir AS dydis svarbūs efektyvumo (jautrio) parametrai, bet patalpa garsiakalbio ar kolonėlių dydžiui įtakos neturi. Jei nėra reikalavimo garsumui, bet kokio dydžio patalpoje gali būti naudojamos mažos kolonėlės su nedideliais garsiakalbiais.Ambient tyrimą atliko gerai – Avantgarde žemadažniai yra iš Beyma. Svarbiau kitkas – Akustika leidžia įvertinti ar deklaruojami parametrai teisingi.
Garsiakalbių dydis, jautris ir žemiausi atkuriami dažniai yra tarpusavyje priklausomi taip, kaip tai būna su kolonėlėmis. Jei kalbame apie atkūrimą nuo žemiausios muzikos oktavos, 15“ ŽD garsiakalbis gali būti maždaug 95-98 dB/W/m jautrio. 12“ ŽD garsiakalbio jautris bus maždaug -3 dB mažesnis, o 10“ – dar antratiek (~89 dB/W/m). Didžiausiam jautriui pasiekti reikalingi ypatingai galingi motorai su ritėmis iš stačiakampio laido, o ritės turi būti suvyniotos ant kanto. Didesnį jautrį galima pasiekti „trumpomis“ ritėmis, su aliuminio vielos ritėmis arba mažinant membranos darbinę eigą. Brangias technologijas pakeitė paprastesnės, todėl Beyma ir kitų šiuolaikinių gamintojų žemadažniai būna silpnesni. Jei pamatome didesnį jautrį, reiškia garsiakalbio Fs (rezonansas) aukštesnis ir jis skirtas elektroniniams instrumentams, bet ne muzikai atkurti.
Gamintojas nurodo Beyma 12LX60V2 12“ žemadažnio jautrį 96 dB/W/1@Zn. Rezonansas palyginti aukštas (49 Hz), bet nežinome, ar Zn yra nominali varža (8 Omai)? Štai kodėl sunku būtų paneigti deklatuojamą jautrį. Šį garsiakalbį sumontavus į didįjį Avantgarde subvuferį rezonansas kažkiek pažemėtų, bet atitinkamai sumažėtų efektyvumas (jautris) ir viskas atsistotų į akustikos mokslo vietas.
Įdomu, kad Beyma parametrų lentelėje nurodytas 1,2 % efektyvumas, pasakantis, kad jautris yra 92,9 dB/W/m. 12“ garsiakalbiui su 49 Hz rezonansu toks efektyvumas yra galimas. Pasinaudojęs efektyvumo formule suskaičiavau 12LX60V2 efektyvumą ir gavau 1,26 (93,1 dB/W/m jautrį).Paminėti Beyma garsiakalbiai turi geras rites, tačiau turi aukštą rezonansą ir nedidelę membranos eigą ((20-10):2=+/- 5 mm). Tokie tinkami sceniniams monitoriams, kuriems pačių žemiausių dažnių atkurti nereikia. Įrašams atkurti tokių nesirinkčiau.
Konstrukcija buvo labai vykusi – Altec Lansing, JBL, TAD ir daugelio kitų gamintojų kompresiniai draiveriai panašūs į tuos 555, bet reikia paminėti antrą rinkos dalyvį – RCA.
Ruporų srityje RCA buvo mažesnis žaidėjas, bet ten dirbo puikus akustikos specialistas H. F. Olsonas. WE patentai konkurentams neleido gaminti analogiškus draiverius, todėl RCA turėjo ieškoti kitų kelių prasibrauti. RCA prasimanė gudrysčių, savo ruporus pavadindami nukreipto garso skydais (Directional baffles). RCA kompresiniai draiveriai turėjo į tulpę panašius fazės adapterius, o garsas buvo nuimamas tiesiogiai nuo membranos kupolo. Tokią draiverių konstrukciją vėliau panaudojo Tannoy, kur sužinojome apie pipirinės ir tulpės tipo fazės adapterius jų koaksialiniuose Gold Monitor garsiakalbiuose.
Tannoy Tulpė Tannoy Pipirinė
Avantgarde kelias dar kitoks – jie nusprendė naudoti štai tokią konstrukciją su įprastos konstrukcijos garsiakalbiais:
Avantgarde naudoja mažą kompresiją arba jokios (kompresiją nusako D1 ir D2 santykis).
Tai, kad nėra fazės adapterio leidžia man sakyti, kad Avantgarde ruporai yra specifiniai, supaprastinti.Avantgarde pasirinko trumpus apvalius Tractrix ruporus. Tokie turi mažiausius iškraipymus ir muzikoje nesigirdi ruporinio garso. Apvalieji namų sistemoms tinkamiausias sprendimas. Avantgarde ruporai išpresuojami iš plastiko, o tai nėra puiku – dažninėje bus rezonansų. Geri ruporai būtų brangūs, Avantgarde tai žino, todėl ruporų gamybos technologijos pasirinkimas yra pateisinamas.
Kitas Avantgarde kompromisas yra kolonėlių ŽD modulio konstrukcija su mažo jautrio garsiakalbiais. Gaunasi disbalansas, nes ruporų efektyvumas aukštas, o ŽD modulių – žemas. Gaunasi butelio kakliukas, kai nėra galimybių išnaudoti visą ruporų potencialą, o bendrąjį AS efektyvumą nulemia ŽD moduliai. Sėkmės neatneša ir bandymai naudoti didelės eigos ŽD garsiakalbius su galingais stiprintuvais.
Ir vėl – Avantgarde tai žino, yra sukonstravę didelius subvuferius, todėl šį dalyką taip pat palikime.Kodėl Avantgarde ruporai nėra tobuli?
Pradėsiu nuo istorijos.
1925 m. užpatentuotas E. C. Wente 555 kompresinis draiveris buvo labai geras įrenginys:
Vėliau 555 buvo tobulinamas, o pagrindinis dalykas buvo fazės adapterio* pagerinimas.Šiuolaikinis kompresinis draiveris panašus į 1926-ųjų WE 555, tik atsirado kitoks fazės adapteris ir garsas nuimamos nuo kitos (vidinės) membranos pusės:
* Fazės adapteris tai mechaninė konstrukcija, kur per mažus plyšelius nuo membranos nuimamas garsas, platėjančiais kanalais (ruporu) nukeliauja į kompresinio draiverio garso kanalo pradžią, ten garsas apsijungia ir akustiniu kanalu patenka į ruporo „gerklę“.
Ką išgirdome?
Būtų geriau skaityti dalyvių žodžius, bet pradėsiu pats.Senieji Mackie HR-824 Mk1 yra klasikiniai įrašų studijų garso kontrolės monitoriai. Pasirinkta geriausia struktūra su aktyviniais filtrais ir galingais galios stiprintuvais ŽD ir AD modulių signalams stiprinti. Pasyvinis “garsiakalbis” per visą galinę AS panelę ir akustinis grįžtamasis ryšys leidžia atkurti visą žemąjį garsų spektrą su mažais iškraipymais. Elektroniniai koregavimo grandynai išlygina dažninę beveik iki tiesės, todėl girdime natūralų tembrą.
HR-824 Mk1 sukonstruoti labai gerai, pagaminti profesionaliai iš gerų komponentų. Dabar nebrangiai kainuoja, bet žinau, kad nurungtų daugelį buitinių AS ir didesnes grindines AS su 2×6,5″ žemadažniais. Mackie lyginome su kitais studijiniais monitoriais, jie atsilaikė prieš moderniausius ir brangesnius Genelec monitorius – tą esame patikrinę anksčiau.
Ko buitinėms AS man trūksta iki audiofilinės laimės?
Paminėsiu didžiųjų sistemų ypatumus:
1. Tos didelėse dėžėse su 15″ ŽD plačiajuosčiais didelio jautrio sistemos turi tokį dinaminį tiesiškumą, kad gali atkurti koncertinius rok-muzikos įrašus.
2. Aktyvinės GAS su 15″ profesionaliais (studijiniais) žemadažniais ir 200 W stiprintuvu atkuria muzikos mikrodinamiką taip, kad jokioje koncertų salėje to nepatirtume. Arba taip garsiai, kad nuo garsumo ima plazdėti rūbai, o kūnas jaučia oro vibracijas.
3. Didieji garsiakalbiai turi didesnį akustinį apkrovimą, membranos juda nedidelia amplitude, todėl pagerėja AS akustinis slopinimas. Su geru tranzistoriniu stiprintuvu ir trumpais laidais bendrasis slopinimas būna toks didelis, kad girdime tamprius žemuosius dažnius. Paprastai sakant, pasiekiamas reikalavimas, kad kolonėlių pereinamieji procesai trumpesni už instrumentų garsų nusistovėjimo laiką. Tada girdime natūraliai skambančią muziką, lyg sėdėtume koncertų salėje.
4. Ruporinių modulių kompresinių garsiakalbių membranos virpa labai možomis amplitudėmis didelio akustinio apkrovimo režime, todėl AD modulis turi ypatingai aukštą slopinimą. Tai leidžia išgirsti, kad vientisas garsas susideda iš atskirų mikro-garsų. Girdisi ne būgnų šluotelių šniokščiantis garsas, o tai, kad šluotelės sudarytos iš daug atskirų vielučių ir tos vielutės būgno plastiku juda šokinėdamos. Kad trimito garse yra konkretaus instrumento rezonansai, kad girdisi pučiamas oras, dainininko burnos garsai arba akordeonisto pirštų prisilietimas prie klavišų.
Buitinės kolonėlės su įprastais garsiakalbiais to negali ir mes pabandėme tai patikrinti.Ką pasakytų nesuinteresuoti ekspertai, gal labai gerą dažninę turinčių studijinių monitorių garsas toks pat, kaip didelio jautrio kolonėlių? O gal į savo kūrinį įsijautęs čia prifantazavau?
Tikiuosi susitikimų dalyviai parašys.Trumpai apie susitikimus “Prie Nidos”.
Pradžioje įvyko du “pilno kambario” susitikimai, o trečiąjį išprovokavo noras pademonstruoti savo sistemos mikrodinamikos atkūrimą. Tokia perklausa turi vykti mažoje kompanijoje, reikia sėdėti centre, geriau tamsiame kambaryje. Garsumas būna toks mažas, kad girdisi kitoje patalpoje kabančio laikrodžio rodyklės judesys.
Sutarėme susitikti ryte. Atvyko patyręs muzikos mylėtojas ir kokybiško garso entuziastas. Perklausai pasiūliau 3 kūrinius mikrodinamikai paklausyti, o tada sugrįžome prie kitų dalykų. Klausėme senesnių, nekompresuotų įrašų, pasitikrinome kaip kolonėlės gali atkurti ausinėms pritaikytus erdvinius Holophonics garsus, ar galima atkurti koncertų salėje įrašytus aplodismentus, ar aiškiai girdima delnų lokalizacija. Pabaigoje perklausėme “viską viename” – H. Masekela “Stimela”.
Likę dviese užsidėjome Mike Portnoy solinį įrašą ir jo būgnus patikrinome koncertiniu garsumu iš Promark būgnų lazdelių gamintojo CD. Buvo kažkas panašaus į šį įrašą Youtube, o aš prisiminiau prasilenkimą artima distancija Konkorde (Kalifornija), kur vieną dieną savaitėje Promark lazdelėmis pagroti ateina Maikas P. Taip pat namo statybos laikotarpį, kai užbaigęs darbus, naktį, visu garsumu pasileisdavau Altec Lansing-19 su Threshold stiprintuvais ir 8 minutes ilsėdavausi be suvirinimo kaukės ir šmirgeliavimo garsų…
Technics yra Matsushita konglomerato padalinys, kur buvo konstruojama Hi-Fi aparatūra. Technics sukonstravę daugybę įvairių kolonėlių, bandė diktuoti madas, bet nebuvo buitinės akustikos lyderiai. Pastangas padaryti kažką ypatingą matėme, bet tai buvo “kolonėlės su storiausiomis korpusų sienelėmis“, “su plokščiomis membranomis“, “su plokščiais koaksialiniais garsiakalbiais” arba egzotiškos “ruporinės“. Trūko tokių, kur akustika būtų apjungta į darnią visumą.
Pas mus į LTSR atkeliaudavo Technics aparatūra. Populiariausi buvo Direct Drive patefonai. Dar buvo stiprintuvų, Panasonic televizorių, bet geriausių-brangiausių Technics kolonėlių nematydavome net amerikiečių žurnaluose ar kataloguose.GAS kokybę lemia AS, todėl čia ir stabtelkime.
Naujovių paieškoje 1988-aisiais Technics sukonstravo SB-AFP1000 daugiajuostes su plokščiais garsiakalbiais-panelėmis. Tikslą suprasti nesunku – didesnis spinduliavimo plotas leidžia pasiekti didesnį efektyvumą. Reikėtų pasakyti, kad jokiomis panelėmis nurungti ruporinių nepavyktų, nors 1977 -ais jie patys gamino ruporines Technics SB-10000.SB-AFP1000 sudarytos iš atskirų korpusų, kurių vieni buvo uždaro tipo, o kiti – atviro. Kolonėlėse aštuonios 30 x 80 cm dydžio panelės žemiems dažniams ir keturios 13 x 32 cm dydžio VD dažniams atkurti. Aukštesniasias oktavas atkuria 8 ir 2,7 cm dydžio apvalūs garsiakalbiai su korinėmis plokščiomis membranomis.
Ekvivalentinis ŽD panelės-garsiakalbio dydis įspūdingas, atitinkantis pusantro metro diametro žemadažnį. Atkurdamas 50 Hz 124 dB garsumu toks spinduliuotuvas juda 1,27 mm amplitude. Dar vienas privalumas – tokios kolonėlės spinduliuoja plokštesnę garso bangą ŽD-VD ruože, todėl garsas nukeliauja didesnį atstumą. Rašoma, kad SB-AFP1000 stovėjo Vienos operos teatre. Mano nuomone, Technics konstruktoriai nepagalvojo, arba nenorėjo paviešinti, kad tokių kolonėlių garso namų sąlygomis suvaldyti neleis jos didenybė Akustika.Kelios unikalių Technics SB-AFP1000 kolonėlių nuotraukos:
1979 m. pamatęs Technics SB-10 buvau užsikrėtęs sukonstruoti garsiakalbį su plokščiomis korinėmis membranomis. Iš Kauno malūnsparnių bazės pavyko gauti sparno dalį, kurioje buvo į bičių korį panaši konstrukcija iš plonos aliuminio skardos. Lengva ir labai tvirta, bet naivi jaunystės svajonė sudužo, kai nepavyko sugalvoti kaip iš aptakios formos sparno išpjauti reikiamo storio plokštes membranoms pasigaminti. Dabar suprantu, kad plokščia membrana iš “korio” yra prastas reikalas – brangi technologija, o rezultatas prastesnis už popierinę membraną iš popieriaus.Verdant diskusijai apie laidus bičiulis parašė, kad vyresni žmonės – matyt profesorius C. J. Moore arba aš – prastai girdime. Pateikė klausos nuo amžiaus grafikus ir pridūrė –
Kai gimstame pirmus ~20 metu girdime labai gerai.Jei akcentuojamas AD girdėjimas ir klausos jautris, tada teiginys neteisingas – geriausias girdėtojas būtų žodžius ištarti galintis 1-2 metų vaikas.
Muzikoje ir atkūrime svarbiausios yra žemosios-pagrindinės oktavos, o joms klausyti reikalingos didelės ausys. Šiuo atveju geriausias “girdėtojas” būtų 16-18 metų ištysęs jaunuolis, bet AD jis jau girdi prasčiau. 🙁
Jei kalbame apie muzikos klausytoją, tada nuraminsiu – kuo jums daugiau metų, tuo esate geresnis klausytojas. Patirtis būtina ir GAS kokybės vertinimui, todėl žinau – muziką ir GAS garso kokybę tiksliau galiu įvertinti dabar, bet ne būdamas 30, 40, 50 ar 60 metų.Gamta taip surėdyta, kad kol žmogų neaplanko ligos, klausa yra prisitaikiusi gamtos garsams girdėti. Muzika su visais instrumentais taip pat prisitaikiusi (pritaikyta), kad ją girdėtume visą aktyvųjį gyvenimą. Dar daugiau – atlikėjai, kompozitoriai, dirigentai tobulumo viršūnę pasiekia senatvėje, jau praradę fizinę formą. (M. Rostropovičius – J. S. Bachas – H. Karajanas).
Jei apie aukštuosius dažnius, tai jie muzikai mažiausiai svarbūs. Dar daugiau – visų kolonėlių “aukštasis atkūrimas” pasibaigia iškraipymais (membranų lūžių problema), todėl aukščiausių muzikos oktavų signalą reiktų nuslopinti, o ne stengtis atkurti iki 20 kHz su lygia dažnine.
~~~~~~~~~~~~~~
Pamatęs mėgėjišką grafiką pasakysiu, kad klausos jautris seniai ištirtas.
Vedantysis RCA specialistas H. Olsonas 1940-ųjų “Akustikos inžinerija” vadovėlyje pateikė, o vėliau “Šiuolaikinis garso atkūrimas” knygoje patikslino klausos dažninės nuo amžiaus priklausomybes. Turime daug svarbesnės medžiagos apie mūsų klausą, o viena jų būtų aukščiau čia paminėta Moore knyga – An Introduction to the Psychology of Hearing. Nuo ten siūlyčiau pradėti ir temos iniciatoriui R. V.Paveikslėliuose H. Olsono grafikai:
Įvairių vokalo kūrinių ir instrumentinės muzikos įrašų tyrimai rodo, kad spektras koncentruojasi žemųjų-viduriniųjų-aukštųjų dažnių ruože, o dviejose aukščiausiose oktavose (5 – 20 kHz) garso signalo lygis žymiai mažesnis.
Vokiečių mokslininko atliktų tyrinėjimų rezultatai grafikuose:
Matome, kad iki senatvės žmonės gali girdėti visokią muziką. Su amžiumi aukštųjų obertonų girdimumas bus sumažėjęs, bet didesnės įtakos tai neturi. Praradimą galima kompensuoti AD tembro reguliatoriumi, todėl rinkčiausi patirties įrankį (brandų amžių) muzikai ir įrašų atkūrimui vertinti.