Forum Replies Created
-
Posts
-
H. Fletcher ir W. Munson 1933 metais pirmieji išmatavo žmogaus ausies jautrį skirtingiems garso dažniams. Panaudojo ausines, klausytojams pateikdami įvairaus dažnio grynojo tono garsinius signalus ir greta to palyginimui 1000 Hz signalą. Buvo svarbu išsiaiškinti, kokios amplitudės skirtingo dažnio signalai yra juntami tokiu pačiu garsumu, kaip ir palyginamasis 1000 Hz signalas. Mokslininkai gavo vienodo garso jutimo kreives.
Kadangi garsumo suvokimas yra psichologinė savybė, reikėjo surasti vidutinę auditorijoje dalyvavusių klausytojų suvokimo reikšmę. Apatinis garsumo kontūras yra tyliausias garsinis signalas (girdėjimo slenkstis), o aukščiausias – skausmo slenkstis.
2003 metais buvo atliktas klausos jautrio patikslinimas ir buvo patvirtintas ISO 226:2003 standartas.
Vienodo garsumo kreivės pagal ISO 226:2003 standartą
Pažiūrėkime į 3 vienodo garsumo kreives 0 – 120 fonų diapazone:
Vienas bičiulis replikavo – paklausiau tyliai Jamal ir PF, įjungus loudness visi svirpliai išsilakstė net tyliau grojant. Tiesa tikri audiofilai loudness nenaudoja, patys kalti.
Loudness yra puikus išradimas, bet techniškai sunku jį pritaikyti.
Problema ta, kad tonkompensacijos lygis priklauso nuo SPL (garsumo), o tai pirmiausia yra akustikos dalykas. Kitaip sakant, loudness korekcija priklauso nuo kolonėlių efektyvumo (jautrio), kambario akustinių sąvybių ir klausymo atstumo. Kolonėlių jautris gali skirtis 10 dB ar daugiau, tam pačiam garsumui pasiekti kambario dydis turi didelės įtakos, bet stiprintuvų konstruktoriai negali tai žinoti. Štai kodėl loudness išgyveno krizę. 🙁 Jei stiprintuve kažkoks vienas +6dB@100Hz “loudness” nustatymas, šūvis bus ta kryptimi, bet į taikinį nepataikysime. 🙂
Geresnis variantas būtų keli loudness nustatymai, leidžiantys pasirinkti klausos jautrio praradimo kompensavimą. Aukščiausios klasės šiuolaikiniuose stiprintuvuose matome kelis nustatymus: 1: +2dB 2: +4dB 3: +6.5 dB @100Hz, bet tai aukščiausios klasės labai brangūs aparatai.
(Pavyzdį paėmiau iš C-3850 arba C-2850 pradinių stiprintuvų. Vieno jų aprašymas čia.)Turiu progos paminėti, kad universalesnis yra “akustinis” kelias, leidžiantis sumažinti loudness problemą.
Kalbu apie tai, kad garso slopimas priklauso nuo garso bangos formos. Toliausiai sklinda plokščios bangos, bet AS su įprastais garsiakalbiais ir visokios lentyninės kolonėlės tokių suformuoti negali. Konstruodamas naują sistemą stengiausi problemą sumažinti akustiniais būdais ir dabar įrašų galiu klausyti labai tyliai. GAS be tonkompensacijos leidžia išvengti filtrų įnešamų fazės iškraipymų, o tai pagerina audio sistemos rezoliuciją.Belaukiant Naujųjų su dviem grupėmis buvome susitikę “Prie Nidos”. Tyrinėjome mažų-nejautrių ir didelio jautrio kolonėlių garso rezoliuciją, o platesnis pristatymas kitoje temoje.
Čia paminėsiu kelis techninius dalykus.Muzikinį orgazmą patiriu klausydamas labai tyliai sau vienas ant sofos naktį. Mikrodinamika, bet ne didelis garsumas yra sunkioji konstruktoriaus užduotis! Deja, abiejuose renginiuose “Prie Nidos” dalyvių gausa neleido patyrinėti mikrodinamikos.
Tikriausiai esate patyrę, kad kolonėlės geriausiai skamba tam tikrame muzikos garsumo diapazone; prie labai mažos galios girdime kažkokį svirplių koncertą, nes prapuola žemieji, o prie tam tikro didžiausio garsumo prasideda garso kompresavimas ir atsiranda iškraipymai.
Nesu girdėjęs kolonėlių su įprastais garsiakalbiais, kurių būtų galima klausyti labai tyliai. Tarkime, 55 dBA garsumu, kai klausant 2,5 m atstumu į 88 dB jautrio kolonėles paduodama 70 mW galia. Didelio jautrio AS galima klausyti 5 mW galios režimu (SPL ~53 dBA) ar net tyliau.Mikrodinamikai ir kitoms garso erdvėms tyrinėti esu parinkęs kelis įrašus:
Ahmad Jamal – Ahmad‘s Blues (1994)
Willis Jackson with Jack McDuff – Medley (1959)
Pink Floyd – Grantchester Meadows (1969)Amerikiečių Earthworks Inc. yra gerų mikrofonų gamintojas, bet kažkada konstravo kolonėles. Tiksliau sakant, viskas prasidėjo būtent nuo kolonėlių – kolonėlių parametrus reikia išmatuoti ir tada Earthworks įkūrėjas David Blackmer ėmė konstruoti mikrofonus. Turiu nusilenkti šiam žmogui, nes Deividas Blekmeris išrado dbx triukšmų mažinimo sistemą. Ilgai naudojau dbx 3bx ekspanderį dinaminiam diapazonui praplėsti, kuris iki šiol veikia ir išliko pajungtas manojoje GAS.
Šio amžiaus pradžioje buvo gaminamos Earthworks kolonėlės, o šiandien pažvelkime į jų lentynines Sigma 6.2.
Sukonstruotos su pagarba akustikai: geri Vifa garsiakalbiai, kokybiški filtrų komponentai, tvirtas korpusas, protingai parinktas FA dažnis (40 Hz) ir atliktas akustinis AS modulių suderinimas. Kolonėlės su magnetiniu ekranu, o pagardinimui viskas patepta gyvačių tepalu – sulituota sidabro lydmetaliu, laidai iš beoksidinio vario. Kolonėlėse pirmos eilės filtrai su polipropileniais kondensatoriais ir ritėmis be šerdžių – stiprintuvams tai lengvai valdomas apkrovimas. Mediniame korpuse iš vyšnios kainavo 5000, bet už 3500 $ buvo galima nusipirkti pigesniame iš plokštės.
2003 m. Stereophile laboratorijoje Sigma 6.2 buvo tyrinėtos. Geri rezultatai tokias leistų dėti į aukščiausią monitorių lentyną, bet pirma norėčiau patikrinti iškraipymus – prie didesnių SPL čia gali rastis problemų. Vis tik į garso studijas šioms AS prasibrauti pavyko ir ne be pagrindo.
Mackie HR824 būdavo parduodami su Certificate of Calibration, kur pirkėjas rasdavo išmatuotą konkrečios kolonėlės dažninę.
Paveikslėlyje taip pat matome nepriklausomo šaltinio (Philip Newell) išmatuota dažninę, kuri atitinka gamintojo deklaruojamą. Iškraipymų lygis taip pat yra žemas.Gamintojas deklaruodavo pluoštą kitų parametrų:
Rezoliucijos tyrinėjimams buvau pastatęs iš Norvegijos gautus HR824 monitorius, kuriems buvau atlikęs profilaktiką.Į pakvietimą atsiliepė daug norinčiųjų, todėl gruodžio 29 d. buvo dar vienas renginys.
Apie techninę reikalo pusę skaitykite Mano sielos ruporas forumo Audiofilijos skyriaus Garso rezoliucija skyrelyje.
Pirmojo renginio 2019 gruodžio 28 d. dalyviai
2019 gruodžio 29 d. renginysAmerikietis Nelson Pass yra vienas labiausiai patyrusių elektronikos kūrėjų, kurio patentais buvo grįsti vieni geriausių Threshold stiprintuvai. Nelsonas taip pat buvo įkūręs “Forte”, kur matydavome pigesnių galios ir pradinių stiprintuvų. 1991-aisiais N.P. įkūrė Pass Labs, iki šiol stiprintuvų rinkoje lyderiaujantį stiprintuvų gamintoją. Norėdama išsiplėsti, 1997 m. iš Nelsono dirbtuvių Pass Labs persikėlė į didesnes erdves. Nuo 1998-ųjų Joe Sammut užėmė Pass Labs vadovo vietą, o Nelsonas pasiliko kurti savo dirbtuvėse po First Watt vėliava. Elektronikos specialistas bandė žengti į akustikos rinką, bet žymesnių projektų nesu matęs.
Dar Sovietų laikais su Nelsonu bendravo mano bičiulis Alex M., o aš gaudavau man svarbios dokumentacijos apie Threshold stiprintuvų suderinimą. Metais už mane jausnesnis N.P. išlieka aktyvus – pernai Tokijo TIAS parodoje mačiau naują First Watt stiprintuvą.Pažvelkime kuo šis aukščiausios kategorijos inžinierius-išradėjas gyvena, kokią aparatūrą turi ir kokiomis kolonelėmis Nelsonas P. klauso muziką.
Užtikau, kad pernai rudenį turtingame Tokijo Shinjuku rajono Heart DJ Bar įgarsinimui pasirinkti didieji Kinoshita RM-7 monitoriai. Tai pavyzdys kaip nereikėtų daryti, nes konstruktorius S. Kinoshita visus didžiuosius monitorius suprojektavo darbui sienoje; pastačius ant žemės, tokios AS išsiderins ir viso potencialo neišnaudosime. Žemųjų dažnių sumažėjimą galima kompensuoti korekcijomis, panaudoti išmanųjį kambario modų kompensavimo įrenginį, bet tai iššaukia kitų degradacijų. Taip pat atsiras difrakciniai iškraipymai, kurių kompensuoti nepavyks.
Filmukuose parodyta kaip Japonijos jaunimas linksminasi, o šios nuotraukos centre priešais barą tolumoje matyti Kinoshita RM-7:
Į muzikos atkūrimo aukštumas nusitaikęs Toru turėjo įveikti daug sunkumų.
Kaip į kalną užkelti tonas cemento ir smėlio, reikalingo išmūryti ruporus?
Kaip pakelti 45 kilogramus sveriančius žemadažnius kompresinius draiverius ir sumontuoti juos sunkiame adapteryje?
Teko pasigaminti įvairiausių mechanizmų; nuo kalno papėdėje esančios automobilių aikštelės kalno šlaite buvo įrengtas elektrinis eskalatorius statybinėms medžiagoms užkelti, o ŽD draiveriams pakelti Toru sukonstravo mechaninius pakėlėjus.
Nuotraukoje savadarbis kranas, leidžiantis preciziškai pakelti sunkius draiverius ir juos įstatyti į Toru pagamintus adapterius:
Adapteris trims Goto žemadažniams sumontuoti sveria per 98 kg – tokio rankomis nepakelsi.
SG-146 žemadažniai draiveriai taip pat labai sunkūs, todėl be mechanizmo būtų sunku sumontuoti adapteryje.
Nuotraukos dešinėje tolumoje matyti Mariko Toru marimba.Toru nusprendė konstruoti nuo 45 Hz dirbančius ŽD ruporus. Dviejų tokių ruporų burnos telpa į kambario sieną, o ilgis leidžia kalne įkomponuoti namelius su Goto SG-146LD4.
Toru pasirinkęs mokslinį-inžinerinį kelią, yra įvaldęs moderniausias projektavimo priemones. Paveikslėlyje didžiojo ruporo išklotinė: