Forum Replies Created
-
Posts
-
Mums muzika yra koncertai, o taip pat įrašų studijose įrašyti albumai. Kalbant apie populiariąją muziką, didžiausią profesionalių muzikantų pajamų dalį sudaro albumų pardavimas. Kolekcionuodami įrašus finansuojame muzikos pramonę, todėl šis tandemas svarbus ir neatskiriamas. Kažkokia dalis muzikos nugula radijo ir televizijos studijose, bet ten mažai būna tokios, kurios negalėtume nusipirkti diskuose. Radijas ir TV yra papildomas muzikos šaltinis, iš kur ją gauname veltui.
Galbūt buvę eksperimentų, kai kažkuris atlikėjas įrašė tik elektroninį albumą, bet seniai susiformavo tradicija išleisti kasetę, vinilo arba lazerinį diską. Turėjome įvairiausių muzikos įrašų nešėjų, bet vartotojams sėkmingiausias būtų CD. Deja, muzikos pramonei CD sudavė skaudų smūgį – 1980-aisiais niekas negalėjo žinoti, kad namų kompiuteriu bus galima pigiai nukopijuoti diskelius. Neišgelbėjo ir naujesni lazerinių diskelių standartai, nes bet kokią skaitmeninę apsaugą galima nulaužti. Muzikai atėjo sunkios dienos, bet neseniai ištiko dar baisesnis dalykas – muzika ėmė prekiauti nebe muziką išmanantys, o kompiuteristai. Kažkoks Apple ar Groove nusiperka teisę į kūrinį ir ima diktuoti sąlygas. Tokie yra stiprūs, nes lengviau ras būdų apsaugoti turtą. Gali sukurti PĮ, arba gaminti savo prekei pritaikytus failų grotuvus. Įmonės mažos, biznis nereikalauja daug investicijų. Jei nepasiseka, bankrutuoja be kompensacijų už padarytą žalą. Užsidarė daug muzikos failų pardavėjų, bet procesas nebesustabdomas. Failų serveriuose daug muzikos palikta už borto, bet iki dantų kompiuterizuotam jaunimui visos ir nereikia! Melomanams muzikos failų serverių (MFS) paslaugos taip pat tinka, nes garso kokybė jiems nėra labai svarbu.
Žemiau schemoje į grandinę sudėjau muziką ir klausytoją. Pagrindinę nuoseklią grandinę nuo albumo (disko) iki muzikos kambario pavadinau Audiofilo keliu. Radijas ir televizija būtų papildomos muzikos klausymo šakos. Pastarosios turi savo muzikos fondus, kuriais galime naudotis veltui.
Jei schemos šaką su MFS reiktų detaliau aprašyti arba redaguoti, prašau parašyti ir kartu patobulinsime.
MariusB:
aš nesistengiu įrodyti, kad streamingas yra vienintelis tikrasis pasirinkimas.
Nemažai jaunosios kartos muzikos mylėtojų teigia, kad geriausias būdas klausyti muziką yra iš muzikos failų serverių. FB perskaitytas teiginys – streaminimui priklauso ateitis, o vinilas ir CD liks egzotika atspindi tam tikros muzikos mylėtojų nuomonę. Kartu tai buvo kibirkštis diskusijai pradėti. Netgi suabejojus, žodžių autorių kviesčiau neskubėti pasitraukti. Apžvalga bus įdomi skaitytojams, o gilesnei diskusijai oponavimas yra naudingas.
MariusB:
Dėl ausų kamštukų turbūt nelabai supratau (gal turite omeny ausines-implantus)?
Paminėjau bevieles į ausis įstatomas ausines-kamštukus. Štai tokia super-miniatiūrinė GAS:
Paminėtą išmaniosios apyrankės ir ausų kamštukų komplekto kainą galiu pagrįsti patirtimi. Skaitmeninė aparatūra sparčiai tobulėja ir pinga. Muzikiniams failams klausyti 50 € kaina tikriausiai padidinta. Dar neseniai sunku buvo patikėti, kad su išmaniuoju veltui gausime kompiuterį, radiją, TV, diktofoną, filmavimo kamerą, visokiausius failų grotuvus ir ausines. Pasigendu termometro ir svarstyklių sumeškeriotai žuvelei pasverti, bet tikriausiai tai laikina. ?
MariusB: …kai kurie gal galvoja, kad streamingas yra tik grojimas iš telefono į Bluetooth kolonėlę.
Panašiai galvoju, todėl noriu paklausti.
Kodėl būtų blogai turėti išmaniąją apyrankę, kurios ekranėlį palietęs galėčiau:
– paruošti savo grojaraštį;
– užsisakyti kažkurio muzikos stiliaus populiariausią rinkinį;
– paprašyti muziką sukomplektuoti albumais ir groti, pavyzdžiui kažkurį Pink Floyd albumą.Ausyse būtų bevieliai kamštukai, leidžiantys laisvai gyventi. Arba ant stalo kolonėlės, kuriančios realistišką muzikinę sceną. Komplektukas su ausinėmis galėtų kainuoti apytiksliai dviejų radijo imtuvų kainą (~50 €). Tokį aš nusipirkčiau.
Liko nepaminėtų skambių vardų ir brangių aparatų. Parodoje buvo mano gerbiami Westlake Audio iš JAV, bet atsivežė tik mažasias Lc8.1F kolonėles. Bowers & Wilkins (UK) produkcija gerai žinoma, o Kimber Kable (JAV) signalinis kabelis už 15 tūkstančių € arba Nordost garsiakalbiniai laidai man nereikalingi. Duelund Coherent Audio filtrams, Yamaha, Denon ar Mola-Mola gražiems aparatams tiesiog trūko laiko – manęs laukė kiti susitikimai.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Paroda gerai organizuota. Kambariai dideli, su sunkiomis ir hermetiškomis durimis. Prie durų pasitinkantys darbuotojai paslaugiai jas atidarydavo ir santūriai šypsodamiesi pasisveikindavo.
Durys apie 15 cm storio, sunkios ir su garsą izoliuojančiomis tarpinėmis. Net kai viduje būdavo garsu, koridoriuje muzikos beveik nesigirdėjo.
Tokijo Tarptautinis Forumas keliuose pastatuose, bet TIAS paroda vyksta tame banano formos pastate nuotraukos kairėje.
Didžiulius Japonų Airtight ATM-3211 lempinius stiprintuvus, vokišką Transrotor LP grotuvą, kažkurį japonišką Acoustic Masterpiece lempinį ir gerų kolonėlių galima buvo užsisakyti D401 kambaryje. Neturėjau tiek pinigų, todėl kambaryje neužtrukau.
178 cm aukščio ir 120 kilogramus sveriančių amerikiečių Avolon Acoustics dičkių su šveicariška Nagra, o taip pat Jeff Rowland (JAV) elektronika buvo galima pasižiūrėti ir paklausyti G610 kambaryje. Sumokėkite 18,7 milijonų jenų (107 tūkst. €) ir Avalon Saga kolonėlių porą galėsite klausyti namie.
G507 kambaryje klausiau Spendor (UK), o taip pat apžiūrėjau Goldmund (šveicarija), kanadietišką Kronos ir japonišką Triode aparatūrą. Kitų gamintojų iš Korėjos, Nyderlandų ir Kinijos aš nepažįstu. Beje, parodoje mačiau tik vieną P. Korėjos ir vieną gamintoją iš Kinijos – atlaikyti japonų konkurenciją kokybės prasme matyt dar per sunku.
Nuotraukoje Spendor SP200:
Žvilgsnį patraukė senoviškas Vitavox kompresinis draiveris S2 su Alnico magnetu. Pasišnekėjome plačiau. Papasakojo, kad šio kažkada žymaus Anglijos gamintojo įkūrėjo sūnus ėmėsi atgaivinti garsiakalbių gamybą. Išsaugoti brėžiniai leido pagaminti kopijas ir tai įdomus faktas. VD/AD S2 draiverio kaina Japonijoje 3000 €. R300W ruporas šiam draiveriui kainuotų 3300 €, AK151 žemadažnis 2800, per tūkstantį krosoveris ir visas komplektas kolonėlei būtų beveik 23 tūkstančiai €.
Japonų TAD turėjo atskirą kambarį, kur pristatė naujas grindines Evolution One E1TX kolonėles. Gaila, kad didžiosios R1 stovėjo kampe nepajungtos. Tiesa, kitame kambaryje buvo galima paklausyti TAD CR1:
Kartu su amerikiečių Wilson Audio dar buvo 14 aparatūros gamintojų, kuriuos pristatė japonų Stella Inc.:
Japonijos veteranas Fostex paniręs į masinę garsiakalbių rinką, bet patirtis neprapuolė – jų kambaryje girdėjau gerą garsą.
G501 kambaryje pamačiau bene galingiausius ir sunkiausius amerikiečių Boulder A-klasės galios stiprintuvus, o šalia puikavosi čekiškas KR Audio lempinis. Boulder už beveik 4 milijonus jenų (21,6 tūkst. €), o čekiškas lempinis beveik 4 kartus pigesnis:
Piega iš Šveicarijos pristatė naujausias kolonėles su juostiniais garsiakalbiais. Didžiausiose AS naudojami koaksialiniai VD-AD garsiakalbiai. Kambaryje taip pat buvo daniška Aavik Acoustics, ansuz, Davone ir Vifa produkcija. Taip pat Brodmann (Austrija), Elipson (Prancūzija), vokiečių Octave Audio ir Trigon, bei dar kiti.
Dėmesį atkreipė Fyne Audio iš Škotijos kolonėlės. Fyne Audio susibūrė po to, kai Tannoy gamybą perkėlė į Kiniją ir patyrę Didžiosios Britanijos konstruktoriai liko be darbo. Sukaupta patirtis davė rezultatą – AXISS Corporation parodoje pristatė 2.5 juostų ir mažesnes Fyne kolonėles su 8″ koaksialiniais. Kambaryje dar buvo ayon (Austrija), Ayre, Dan D’Agostino, MSB Technology ir Transparent iš JAV. Taip pat FM Acoustic (Šveicarija) ir Bergman ((Danija):
